Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-40-350-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-13
Bylos Nr.
1A-40-350-2012
Teisminio proceso Nr.
1-83-1-00291-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis, Ričardas Gilys, Nijolė Sušinskienė
Nuteistasis
R. Ž.
Nukentėjusysis
D. K.
Advokatai
Mykolas Vytautas Kazlauskas
Kategorijos

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1 A-40-350/2012

Teisėjas Artūras Dilys Baudžiamojo proceso Nr. 1-83-1-00291-2011-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ričardo Gilio ir Nijolės Sušinskienės,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant:prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,nuteistajam R. Ž.,gynėjui advokatui Mykolui Vytautui Kazlauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Ž. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-10-26 nuosprendžio, kuriuo R. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. ir nubaustas 3 (trejų) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Iš R. Ž. nukentėjusiajam D. K. priteista 250 Lt turtinės žalos atlyginimo, o valstybei - 17,20 Lt proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Ž. nuteistas už tai, kad 2011-07-15 apie 22 val., išdauždamas nukentėjusiajam D. K., priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen. (duomenys neskelbtini) r., lango stiklą ir sulaužydamas lango rėmą, įsibrovė į gyvenamojo namo vidų, kur panaudojo fizinį smurtą prieš D. K. - sudavė smūgį kumščiu į veidą, šiam parkritus apieškojo jo drabužių kišenes ir iš kelnių kišenės pagrobė 150 litų bei iš kambaryje kabėjusio J. K. švarko pagrobė 130 litų, tuo padarydamas nukentėjusiesiems D. K. 150 litų žalą ir J. K. 130 Lt žalą.

Šalies argumentai

R. Ž. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti. Nurodo, kad nusikalstamos veikos nepadarė ir yra nuteistas nepagrįstai. Neneigia, kad 2011-07-15 gėrė alkoholį D. ir J. K. namo kieme, tačiau iš ten išėjo ir nei tos dienos vakarą, nei naktį nebuvo sugrįžęs į jų namus. Prašo atsižvelgti į tai, kad abu nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys tą vakarą buvo girti ir davė prieštaringus parodymus teisme. Kadangi yra gyvenęs D. ir J. K. namuose, be to dažnai ten lankydavosi, tai piršto pėdsakas, rastas ant pastarųjų namo lango nesudaro pagrindo tvirtinti, kad būtent jis įvykdė minėtų asmenų atžvilgiu plėšimą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Apeliantas ginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytas faktines bylos aplinkybes teigdamas, kad jis nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nepadarė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais ištirtais teisiamajame posėdyje, o įvertinus jų visetą padaryta teisinga išvada dėl R. Ž. kaltės, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Ši išvada pagrįsta įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, banko išrašu, nukentėjusiųjų J. ir D. K., liudytojo V. V. parodymų visetu, bei kita rašytine bylos medžiaga. Šie duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.

Kolegija pažymi, kad byloje surinktų įrodymų vertinimas – išimtinė teismo teisė ir pareiga. Kiekvienu atskiru atveju teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia klausimą, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, o kuriuos atmesti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teismas įvertino byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis įstatymu bei remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių ištyrimu. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus apkaltinamajame nuosprendyje išdėstyti, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad R. Ž. įsibrovęs į D. K. priklausantį gyvenamąjį namą panaudojo prieš nukentėjusįjį smurtą, t. y. kumščiu vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į veidą ir pagrobė šiam nukentėjusiajam priklausantį turtą -150 Lt bei iš kambaryje kabėjusio J. K. švarko pagrobė pastarajam priklausantį turtą – 130 Lt. Tokia veika visiškai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 180 str. 2 d. sudėtį (plėšimas- svetimo turto pagrobimas panaudojant fizinį smurtą- įsibrovus į patalpą), todėl R. Ž. veika kvalifikuota teisingai.

D. K. ir J. K. parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs ir išsamūs, vertinant juos kitų įrodymų, patvirtinančių R. Ž. kaltę kontekste, nukentėjusiųjų parodymais, kad D. K. atžvilgiu nusikalstamą veiką įvykdė būtent R. Ž., netikėti nėra jokio pagrindo.

Pareiškimuose ir apklausų ikiteisminio tyrimo metu tiek D. K., tiek J. K. patvirtino, kad jiems būnant namuose, pro namo langą įsibrovęs jų kaimynas R. Ž. sudavė D. K. kumščiu į veidą ir iškraustęs pastarojo rūbus, bei J. K. kabėjusį švarką pagrobė pinigus. Abu nukentėjusieji iš esmės vienodai nurodė, kad 2011-07-15 apie 13 val. 30 min. banke išsigryninus D. K. pervestą pensiją, apie 16 val. jie sugrįžo į namus ir kieme gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 21 val. 40 min. į kiemą atėjęs kaimynystėje gyvenantis R. Ž. iš pradžių elgėsi geranoriškai, jie taip pat jį pavaišino alumi ir vynu. Pabaigę gerti turėtą alkoholį abu Kalniečiai nuėjo į namus ir užsirakino. Tada R. Ž. išdaužęs lango stiklą ir išstūmęs lango rėmą, pateko į namo vidų, kur sudavė smūgius D. K. bei iš rūbų kišenių pagrobė pinigus. Tokius parodymus iš esmės abu nukentėjusieji davė ir teisme, nors tuo metu dalies aplinkybių jie nebeprisiminė, painiojo datas ir R. Ž. atliktų veiksmų seką, tačiau šioje byloje esmines aplinkybes- kad R. Ž. išdaužęs langą pateko į namą ir ten pavartojęs smurtą D. K. atžvilgiu pagrobė svetimą turtą- nurodė pakankamai detaliai ir išsamiai.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji į policiją kreipėsi sekančios dienos po įvykio ryte, savo pareiškimuose konkrečiai apeliantą įvardino kaip asmenį, jų atžvilgiu padariusį šią nusikalstamą veiką, tai nuosekliai nurodė ir viso bylos tyrimo bei nagrinėjimo teisme metu, jų parodymais, kad R. Ž. įvykdė plėšimą K. atžvilgiu, netikėti nėra jokio pagrindo, juo labiau, kad šiuos nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti bei pirmos instancijos teismo įvertinti įrodymai- įvykio vietos apžiūros protokole bei specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys apie tai, kad buvo išdaužti D. K. namo lango stiklai, kad ant šio lango rėmo vidinės pusės buvo rasti R. Ž. pirštų pėdsakai.

Apelianto argumentai, kad vieno iš jo kaltės įrodymų – rankos piršto pėdsako rasto 2011-07-16 įvykio vietos apžiūros metu ant D. K. namo lango rėmo vidinės pusės, kuris 2011-08-04 specialisto išvadoje NR. 50-5-IS1-774 identifikuotas kaip priklausantis jam, galėjo būti palikti jam anksčiau lankantis ir gyvenant šioje sodyboje, yra paneigti K. parodymais, kad R. Ž. nagrinėjamą nusikaltimą padarė į namą įsibrovęs būtent per šį langą, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, kad šio lango stiklai rasti išdaužti, taip pat iš rastų pirštų pėdsakų išsidėstymo matyti, kad šie pėdsakai buvo palikti liečiantis prie vidinės rėmo pusės iš lauko.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apelianto skundo teiginiai, jog jis nepadarė nusikaltimo, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nėra jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-10-26 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu skirdamas R. Ž. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 str. ir laisvės atėmimo bausmės skyrimą savo sprendime motyvavo. Motyvai aiškūs, konkretūs, atitinkantys nustatytas bylos aplinkybes.

Teismas tinkamai įvertino apelianto padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį - jis įvykdė sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o taip pat skundžiamo nuosprendžio motyvuojamoje dalyje pasisakė, kad skirdamas bausmę atsižvelgia į R. Ž. asmenybę, į tai, kad jis anksčiau teistas, nusikalstamą padarė bausmės vykdymo metu, kad ankstesnis padarytas nusikaltimas taip pat buvo įvykdytas prieš tą patį nukentėjusįjį D. K. iš jo atvirai pagrobiant pinigus, kad charakterizuojamas neigiamai, todėl jam kaip recidyvistui pagrįstai paskyrė jam griežčiausią bausmės rūšį - laisvės atėmimą.

R. Ž. padaryto nusikaltimo pobūdis, jo veiksmai nukentėjusiojo D. K. atžvilgiu, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis yra socialiai pavojinga asmenybė, kuri nedaro išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio, todėl jam paskirta bausmė pagal savo rūšį ir dydį nėra aiškiai per griežta.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teismas

nutarė:

R. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Algirdas GaputisRičardas GilysNijolė Sušinskienė