- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-09-29
- Bylos Nr.
- 1-1681-946/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21604-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- A. Š.
- Kategorijos
- 1.2.4.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.10.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti gydytis nuo alkoholizmo, neatlygintinai išdirbti 60 val. per 8 mėnesių laikotarpį sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ir nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
2) Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Galutinė bausmė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi ir neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Kauno apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi nuosprendžiai subendrinti ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymuisi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
3) Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį. Galutinė bausmė – 2 metų laisvės atėmimo bausmė, vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ir nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nuosprendžiu paskirtomis bei 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis, prie jos dalies pridedant šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ir nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais ir nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi pasiųstas atlikti 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, paskirtos 2014 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Š. 2016 m. gegužės 7 d. apie 20.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip 2 kartus sudavė savo tėvui A. Š. grėblio kotu per dešinės rankos plaštaką ir dilbį, tuo padarydamas odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, taip sukeldamas nukentėjusiajam A. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. Š. teisme dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2016 m. gegužės 7 d. trenkė tėvui tris kartus virš riešo. Tėvas gal pasakė, kad trenkė 10 kartų. Jis sudavė su grėblio kotu, nes tėvas stovėjo ant laiptų su kirviu. Tėvas buvo girtas, jis taip pat buvo išgėręs. Jam reikėjo gintis, nes tėvas stovėjo su kirviu ant laiptų, nenorėjo jo įleisti.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme sutrumpinto įrodymo tyrimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusiojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016 m. gegužės 7 d. apie 20.30 val. būdamas namuose išgirdo kieme kylantį triukšmą. Išėjęs į kiemą pamatė sutuoktinę R. Š. ir sūnų A. Š.. R. Š. šaukė ant sūnaus, priekaištaudama jam, kad jis iš namų neša daiktus, juos keičia į alų. Kai R. Š. nuėjo už namo kampo, jis pavadino sūnų vagimi, dėl ko sūnus supyko ir pasiėmė prie namo paremtą grėblį, juo užsimojęs norėjo jam trenkti per galvą, tačiau jis gindamasis pasiėmė netoliese esantį mažą kirvį, stengėsi juo gintis užsidengdamas veidą, tačiau išvengti smūgių nepavyko. Sūnus su grėblio kotu sudavė jam ne mažiau kaip 10 kartų per dešinės rankos plaštaką ir dešinės rankos dilbį. Jam skaudėjo. Nuo smūgio gausos grėblio kotas perlūžo pusiau. Sulūžus grėbliui, sūnus numetė jį ant pievos. Pasakius, kad bus kviečiama policija, sūnus iš namų pasišalino. Dėl padarytos žalos civilinio ieškinio nereiškia. Įvykio metu sūnus buvo neblaivus (b. l. 20-21).
Liudytojos R. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016 m. gegužės mėnesio pradžioje, tikslios dienos nepamena, vakare, būdama namų kieme pamatė, kad jos neblaivus sūnus A. Š. konfliktuoja su tėvu, t. y. jos sutuoktiniu A. Š., kuris taip pat buvo neblaivus. Kaip jai vėliau papasakojo sutuoktinis, jie pykosi dėl to, kad sūnus A. Š. savavališkai išnešė iš kiemo jo padarytą molinį vazoną. Matė, kad sūnus pasiėmė į namą paremtą grėblį, su koja jį perlaužė per pusę ir pasiėmęs medinį grėblio kotą nuėjo link jos sutuoktinio A. Š.. Kas vyko toliau, nebematė, kadangi nuėjo už namo. Po 15 minučių ji sugrįžo į namus ir pamatė, kad sutuoktinio A. Š. dešinė ranka sužalota, paraudusi. Paklausė jo, kas jam nutiko. Jis jai paaiškino, kad sūnus su grėblio kotu jam sudavė per dešinę ranką (b. l. 27-28).
2016 m. gegužės 7 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame A. Š. nurodė, jog 2016 m. gegužės 7 d. apie 20.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tarp jo ir sūnaus A. Š. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu sūnus paėmęs lapams grėbti skirtą grėblį jo kotu bandė suduoti per galvą, tačiau jis gynėsi dešine ranka, todėl A. Š. ne mažiau 10 kartų sudavė jam per ranką. Po konflikto sūnus pabėgo ir nebegrįžo. Taip pat užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu paimtas sulaužytas grėblys, jis apžiūrėtas, fotolentelėmis (b. l. 1-2, 3-4, 11-12, 13-14).
2016 m. gegužės 8 d. Kauno apskr. VPK KP NVRS tyrėjo V. K. pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad A. Š. 2016 m. gegužės 7 d. apie 20.30 val. patyrė fizinį smurtą (b. l. 25).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. gegužės 11 d. specialisto išvada Nr.G1225/2016(02), kurioje nurodyta, kad A. Š. padaryta odos nubrozdinimai dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje – padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. A. Š. sužalojimai padaryti 2 trauminių poveikių pasėkoje (b. l. 31).
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Taigi tai yra materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo ar kitokio smurtavimo atveju turi būti sukeliamas nežymus sveikatos sutrikdymas arba fizinis skausmas.
Kaltinamasis pripažino, kad sudavė 3 smūgius nukentėjusiajam, tačiau ne 10 kartų, o apecialisto išvadoje nurodyta, kad A. Š. sužalojimai padaryti 2 trauminių poveikių pasėkoje.
Teismo vertinimu, esant parodymuose prieštaravimų, turi būti vadovaujamasi specialisto išvada, nes specialistas neturi suinteresuotumo baudžiamosios bylos baigtimi. Nukentėjusiojo parodymais teismas šiuo atveju vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems įrodymams, kaip šiuo atveju nustatyta, kad sužalojimai buvo patirti suduodant 2 kartus.
Taigi, byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad A. Š. 2016 m. gegužės 7 d. apie 20.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia, ne mažiau kaip 2 kartus sudavė savo tėvui A. Š. grėblio kotu per dešinės rankos plaštaką ir dilbį, tuo padarydamas odos nubrozdinimus dešiniame dilbyje ir dešinėje plaštakoje, taip nežymiai sutrikdė savo šeimos nariui tėvui nukentėjusiajam A. Š. sveikatą. Kadangi nukentėjusysis yra kaltinamojo tėvas, o tai reiškia šeimos narys (BK 248 str. 2 d.), kuriam kaltinamasis tokia veika nežymiai sutrikdė sveikatą, tai kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
A. Š. kaltinime be viso kito buvo nurodyta, kad jis sudavė ne mažiau 10 kartų, tačiau kaip nustatyta iš byloje esančios specialisto išvados, buvo suduota ne daugiau nei 2 kartus, todėl minėtos aplinkybės dėl smūgių skaičiaus pertekliaus iš kaltinimo šalintinos.
Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro vientisą ir logišką įrodymų grandinę, kuri yra pagrindas jį pripažinti kaltu padarius BK 140 straipsnio 2 dalį numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
A. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir recidyvistas.
Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).
A. Š. padarė vieną nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, smurtavo artimoje aplinkoje, smurtą naudojo prieš savo tėvą, šią nusikalstamą veiką padarė būdamas anksčiau Lietuvos Respublikoje teistas, būdamas neatlikęs anksčiau jam paskirtos bausmės, kas rodo, kad kaltinamasis Lietuvos Respublikoje yra teisiamas jau nebe pirmą kartą, sistemingai nusikalsta ir nenori taikytis prie visuotinai priimtinų elgesio taisyklių. Tai rodo, kad A. Š. padarytas nusikaltimas yra neatsitiktinė veika. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta vieną atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į tai, kad jis šiuo metu jau atlieka laisvės atėmimo bausmę realiai, taip pat nevedęs.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina griežčiausia savo rūšimi bausmė, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje – laisvės atėmimas. Bausmės dydis šiuo atveju nustatytinas artimas minimaliam.
BPK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad, kai bausmės visiškai sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis. Straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis.
A. Š. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą padarė jau po Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis turės būti subendrinta su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme. Šiuo metu A. Š. atliekamos 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pabaiga 2018-05-14.
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 46-48, 49-50), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
Daiktiniai įrodymai – metalinė grėblio dalis (1 vnt.), medinis kotas (1 vnt.), kurie priduoti saugoti Kauno apskrities VPK Kauno r. PK (b. l. 16, 17), sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5, dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, tai yra prie visos neatliktos bausmės dalies, nes ji didesnė, pridėti dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir skirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 1 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016-09-29.
A. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti.
Daiktinius įrodymus – metalinę grėblio dalį (1 vnt.), medinį kotą (1 vnt.), kurie priduoti saugoti Kauno apskrities VPK Kauno r. PK, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.