- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-25
- Bylos Nr.
- ATP-113-135/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00739-2015-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Zalaga
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.26.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Bronius Zalaga, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. D. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimo, kuriuo N. D. pripažintas kaltu pagal LR ATPK 126 str. 4 d. ir nubaustas 579 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. D. nubaustas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 7 d. apie 11.42 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – alkoholio matavimo prietaisu „LION alcolmeter 500“ (prietaiso Nr. 19001, paklaida + 5 %, patikros sertifikato Nr. 0179627, galioja iki 2016-02-28) jam nustatytas 1,72 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais N. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.
Nesutikdamas su šiuo nutarimu, pareiškėjas N. D. jį skundžia ir prašo panaikinti bei grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teismui. Nurodo, kad jo kaltė neįrodyta, nutarimas grindžiamas abejotinais įrodymais, todėl naikintinas. Pažymi, jog jis teisme nepripažino to, jog nagrinėjamo įvykio metu vairavo automobilį neblaivus, tvirtina, kad išvažiuodamas iš namų burną skalavo burnos skalavimo skysčiu ir apie tai teismui davė išsamius parodymus. Tvirtina, kad patikrinimo metu alkotesteris parodė, jog jam yra 1,72 promilės girtumas tik todėl, kad burną skalavo minėtu skysčiu. Nurodo, kad tai patvirtina ir antstolės V. Šimkienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, iš kurio matyti, jog alkotesteris ,,Alkoscan AL9000“ tuoj po burnos skalavimo parodė net 4,000 promiles, o 0,000 promiles parodė tik praėjus 15 minučių po burnos skalavimo. Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė faktinių aplinkybių konstatavimo metu gautus duomenis, kadangi šie įrodymai buvo gauti leistinais būdais ir priemonėmis. Pažymi, jog iš to akivaizdu, kad burnos skalavimo skysčio naudojimas veikia alkotesterio duomenis, todėl apylinkės teismas privalėjo tokius duomenis analizuoti ir vertinti. Teigia, kad jis sutinka su policijos naudoto alkotesterio parodymais, tvirtina, kad policijos pareigūnui jį sustabdžius jis taip pat nurodė aplinkybes, susijusias su burnos skalavimo skysčio naudojimu, tačiau policijos pareigūnai jam neleido pakartotinai pūsti į alkotesterį ir patarė vykti į medicinos įstaigą ir jis tuo pasinaudojo.
Nurodo, jog tai, kad policijos pareigūnų teigimu, jo veidas buvo paraudęs, akys blizgėjo, vyzdžiai atrodė išsiplėtę, yra tik subjektyvi pareigūnų nuomonė, o jis teismui paaiškino, jog taip atrodė dėl to, kad iš vakaro buvo ilgai vairavęs automobilį ir mažai miegojęs. Apeliantas sutinka, kad medicininė išvada nepaneigia alkotesterio parodymų, todėl mano, jog tiesa gali būti nustatyta tik atlikus ekspertizę, kuri nebuvo atlikta, ir taip nebuvo pašalintos iškilusios abejonės. Mano, kad tokios ekspertizės atlikimui duomenų pakanka ir dabar.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato viršininkas prašo N. D. skundą atmesti, nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.
Aukštesnysis teismas sutinka su teismo išvada, jog byloje pakanka duomenų patvirtinti ir įrodyti, kad N. D. nutarime nurodytomis aplinkybėmis vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Pažeidimas neabejotinai įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniu policijos pareigūno pranešimu, alkotesterio rodmenų išrašu, liudytojų A. Š., R. S. parodymais.
Byloje liudytojų A. Š. ir R. S. parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu parnešimu nustatyta, jog nutarime nurodytomis aplinkybėmis patikrinimui buvo sustabdytas N. D. vairuojamas automobilis. Patikrinus blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu nustatytas 1,72 promilių neblaivumas. Tiek administracinio teisės pažeidimo protokolas, tiek ir liudytojų parodymai patvirtina, jog apeliantas nesutiko su alkoholio matuoklio duomenimis, tada pareiškėjui buvo išaiškinta galimybė pasitikrinti neblaivumą gydymo įstaigoje. Bylos duomenys taip pat neginčytinai patvirtina, jog N. D. buvo nuvykęs į gydymo įstaigą pasitikrinti blaivumą, tai padarė praėjus kiek daugiau nei vienai valandai po pirmo policijos pareigūnų patikrinimo alkotesteriu.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punkte nustatyta - jeigu asmuo nesutinka tikrintis, atsisako medicininės apžiūros ar nesutinka su medicininės apžiūros, atliktos policijos, Inspekcijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų įgaliotų subjektų siuntimu, rezultatais, jis gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas jo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos išvados Nr. T-A9147/15(01) matyti, jog buvo ištirtas N. D. kraujas, paimtas 2015-11-07 12.42 val., ir kraujyje etilo alkoholio nerasta (23 b. l.). Nors byloje duomenys dėl pareiškėjo neblaivumo prieštaringi, tačiau apylinkės teismas nutarime nurodė motyvuotus argumentus, kuriuos duomenis laiko patikimais ir remiasi, o kuriuos atmeta, ir dėl kokių priežasčių. Šie argumentai pagrįsti išsamia surinktų duomenų analize, todėl aukštesnysis teismas neturi pagrindo jais abejoti.
Pažymėtina, jog byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių pagrįstai įtarti, jog policijos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo darbą ar turėtų priežasčių tyčia duoti melagingus parodymus dėl N. D. neblaivumo, todėl teismas pagrįstai tiek administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, tiek ir R. S. tarybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, R. S. bei A. Š. parodymus laikė patikimais duomenimis. R. S. tarnybiniame pranešime nurodė, jog nuo vairuotojo bendraujant iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojas aiškino, kad nevartojo šiandien alkoholio, o gėrė tik giros ir naudojo burnos skalavimo skystį, patikrinus alkotesteriu nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Šias aplinkybes R. S. patvirtino ir teisme. Beveik analogiškai teisme parodė ir A. Š.. Be to, pagrindo abejoti alkotesterio rodmenų patikimumu taip pat nenustatyta. Jis patikrintas ir sertifikuotas. Tuo tarpu N. D. teisinantys įrodymai nėra patikimi. Visų pirma pažymėtina, jog N. D. į gydymo įstaigą nuvyko ne tuoj pat, po to, kai policijos pareigūnai surašė dokumentus dėl pažeidimo, praėjus valandai po pareigūnų nustatyto neblaivumo. Nors anksčiau minėtose taisyklėse nenurodyta per kiek laiko į gydymo įstaigą privalo prisistatyti asmuo, nesutinkantis su pareigūnų alkotesterio parodymais, tačiau šią normą vertinant sistemiškai su tų pačių taisyklių 10 punkte numatyta nuostata, o taip vadovaujantis logiškumo principu, tai turi būti padaryta kuo greičiau, siekiant kuo patikimesnių tyrimo rezultatų. Nepaisant to, iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, jog suforminus įvykį, kas truko apie 30-40 min. (pranešimas Dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo surašytas 11.54 val. (6 b. l.), pažeidėjas nevažiavo iš karto į gydymo įstaigą, kaip pats nurodė teisme – galimai negalėjo greitai susirasti vairuotojo nuvykimui į ligoninę, todėl ir užtruko (25 b. l.), nors iš bylos duomenų matyti, kad N. D. nušalinus nuo automobilio vairavimo, pažeidėjui priklausantis automobilis buvo perduotas jo blaiviam draugui V. R. (3, 6 b. l.). Byloje nėra jokių objektyvių, patikimų duomenų apie tai, ką pareiškėjas veikė visą šį laiką, todėl net ir atsižvelgiant į tai, kad po valandos atliktoje medicininėje apžiūroje neblaivumo požymių nenustatyta, kraujyje alkoholio nerastas, tai nepaneigia A. Š., R. S. parodymų dėl sklidusio alkoholio kvapo, tarnybinio pranešimo ir policijos alkotesteriu užfiksuotų rodmenų patikimumo. Be to, kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nutarime, su kraujo tyrimu nustatant neblaivumą buvo pažeistos su kraujo ištyrimu susijusios procedūros, nustatytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų atlikimo metodikoje. Visa tai leidžia pagrįstai abejoti specialisto išvada Nr. T-A 9147/15(01).
Be to, pažeidėjas, nesutikdamas su alkoholio matuoklio parodymais savo iniciatyva kreipėsi į antstolio kontorą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad 2015-12-16 13 val. 10 min. buvo atlikti alkoholio koncentracijos matavimo bandymai, fiksuojant prietaiso alkotesterio „Alkoscan AL9000“ rodmenis N. D. išsiskalavus burnos skalavimo skysčiu ir buvo konstatuotos šios faktinės aplinkybės: apie 13.14 val. N. D. praskalavo burną burnos skalavimo skysčiu, jis įpūtė į alkotesterį 4,000 prom., 13.17 val. įpūtė 4,000 prom., 13.19 val. įpūtė 2,830 prom., 13.21 val. įpūtė 1,490 prom., 13.22 val. įpūtė 0,940 prom., 13.23 val. įpūtė 0,740 prom., 13.24 val. įpūtė 0,570 prom., 13.25 val. – 0,320 prom., 13.26-0,200 prom., 13.27 val. – 0,170 prom., 13.28 val. – 0,130 prom., 13.31 val. – 0,000 prom. (47-48 b. l.). Ir nors iš šių duomenų matyti, kad alkotesterio parodymai nuo 4,000 prom. iki 0,000 prom. pakito per 15 minučių, tačiau iš tų pačių duomenų matyti ir tai, kad alkoholio kiekis nuo 4,000 prom. iki 1,490 prom. (maždaug tiek buvo nustatyta pažeidėjui patikrinus pareigūnams alkotesteriu) pakito maždaug per 6 minutes. Atsižvelgiant į tai, reikėtų daryti išvadą, jog N. D. alkoholio kiekis 1,72 promilės policijos pareigūnų buvo nustatytas praėjus tik apie 6 minutes po burnos skalavimo, kas nėra įtikinama. Iš pareigūno A. Š. parodymų teisme matyti, kad vykdant blaivumo akciją buvo pastebėtas ir sustabdytas automobilis, jį sustabdė A. Š. kolega R. S., A. Š. nuėjo tikrinti, priėjęs prie vairuotojo pirmiausia patikrino dokumentus, paklausė apie alkoholio vartojimą per paskutines 15 minučių, vairuotojas pasakė, kad nieko nevartojo, tada vairuotojui buvo paduotas alkotesterio antgalis, kurį jis pats atsidarė, po to duota pūsti į alkotesterį, įsodinus vairuotoją į tarnybinį automobilį ir pradėjus rašyti protokolą, vairuotojas ėmė kalbėti, kad namuose skalavo burną, o radus girą pažeidėjo automobilyje, nurodė, kad gėrė ir giros (38 b. l.). Ir nors pažeidėjas tvirtino, kad gyvena netoli, o burną praskalavęs burnos skysčiu labai skubėjo važiuoti, tačiau aukštesnės instancijos teismas sprendžia, jog nuo pažeidėjo išvykimo iš namų iki jo patikrinimo alkotesteriu turėjo praeiti daugiau nei 6 minutės, todėl toks alkoholio kiekis nuo burnos skalavimo skysčio negalėjo būti fiksuotas policijos patikrinimo metu. Be to, pažeidėją policijos pareigūnai klausė, apie ko nors gėrimą iki patikrinimo, tačiau pažeidėjas prieš patikrinimą nieko nenurodė, o apie tai, jog galimai gėrė girą, skalavo burną nurodė tik po to, kai buvo patikrintas juo neblaivumas.
Iš bylos duomenų akivaizdu, kad apelianto iškelta versija, jog prieš pradėdamas vairuoti jis burną skalavo burnos skalavimo skysčiu, o tai galėjo įtakoti alkotesterio rodmenis, byloje surinktais duomenimis nepasivirtino ir vertinama kaip gynybinė jo pozicija.
Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad N. D. pagrįstai pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., ir jam paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir N. D. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.