Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 22 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 241 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmę nuspręsta paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo bausmės vykdymo pradžios pagal įsiteisėjusį šį nuosprendį.

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. P. K. nuteistas už tai, kad jis, būdamas nuteistas 2021 m. liepos 5 d. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų nuosprendžiu, kuris pakeistas 2021 m. spalio 28 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą vieniems metams laisvės atėmimo ir atlikdamas šią jam paskirtą bausmę atvirosios kolonijos sąlygomis (duomenys neskelbtini), 2022 m. balandžio 12 d. nuo 16.00 val. iki 18.00 val. pagal jo paties 2022 m. balandžio 5 d. prašymą, būdamas išleistas į (duomenys neskelbtini), 17.00 val. per poliklinikos tualeto langą pabėgo nuo jį lydinčio pareigūno – Saugumo valdymo skyriaus Dinaminės priežiūros specialisto, iš jo laikinos laikymo vietos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. K. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Apeliantas skunde kelia jam paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, skundu prašo nuosprendį pakeisti, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.

5. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, detaliai išanalizuoja kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

6. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas ir individualizuodamas P. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Taip pat pagrįstai taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Dar labiau mažinti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės pagrindo nėra.

7. BK 241 straipsnio 1 dalies sankcija numato kaltininkui areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Apylinkės teismas parinko P. K. griežtesnę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, tačiau jos dydį nustatė mažesnį nei sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegija tokiam bausmės individualizavimui pritaria, nes švelnesnės bausmių rūšys nuteistajam nėra efektyvios ir teigiamo poveikio jo elgesiui neturi. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad parinkdamas bausmės rūšį ir skirdamas atitinkamo dydžio bausmę, atsižvelgė į tai, jog P. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, jog P. K. teisiamas aštuntą kartą, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas neigiamai, baustas drausmine tvarka už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgė į pateiktus duomenis apie kaltinamojo tėvo ligą ir mirtį, į tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl ko bausmės dydį parinko mažesnį už jos vidurkį. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog P. K. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti nėra jokio pagrindo. Kaltinamasis sistemingai daro nusikalstamas veikas, o šią nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Be to, pagal BK 27 straipsnį laikomas recidyvistu, o tai rodo, jog išvadų iš ankstesnių teistumų P. K. nedaro. Teismas konstatavo, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta tik paskyrus kaltinamajam realią laisvės atėmimo bausmę.

8. Skundu apeliantas prašo jam paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad P. K. Lietuvos Respublikoje praeityje teistas septynis kartus. P. K. ankstesniais nuosprendžiais buvo taikytos ir švelnesnės bausmės nei terminuotas laisvės atėmimas. Kaip matyti, P. K. nesugebėjo laikytis visuomenei priimtinų elgesio normų ir turėdamas neišnykusį teistumą, kas pagal BK 27 straipsnį vertinama kaip nusikaltimų recidyvas, padarė naują nusikalstamą veiką. Atsižvelgtina ir į tai, kad P. K. baustas administracine tvarka, o apie paskirtos baudos sumokėjimą informacijos nėra. Nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pataisos įstaigoje jis charakterizuojamas neigiamai. (duomenys neskelbtini) charakteristikoje nurodoma, jog P. K. yra linkęs pažeidinėti vidaus tvarkos ir elgesio taisykles, be to yra baustas tris kartus drausmine tvarka, drausminės nuobaudos yra galiojančios. Šie aptarti duomenys P. K. leidžia vertinti kaip nusikalsti linkusią asmenybę, dėl ko konstatuotina, kad siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, pirmosios instancijos teismas P. K. tinkamai parinko BK 241 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą. Apylinkės teismas P. K. nustatė 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kas yra mažiau už šio straipsnio sankcijos vidurkį. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, apeliacinis teismas neturi pagrindo P. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį mažinti.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartus duomenis, sutinka su apylinkės teismo išvada, jog P. K. nėra pagrindo atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnį. Kaip jau minėta, P. K. naują nusikalstamą veiką padarė atlikinėdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę ankstesniu teismo nuosprendžiu. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų matyti, kad P. K. atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, padarymo. Nors minėtas teismo nuosprendis neįsiteisėjęs, tačiau pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teisme su kaltinamaisiais aktais yra perduotos dar dvi baudžiamosios bylos P. K. atžvilgiu. Taigi, šie duomenys tik patvirtina, jog P. K. yra linkęs daryti teisės pažeidimus, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog vienintelė ir efektyvi priemonė P. K. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų yra paskirti nuteistajam realų laisvės atėmimą.

10. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto pasiteisinimas, kodėl jis pabėgo nuo jį lydinčio pareigūno yra neracionalus ir menkavertis. P. K. teigimu jis pataisos įstaigoje patyrė fizinį bei psichologinį smurtą, dėl ko nusprendė pabėgti iš pataisos įstaigos. Visgi, šios nuteistojo nurodytos aplinkybės nepateisina jo neteisėto elgesio. Pirmosios instancijos teisme P. K. paaiškino, kad pabėgęs nuo jį lydinčio pareigūno, jis kurį laiką slapstėsi ir miegojo miške, o policijos pareigūnai jį sulaikė tuomet kai sugrįžo į tėvų namus pavalgyti. Taigi, šie P. K. parodymai patvirtina, kad nuteistasis savanoriškai sugrįžti į pataisos įstaigą neplanavo, o jo pasirinktas veikimo būdas, jog geriau slapstytis miške nei stengtis spręsti problemas su kuriomis jis susiduria pataisos įstaigoje rodo, jog jam trūksta atsakomybės jausmo.

11. (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje nurodyta, jog P. K. būdingas impulsyvus elgesys, spontaniški ir neapgalvoti veiksmai, dėl ko nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos negalima apibūdinti kaip atsitiktinės, įvykdytos nepalankiai susiklosčius gyvenimo aplinkybėms. Apeliantas veikė tiesiogine tyčia, suvokė savo veiksmų pasekmes, jų norėjo ir siekė. Todėl teisėjų kolegija kritiškai vertina P. K. skunde nurodytus teiginius, jog iš pataisos įstaigos pabėgo, kadangi patyrė fizinį ir psichologinį smurtą. Jau minėta, kad nuteistajam šis teistumas nėra pirmasis, jis yra recidyvistas, todėl gerai išmano teisėsaugos institucijų darbą, o ypač pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, todėl suprato, jog jo daromi veiksmai sukels teisines pasekmes.

12. Teisėjų kolegija aptartų duomenų pagrindu sprendžia, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2022 m. liepos 22 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, paskirta bausmė už nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką nėra per griežta, todėl keisti teismo nuosprendį dėl skunde nurodytų priežasčių, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo P. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.