- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-05
- Bylos Nr.
- 1-3129-673/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Kaltinamasis
- K. E.
Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.6.; 1.1.8.6.2.; 1.2.29.1.1.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.9.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1.
2022 m. gruodžio 5 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
K. E., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, (duomenys neskelbtini) studentas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimu/disponavimu suklastotu dokumentu),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2021 m. rugsėjo 28 d., K. E., pagal pardavimo-pirkimo sutartį Vokietijoje iš įmonės „S.A.“ už 12500 eurų įsigijęs automobilį „Mercedes Benz E220“, VIN (duomenys neskelbtini), tyčia pirkimo-pardavimo sutartyje (Kaufvertrag) įrašė klaidingą automobilio įsigijimo vertę - nurodydamas melagingus duomenis, kad automobilį „Mercedes Benz E220“ įsigijo už 23000 Eur, bei šios sutarties grafoje „pardavėjas“ pasirašė imituodamas Vokietijos įmonės „S. A.“ vadovo S. S. parašą, po ko šią pirkimo-pardavimo sutartį (Kaufvertrag) kaip tikrą - 2021 m. spalio 28 d. apie 09.30 val., registravimui pateikė VĮ „Regitra“ Kauno filialo Kėdainių grupės, esančios J. Basanavičiaus g. 95, Kėdainiuose, darbuotojui V. J. K., taip suklastojo ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis K. E. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2021 m. rugsėjo mėn., jis iš Vokietijos įmonės „S. A.“ už 12500 eurų nusipirko daužtą automobilį „Mercedes Benz E220“. Lietuvoje remontavo, už remontą sumokėjo 8000-10000 Eur. Norėdamas automobilį įregistruoti, 2021 m. rugsėjo 28 d. internete susirado pirkimo-pardavimo sutarties „Kauferio“ pavyzdį, kuriame pats įrašė melagingą automobilio pirkimo kainą - 23000 Eur, be to, grafoje „pardavėjas“, pasirašė už Vokietijos įmonės „S. A.“ vadovą S. S.. Tada apie 09.30 val. pirkimo-pardavimo sutartį pateikė registravimui VĮ „Regitra“ Kėdainiuose. Pripažįsta, kad suklastojo ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą. Labai gailisi. Prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo seserį A. M., su kuria gerai sutaria, ji turi galimybę daryti jam teigiamą įtaką. Jo pajamos per mėn. 300 Eur.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešime nurodyta, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, vykdydama automobilių prekybos kontrolę, gavo informaciją apie K. E. galimai suklastotą automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Įvertinus Vokietijos mokesčių administratoriaus ir K. E. pateiktą informaciją darytina išvada, kad K. E. galimai suklastojo pirkimo sutartį (kauferį), kurioje padidino automobilio įsigijimo kainą, tai yra vietoje 12500 Eur nurodė 23000 Eur, taip siekdamas galimos naudos sau. VĮ ,,Regitra“ įregistravo automobilio pirkimo sandorį pagal galimai suklastotą užsienietišką pirkimo sutartį. Vokietijos mokesčių administratorius informavo, kad K. E. pateiktos užsienietiškos pirkimo sutarties Vokietijos įmonės ,,S.“ atstovas nėra matęs, jos nepildė ir nepasirašė. Prie Valstybinės mokesčių inspekcijos pranešimo pridėti jų atlikto tyrimo metu surinkti duomenys ir dokumentų vertimas (b. l. 21-51).
VĮ ,,Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas K. E. vardu nuo 2021-10-28 (b. l. 52).
Liudytoja A. M. parodė, kad K. E. yra jos brolis, jų santykiai geri, brolis gyvena tėvų namuose, o ji gyvena su savo šeima. K. planavo važiuoti į Vokietiją, nes norėjo įsigyti automobilį. Tiksliai laiko neprisimena, bet galimai 2021 m. rugsėjo mėn., jai paskambino K. ir paprašė pervesti į nurodytą sąskaitą pinigų sumą, kurios trūko automobiliui nusipirkti. Kiek prisimena, jis pirko Mercedes Benz markės automobilį, baltos spalvos. Ji tuo metu savo sąskaitoje tokios pinigų sumos neturėjo, brolis prašė 4500 eurų, todėl ji paprašė mamos G. E., kad į jos sąskaitą pervestų trūkstamą sumą pinigų. Kai mama į jos sąskaitą pervedė pinigus, ji iš savo banko sąskaitos pervedė 4500 eurų į brolio nurodytą sąskaitą, kuri nebuvo lietuviška. Matė, kad brolis tą mašiną laikė tėvų namuose, ja važinėja iki šiol. Praėjus kažkiek laiko jai paskambino brolis ir paprašė, kad ji atsiųstų sąskaitos išrašą, kai darė pavedimą į užsienietišką sąskaitą, paaiškino, kad to pareikalavo mokesčių inspekcija. Nurodė, kad K. nesiverčia automobilių pirkimu-pardavimu (b. l. 58-61).
Liudytojas V. J. K. - VĮ ,,Regitra“ darbuotojas, parodė, kad jis dirba VĮ ,,Regitra“ Kėdainių padalinyje specialistu, darbo stažas 22 metai. Pagal bendrą įmonės tvarką, norint priregistruoti transporto priemonę, asmuo ,,Regitra“ darbuotojui turi pateikti automobilio įsigijimo dokumentus, nesvarbu kokia kalba jie būtų. Tokiu būdu patikrinama, ar tai tas pats automobilis, kuris nurodytas dokumentuose ir kurį asmuo nori priregistruoti, suveda į duomenų bazes transporto priemonės VIN numerį ir ten sistema automatiškai pateikia duomenis apie transporto priemonę. Apie tai, kokia suma būna nurodyta pateiktuose transporto priemonės įsigijimo dokumentuose, netikrina, nes tai jiems nėra svarbu, kadangi klientas, pateikdamas dokumentus, pats atsako už tai, kas parašyta dokumentuose. Tų vadinamų ,,kauferių" formų būna įvairių, nes tai yra Vokietijos transporto priemonės pardavimo-įsigijimo blankas. Taip pat asmuo, norėdamas įregistruoti transporto priemonę, pateikia ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kad regitros darbuotojai galėtų patikrinti, ar pateiktuose dokumentuose yra tas pats asmuo, kuris nori prisiregistruoti transporto priemonę. Kas 2021-10-28 VĮ ,,Regitra“ Kėdainių padalinyje registravo automobilį Mercedes Benz - atsakyti negali, nes tai buvo seniai, bet pagal dokumentus, kurie buvo pateikti norint priregistruoti minėtą automobilį, kopijas, sprendžia, kad į duomenų bazę turėjo būti įvesti asmens, registravusio automobilį, duomenys. Jei minėtas automobilis tą dieną buvo priregistruotas, reiškia, kad jis atitiko visus keliamus reikalavimus, duomenų bazėse atitiko jo VIN numeris ir visi kiti reikalingi parametrai (b. l. 67-70).
K. E. 2022-04-22 savo noru tyrimui pateikė automobilio Mercedes Benz vokišką pirkimo-pardavimo sutartį „KAUFVERTRAG“, kuri buvo apžiūrėta ir išversta į lietuvių kalbą (b. l. 71-78).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 28 d., K. E., pagal pardavimo-pirkimo sutartį Vokietijoje iš įmonės „S. A.“ už 12500 eurų įsigijęs automobilį „Mercedes Benz E220“, (duomenys neskelbtini), tyčia pirkimo-pardavimo sutartyje (Kaufvertrag) įrašė klaidingą automobilio įsigijimo vertę - nurodydamas melagingus duomenis, kad automobilį „Mercedes Benz E220“ įsigijo už 23000 Eur, bei šios sutarties grafoje „pardavėjas“ pasirašė imituodamas Vokietijos įmonės „S. A.“ vadovo S. S. parašą, po ko šią pirkimo-pardavimo sutartį (Kaufvertrag) kaip tikrą - 2021 m. spalio 28 d. apie 09.30 val., registravimui pateikė VĮ „Regitra“ Kauno filialo Kėdainių grupės, esančios J. Basanavičiaus g. 95, Kėdainiuose, darbuotojui V.J. K., taip suklastojo ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą.
Kadangi kaltinamasis, ką pats pripažino, patvirtino ir ištirti liudytojų parodymai bei rašytiniai įrodymai, tyčia į internete susirastą užsienio valstybėje naudojamos pirkimo-pardavimo sutarties pavyzdį įrašė melagingus duomenis apie pirkto automobilio kainą bei pasirašė kaip automobilio pardavėjas, po ko šią sutartį pateikė įregistruoti ir įregistravo VĮ „Regitra“, jis, veikdamas tiesiogine tyčia, suklastojo ir panaudojo žinomai netikrą dokumentą, tai yra padarė baigtą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas/disponavimas suklastotu dokumentu).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų.
Kaltinamasis/jo gynėjas pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant sesers A. M. atsakomybei pagal laidavimą be užstato. To paties prašė ir prokuroras.
Laiduotoja A. M. nurodė, kad ji yra kaltinamojo sesuo, neteista, nebausta, studijuoja doktorantūroje, augina vaiką, su kaltinamuoju gerai sutaria, mano, kad galės kaltinamajam daryti teigiamą įtaką, kaltinamojo padarytą veiką vertino blogai.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis, kuris yra labai jauno amžiaus, nėra teistas, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kaltinamasis studijuoja universitete, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir savo veiksmus įvertino kritiškai. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė.
Nurodytos nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad ši kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
Dėl laiduotojo.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo sesers prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą.
Iš bylos medžiagos ir LITEKO duomenų matyti, kad laiduotoju pretenduojantis tapti asmuo neteistas, nebaustas (neturi galiojančių nuobaudų), nėra charakterizuojamas neigiamai. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoju pretenduojantis tapti asmuo patvirtino, kad palaiko savo prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą. Tvirtina, kad galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nepateisino kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, veiką vertino blogai.
Teismas, įvertinęs pretendentės tapti laiduotoja charakterizuojančią medžiagą, jos deklaruojamus artimus ryšius su kaltinamuoju, asmenines savybes, sprendžia, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama būti laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį laiduotojos atsakomybei.
Nustatydamas laidavimo terminą teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas minimaliam terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.
Dėl užstato.
BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nesunki, jis nėra charakterizuojamas neigiamai, yra studentas, gauna minimalias pajamas, todėl jo turtinė padėtis nėra nesudėtinga, o įvertinus ir laiduotoją charakterizuojančių bei kitų bylos aplinkybių visumą, teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju laidavimas galimas ir be užstato.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Atsižvelgiant į jau nurodytas aplinkybes, kaltinamajam jokios baudžiamojo poveikio priemonės netaikytinos.
Kardomoji priemonė.
Kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas. Byloje jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Proceso išlaidos.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
K. E., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (dokumento suklastojimas/disponavimas suklastotu dokumentu), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant jo seserį A. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti kaltinamajam, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).