Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė, sekretoriaujant Linai Kunčienei, dalyvaujant ieškovui V. J., jo atstovui advokatui E. L., nedalyvaujant atsakovei R. J., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei R. J. (trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – UAB ,,4finance“) dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovei ieškinys išsiųstas jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, įteiktas ieškovės seseriai S. L.. Atsiliepimo į ieškinį atsakovė nepateikė. Šaukimas į teismo posėdį, siųstas tuo pačiu adresu kaip ir ieškinys, grįžo neįteiktas, nurodant, kad adresatas persikraustė. Pagal LR CPK 121 str. 1 ir 2 dalis dalyvaujantys byloje asmenys privalo nedelsdami pranešti teismui ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Atsakovė apie adreso pasikeitimą teismo neinformavo. Siekiant nepažeisti atsakovės teisių, šaukimai į teismo posėdžius jai įteikti ir viešo paskelbimo būdu.

Trečiasis asmuo UAB ,,4finance“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį, prašė santuoką nutraukti dėl sutuoktinės kaltės. Paaiškino, kad apie 2006 m. rudenį žmona metė šeimą ir išvyko į Vokietiją. 8 metus jie nesimatė, nebėra prasmės gyventi santuokoje. Dukra rūpinosi jis kartu su savo motina, žmona tik kartas nuo karto atsiųsdavo pinigų. Bendro turto nėra, paskolą pasiėmė vienas ieškovas, pats ketina ją ir grąžinti, žmona apie ją nieko nežino. Paskola paimta asmeniniams poreikiams, ją galima išskaičiuoti ir iš jo darbo užmokesčio, jis bandė susisiekti su kreditoriais, tačiau nepavyko.

Liudytoja M. J. parodė, kad sūnus su žmona santuokoje pragyveno 17 metų, o po to ji staiga išvažiavo. Paliko sūnų su trylikos metų mergaite. Ji sūnų su anūke po kurio laiko pasiėmė į Ignalinos rajoną pas save. Anūkė mokyklą baigė Ignalinoje. Liudytojos teigimu, jai atrodė, kad sūnus su žmona neblogai sutaria, tačiau nieko konkrečiau pasakyti negalėjo, nes kartu negyveno. Anot jos, marti buvusi karšto būdo.

Liudytoja I. J. parodė, kad santykiai su abiem tėvais normalūs, su tėčiu šiltesni, nes jis Lietuvoje. Liudytojos nuomone, dėl šeimos iširimo kalta mama, nes ji aštraus būdo, nuolat būdavo viskuo nepatenkinta, o vėliau išvažiavo į Vokietiją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys susituokė 1990 m. rugsėjo 15 d. (Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. 363). Atsakovas registruotino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi (b.l. 8-9). Kito dalintino turto, pasak atsakovo, nėra, šalys seniai gyvena atskirai. Į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (dovanotą ir paveldėtą), esantį Utenos raj. sav., Saldutiškio sen., Plaučiškių km. (b.l. 10-17), atsakovas nepretenduoja.

Dėl šalių susitaikymo.

Teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti (LR CK 3.64 str.). Tuo tikslu teismas gali nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą susitaikymui (LR CK 3.54 str. 2 d.). Šiuo atveju tokio termino skyrimas netikslingas, nes sutuoktiniai netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, gyvena skirtingose gyvenamosiose vietose, daug metų vienas kito nematė, ieškovas išreiškė norą santuoką nutraukti, atsakovė atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo, taigi nebegalima tikėtis, kad šalys vėl pradės santuokinį gyvenimą, santuoka faktiškai iširusi, todėl nutrauktina.

Dėl ieškovo reikalavimo nutraukti santuoką su atsakove dėl atsakovo kaltės.

Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta šios taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama. Tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Be to, ši prezumpcija yra nuginčijama, kitas sutuoktinis gali ją paneigti įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad dėl santuokos nutraukimo kalta atsakovė – prieš aštuonerius metus paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina. Tokiu atveju jos kaltė preziumuojama pagal LR CK 3.60 str. 3 d. LR CK 3.60 str. 3 d. numatyta, kad preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

LR CK 3.27 straipsnyje numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Tai reiškia, kad šeimos samprata grindžiama šeimos narių lojalumu vienas kitam, pagarba, tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.

Ieškovo paaiškinimais, jo motinos M. J., šalių dukros I. J. parodymais nustatyta, kad 2006 metais atsakovė paliko šeimą ir, kaip pati pranešė, išvažiavo į Vokietiją, kur tiksliai išvyksta neinformavo. Šalys nuo to laiko jokių santuokinių ryšių nepalaikė. Kaip nurodė liudytoja I. J., mama jos pragyvenimui pinigų siųsdavo, tačiau savo gyvenamosios vietos niekada nenurodė, su tėčiu po išvykimo nebendravo. Liudytoja M. J. nurodė, kad marti buvusi karšto būdo, tačiau apie santykius šeimoje plačiau paaiškinti negalėjo, kadangi negyveno kartu su sūnaus šeima. Liudytojos I. J. nuomone, dėl šeimos iširimo kalta mama – ji aštraus charakterio, dažnai būdavo nepatenkinta, nuolat pykdavo, kad trūksta pinigų, nors pinigų maistui, aprangai, pasak liudytojos, būdavo. Pati mama nedirbo, šeimą išlaikė tėtis. Mamai pykstant, tėtis į iškeltą konfliktą reaguodavo vartodamas alkoholį, tačiau nebuvo taip, kad nuolat gertų, nebūdavo agresyvus. Liudytoja taip pat parodė, kad mama žino apie skyrybų bylą, tačiau, anot liudytojos, jai tai nėra svarbu, mama taip pat buvo planavusi pradėti skyrybų procesą, tačiau neturėjo laiko tuo užsiimti. Iš ieškovo paaiškinimų, liudytojų parodymų galima spręsti, kad atsakovė paliko šeimą, su buvusiu sutuoktiniu po to visai nebendravo, su dukra bendraudavo, tačiau savo gyvenamosios vietos nepranešdavo. Toks elgesy įrodo, kad atsakovė, nors ir toliau rūpinosi materialine dukters gerove, tačiau savo ir sutuoktinio santykių darnos nesiekė abipusiu sutarimu, nepasitenkinimą šeimyniniu gyvenimu išreiškė ne bandydama drauge su sutuoktiniu ieškoti problemų sprendimo būdų, kartu siekti materialinės gerovės, o pasitraukdama iš šeimos, palikdama tiek ieškovą, nesuteikiant šiam galimybės imtis veiksmų šeimos išsaugojimui, tiek tuo metu dar nepilnametę dukrą, kuriai, kaip ji pati patvirtino teismo posėdyje, tuo metu buvo reikalinga ir mamos meilė. Ieškovė, palikdama šeimą, apsisprendė savo ateitį, gerovę kurti viena. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės (LR CK 3.60 str. 3 d.). Atsakovė nenuginčijo įstatyme nustatytos prezumpcijos dėl kaltės, priešpriešinių įrodymų byloje neteikė, nors tokia galimybė jai buvo sudaryta.

Dėl pavardžių.

Po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į ieškovo ieškinyje pareikštą reikalavimą, atsakovei nepareiškus savo pozicijos dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, ieškovui paliktina pavardė - ,,J“, atsakovei - ,,J“ (LR CK 3.69 str. 1d.).

Dėl prievolės UAB ,,4finance“.

Ieškovas nurodė, kad ši prievolė yra jo asmeninė. Paskolą paimta 2011 metais, jam jau negyvenant su atsakove, atsakovė apie ją nieko ir nežinojo. Sumokėti skolą įsipareigoj pats ieškovas.

Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros. Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės,bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Paskolos sutarties pagrindu kylanti prievolė galėtų būtų laikoma solidariąja, jeigu šalys taip susitartų (CK 6.6 straipsnis), arba nustačius, kad lėšos panaudotos šeimos interesais (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ar bendro turto tvarkymui (CK 3.109 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei konstatavus, jog konkrečiu atveju taikytinas lex specialis įtvirtintas solidariosios prievolės atsiradimo pagrindas (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 3.109 str. 3 d. solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012).

Iš ieškovo paaiškinimų matyti, kad jis paskolą ėmė tuo metu, kai su atsakove kartu nebegyveno, dukrai jau esant pilnametei, kaip nurodė pats teismo posėdyje, savo asmeniniams poreikiams tenkinti, atsakovė nieko apie ją nežinojo. Nei atsakovė, nei trečiasis asmuo UAB ,,4finanse“ savo pozicijos dėl skolos pripažinimo asmenine ieškovo prievole neišreiškė.

Atsižvelgdamas į esamą teisinį reguliavimą, bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prievolė trečiajam asmeniui UAB ,,4finance“ yra asmeninė ieškovo prievolė.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai.

Ieškovas byloje iš dalies, t.y. 50 procentų, atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 83 str. 1 d. 14 p.).

Žyminis mokestis už santuokos nutraukimą yra 144 Lt. Pusę šios sumos sumokėjo ieškovas.

Ieškinį patenkinus visiškai iš atsakovės valstybės naudai priteistina 72,00 Lt žyminio mokesčio, kita dalis žyminio mokesčio, taip pat 72,00 Lt, priteistina ieškovui (80 str. 1 d. 5 p., 93 str., 96 str. 1 d.). Taip pat iš atsakovės valstybės naudai priteistina 18,20 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Kadangi ieškovas 50 procentų atleistas nuo visų bylinėjimosi išlaidų, ieškovui buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos sudaro 400 Lt (b.l.105), iš atsakovės pusė šios sumos (200,00 Lt) priteistina valstybei, kita dalis (200, 00 Lt) ieškovui (LR CPK 93 str. 1 d.,96 str. 1 d.).

Valstybei priteistų bylinėjimo išlaidų sumokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai turi būti pateikti teismui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą 1990 m. rugsėjo 15 d. Ignalinos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 363, tarp R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti. Pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovės R. J. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui V. J. palikti pavardę – ,,J.“, R. J. – ,,J.“.

Pripažinti, kad prievolė trečiajam asmeniui UAB ,,4finance“, įmonės kodas 301881644, yra asmeninė ieškovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievolė.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 72, 00 Lt (septyniasdešimt du litus ir 00 ct ) žyminio mokesčio ir 18,20 Lt (aštuoniolika litų ir 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šias išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188728821) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200, 00 (du šimtus litų ir 00 ct) ieškovui teiktos teisinės pagalbos išlaidų, sumokant šia išlaidas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630.

Priteisti ieškovui V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 200, 00 Lt (du šimtus litų ir 00 ct) ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.