- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- 1-2551-576/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28499-2016-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Nukentėjusysis
- R. A.
- Kaltinamasis
- J. S.
- Advokatai
- Eugenijus Karažinas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), atliekantis pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę, teistas:
1)2004-05-26 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą laisvės atėmimu 7 metams;
2) 2004-06-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį areštu 40 parų su turto už 100 Lt konfiskavimu.
3) 2009-12-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, laisvės atėmimu 9 mėnesiams 25 dienoms ir bauda (4 MGL) 520 litų. Bauda sumokėta 2009-12-21.
4) 2012-02-23 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, 180 straipsnio 1 dalį ( dvi veikos), 284 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 2 punktą, 4 dalį, laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams,
5) 2012-09-25 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį,63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, laisvės atėmimu 4 metams 5 mėnesiams.
6) 2017-04-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
7) 2017-07-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu nustatyta bausmė laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta subendrinta bausmė apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2017-04-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 10 mėnesių.
8) 2017-08-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta J. S. bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta 2017-04-04 nuosprendžiu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams;
2017-09-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi BK 63 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, 9 dalies pagrindu subendrinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-03 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-01 nuosprendžiu J. S. paskirtos bausmės, taikant dalinį sudėjimą, ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių ir 15 (penkiolikai) dienų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent:
jis, 2016-06-17 apie 23.50 val. viešoje vietoje - gatvėje, adresu Vilniuje, Justiniškių g. 39, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, priėjęs prie automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakęs nukentėjusiajam R. A., kad turi dvi sekundes išlipti iš automobilio, nukentėjusiajam R. A. atidarius automobilio dureles, jis papurškė dujų balionėliu nukentėjusiajam R. A. į veidą, po ko sudavė ranka nukentėjusiajam R. A. į veidą ne mažiau dviejų smūgių, dėl ko nukentėjusysis R. A. nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, po to, gulinčiam nukentėjusiajam R. A. kojomis sudavė ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, tuo pagal 2017-08-09 specialisto išvadą padarydamas muštinę viršutinės lūpos žaizdą, vienuolikto danties dalies lūžį bei veido odos nubrozdinimus, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė R. A. nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. S. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino iš dalies. Parodė, kad tą dieną pamena puikiai. Buvo pas draugą Pilaitėje, ilsėjosi, rinko braškes ir jie jį pavežė iki namų, kur prasideda kiemas ir yra ilgas kelias. Ten išleido ir draugai išvažiavo. Jis tuo keliu ėjo link savo namo. Einant tiesiai į jį važiavo mašina, kuri pravažiuodama jį užkliudė. Kliudė koją vos vos su bamperiu. Jis atsistojo, nusisuko ir ta mašina pristabdė. Pradėjo eiti link mašinos, vienoje rankoje laikė braškes. Ta mašina paspaudė greičio pedalą ir išvažiavo. Jis vėl ėjo. Prie jo namo kitoje mašinoje sėdėjo trys vaikinai. Vairuotojo durys buvo atidarytos. Vairuotojas jam pasakė „Tau ką, maža kelio?“. Jis atsakė, kad nesuprato. Jam atsakė, kad tuoj supras ir vairuotojas išlipo iš mašinos. Jis, J. S., padėjo braškes ant žemės ir pasakė :“Ateik čia“. Vaikinas padarė du žingsnius į priekį link jo ir tuomet jis, J. S., pirmas sudavė smūgius vaikinui. Sudavė pora smūgių. Pribėgo iš karto prie jo, J. S., antras žmogus. Tada jis iš kišenės išėmė balionėlį ir papurškė šiam dujų. Ir trečias pribėgo, tačiau kai jis padarė pora žingsnių link trečio vaikino, šis pabėgo. Jo, J. S., mama viską matė per langą ir dar kažkas iš kaimynių pradėjo rėkti “ Padėkite, užmušinėja kažką “. Atsakė jai nerėkauti, o greičiau iškviesti greitąją pagalbą, nes matė, kad žmogus (nukentėjusysis) buvo be sąmonės. Tada nuėjo namo. Paklausė, ar mama matė, kas buvo. Jam buvo krauju išpurvinta viršutiniai rūbai, persirengė ir išėjo į laiką. Nieko nebebuvo. Nuėjęs iki spaudos rūmų matė policijos mašiną ir greitąją, bet jie jau išvažinėjo.
Konkrečiai žmogaus, kuriam sudavė smūgius, įvardinti negali. Buvo vakaras, tamsu apie 11 valanda. Sudavė du smūgius į žandikaulį ranka, po to dar sudavė gulinčiam koją į galvą. Sudavė po to kai pastarasis kėlėsi, o jis nepavijo trečio asmens ir grįžo. Sudavė koja į galvą vieną ar du kartus. Tam pačiam asmeniui sudavė į veidą, o po to besikeliančiam. O papurškė dujomis kitam asmeniui. Su Ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka. Su nukentėjusiojo R. A. ieškiniu nesutinka visiškai.
Dar nurodė, kad automobilis, kuris jį kliudė pravažiavo, išvažiavo. Tie trys vaikinai sėdėjo jau kitame automobilyje prie jo laiptinės. Jis prie to automobilio nėjo, ėjo namo ir turėjo pro jį praeiti. Gali būti, kad jis ką nors atsakė tam vaikinui į žodžius dėl kelio. Matydamas, kad vaikinas eina link jo iš karto jam sudavė, vaikinas nukrito. Antras vaikinas greitai pribėgo, šiam vaikinui papurškė dujų. Trečias buvo išlipęs ir jam sakė „Ką tu dar nori“ ir tas trečias pabėgo, vijosi jį, tačiau nepavijo, o grįžęs besistojančiam nukentėjusiajam sudavė koja du kartus. Sudavė nežino kodėl. Pirmas vaikinas, kuriam sudavė, buvo vairuotojas. Jis pripažįsta, kad pažeidė viešąją tvarką, smūgiavo. Jei nebūtų smūgiavęs, jį patį būtų sumušę. Sudavė tikslu pamokinti, kad daugiau taip nesielgtų.
Nukentėjusysis R. A. teisme parodė, kad kartu su broliu ir draugu atvažiavo automobiliu Peugeot mėlynos spalvos į Vilnių, į kiemą, kur jis tuo metu gyveno. Vairavo brolis. Priešais stovėjo juodas Opelis, pasignalino, kad automobilis pavažiuotų į priekį, šis pavažiavo, jie priparkavo automobilį. Brolis išlipo apsidairyti, o jis atsisėdo prie draugo. Buvo jau vakaras. Tuo metu priėjo kaltinamasis prie jo brolio ir pradėjo kažką kalbėti rusiškai. Tuomet jis pasakė kaltinamajam, kad kalbėtų lietuviškai, nes jo brolis nesupranta rusiškai. Kaltinamasis jam pasakė, kad jis turi dvi tris sekundes išlipti iš automobilio. Kai jis atsidaręs automobilio dureles išlipinėjo, kaltinamasis jam papurškė į akis dujų. Užsidengė akis ir pajuto smūgius. Buvo daug smūgių. Pamena, kad brolis jį pasodino į mašiną. Dar matė pakėlęs galvą, kad kaltinamasis buvo užbėgęs į laiptinę, o iš jos atgal į lauką, puolė mašiną.
Jis pats sėdėjo automobilio gale. Lauke stovėjo jo brolis ir kaltinamasis automobilio priekyje, toje pačioje automobilio pusėje. Jam papurškė kaltinamasis, jis matė. Sudavė smūgius jau išlipus iš automobilio, kai atsistojo ir užsidengė rankomis veidą. Jis išlipęs sustojo prie automobilio galinės dalies. Kai smūgiai buvo suduodami jis buvo ten pat. Jam sudavė iš pradžių rankomis, jis pargriuvo. Smūgių neskaičiavo, jų buvo kruša. Brolis jam pasakojo, kad kai bandė stotis, jo galvą daužė į bordiurą. Įvykio metu buvo nuskeltas dantis, šešios siūlės lūpoje. Tvirtina, kad jam gulinčiam kaltinamasis sudavė smūgius. Jam buvo sugadinta striukė, neišsiplovė kraujas, sugadinti džinsai. Jo nuomone konfliktas prasidėjo dėl pokalbio, kai paprašė pakalbėti lietuvių kalba, o ne rusų.
Liudytojas D. A. teisme parodė, kad jis atvežė iš kaimo į Vilnių brolį R. A. į Vilnių, į Justiniškes. Kartu važiavo draugas A. P.. Kiek užgaišo, kol priparkavo automobilį kieme, nes buvo mašina priekyje. Matė, kad kaltinamasis ateina link mašinos, o priėjęs kažką pasakė rusiškai, lygtai „ką čia veikiat“. Tačiau jis pats rusiškai nelabai supranta. Kai kaltinamasis priėjo, jis, D. A., jau buvo išlipęs iš mašinos. Kai kaltinamasis kažką pasakė rusiškai, jo brolis atsidarė duris ir pasakė :“kalbėk lietuviškai, o ne rusiškai, Lietuvoje esi“. Kaltinamasis pasakė jo broliui, kad turi pora sekundžių išlipti iš automobilio. Brolis R. A. išlipo iš automobilio ir kaltinamasis jį pradėjo mušti. Norėjo ginti brolį, tai jam kaltinamasis papurškė dujų ir neleido prieiti. Brolį mušė per galvą, daužė. Jis rėkė, klausė dėl ko muša brolį. Tada ėjo link brolio dar kartą, matė, kad brolis „atsijungęs“. Jis ėjo link brolio, tačiau kaltinamasis papurškė dujų ir pradėjo vytis. Kadangi draugas sėdėjo mašinoje, tai jis, D. A., daužė automobilio langus, kad išeitų draugas ir padėtų. Kai draugas išlipo, kaltinamasis pradėjo draugą vytis. Jis tuo metu bandė kelti brolį visą kruviną į automobilį, kaltinamasis vėl atbėgo prie jo ir jis pasitraukė. Kaltinamasis papurškė dujomis ir vėl puolė brolį mušti. Jis pagelbėti negalėjo, bijojo būti sumuštas. Po kiek laiko kaltinamasis nuėjo į namus ir nueidamas pasakė, kad jiems blogai baigsis, grasino susidorojimu. Vaizdas buvo baisus ir jis pats vežė brolį į Lazdynų ligoninę. Ten apžiūrėjo ir liepė vežti į Žalgirio ligoninę ir jis nuvežė.
Jis iš mašinos išlipo pirmas, po to brolis. Kaltinamasis pirmiausia priėjo prie vairuotojo.
Matė, kad broliui buvo suduota daug smūgių į veidą. Matė, kad brolis nukrito ant žemės, tada norėjo prieiti, bet kaltinamasis papurškė dujų. Gulinčiam broliui buvo suduoti smūgiai rankomis ir kojomis, jų buvo nemažai. Ne vienas ir ne du. Brolio rūbai po įvykio buvo kruvini, striukė buvo suplėšyta ir mašinos salonas buvo visas kruvinas. Jis nesuprato dėl ko kaltinamasis prie jų priėjo. Automobilį jis pastatė aikštelėje, netoli laiptinės. Matė, kad po įvykio kaltinamasis nuėjo toliau, įėjo į laiptinę. Nueidamas grasino susidorojimu. Kaltinamasis buvo labai agresyvus. Draugą kaltinamasis tik vijosi, nemušė. O kai nepavijo grįžęs dar mušė brolį rankomis ir kojomis. Kai buvo paprašyta kalbėti lietuviškai, kaltinamasis įtūžo. Rankose kaltinamasis turėjo maišelį, kurį po to padėjo ir išsitraukė dujų balionėlį.
Liudytojas A. P. teisme parodė, kad D. A. vežė brolį į Vilnių ir paėmė jį kartu. Jie atvažiavo į kiemą. Iš priekio važiavo mašina ir jie po tuputį priparkavo savo automobilį. Jis pats nematė kaip mašina nuvažiavo. Mašiną priparkavus iš karto priėjo kaltinamasis prie vairuotojo lango, kažką pradėjo kalbėti rusiškai. Tuomet R. A. pravėrė automobilio duris ir pasakė kaltinamajam kalbėti lietuviškai, ne rusiškai, nes yra Lietuvoje. Kaltinamasis pareikalavo išlipti iš mašinos porai sekundžių pašnekėti. Kai tik R. išlipo, kaltinamasis papurškė dujų, pradėjo jį mušti. Kuo sudavė R. nematė, pats sėdėjo keleivio pusėje priekyje. Kur pataikė taip pat nematė, tačiau jau po įvykio matė, kad visas R. veidas kruvinas. Matė, kad kai R. A. kaltinamasis sudavė smūgius, kai R. gulėjo. Matė tai išlipęs iš mašinos ir bandė nuvilioti, kad nemuštų. Matė, kad gulinčiam R. kaltinamasis sudavė smūgius koja. Ar bandė keltis R. nematė. Jam pačiam kaltinamasis sakė prieiti. Jis pats ėjo atbulas, o kaltinamasis tuo metu ėjo paskui jį, o D. tuo metu kėlė brolį, kad išvežti, tačiau įkelti nespėjo, kaltinamasis gulinčiam R. pribėgęs dar sudavė kelis smūgius. Nueidamas kaltinamasis dar pagrasino, kad jiems visiems bus blogai. Tada nuėjo į namo laiptinę.
Po įvykio R. buvo visas kruvinas, jo džemperis, kelnės buvo kruvini. Jie nuvežė R. į ligoninę, kur jam buvo suteikta pagalba, o po to į Žalgirio ligoninę. Nežino dėl kokios priežasties buvo sumuštas R., gal kaltinamasis buvo ko pavartojęs, jo akys buvo baltos. Kai įvažiavo į kiemą kaltinamojo jis nematė, matė tik automobilį. Kaltinamasis išlipo iš to sustojusio automobilio.
Liudytoja N. S., kaltinamojo J. S. motina, sutiko duoti parodymus ir paaiškino, kad sūnus paskambino po 11 valandos vakaro, pasakė, kad eina namo. Turėjo su savimi braškių. Ji laukė sūnaus, pasižiūrėjo kelis kartus pro langą ir jos dėmesys nukrypo į po langais stovinčią mašiną, ant mašinos viršaus stovėjo alkoholiniai gėrimai. Vaikinai sėdėjo mašinoje. Ir pasirodė jos sūnus, kuris ėjo gatve. Išlipo vaikinas iš vairuotojo pusės ir ji matė, kad jis keikiasi, kažką nori pasakyti. Dar mojavo rankom. Jos sūnus padėjo ant šaligatvio uogas, apsisuko. Tas vaikinas priėjo prie sūnaus ir sūnus sudavė jam. Tada išbėgo iš mašinos kitas vaikinas, keikėsi, ar norėjo ką sakyti. Ji buvo atidariusi langą, klausė, ką daro. J. papurškė tam antram vaikinui balionėliu. Ir tas trečias vaikinas pamatęs tokį įvykį, jis pabėgo iš tos vietos. Kai grįžo sūnus J., pasakė, kad pristojo vaikinai nieko nesakydami, tik keikėsi. Sūnus persirengė ir išėjo. Matė tada pro langą, kad vaikinai sėdasi į mašiną ir jau važiuoja.
Tai buvo vasarą, liepos mėnesio pabaigoje 2016 metų. Galimai 28 ar 29 dieną. Buvo vakaras, po 23 val. Mašina buvo mėlyna, markės nežino. Ji stovėjo prie krūmų pati pirma, 3-4 metrai nuo jų laiptinės. Stovėjo priekiu į namą. Tas įvykis truko apie 15 minučių. Ji visą laiką žiūrėjo, matė įvykį nuo pradžios iki pabaigos. Matė įvykį iš antro aukšto. Ji negirdėjo necenzūrinių žodžių, girdėjo negražius žodžius. Pokalbio ji negirdėjo, girdėjo tik keiksmažodžius. Keikėsi vairuotojas mašinos. O kai J. sudavė vairuotojui, tai išlipęs keikėsi keleivis. Matė, kad sūnus sudavė vaikinui rankos kumščiu į veidą pora kartų. Vaikinas nukrito. Tada sūnus dar su koja sudavė nuritusiam vaikinui į šoną vieną kartą. Į jos šauksmą atidarius langą niekas nereagavo. Tas trečias vaikinas pabėgo, nes jį vijosi J..
Kai pamatė ateinantį sūnų, o vaikinas jau lipo, atstumas buvo nedidelis, gal trys metrai. Jos sūnui pro mašiną reikėjo praeiti. Užkalbino vaikinai sūnų. Ji negirdėjo, ką sakė. Negražiai kalbėjo vairuotojas. Iki išlipant vairuotojui sūnus nebuvo priėjęs prie automobilio. Galvoja, kad vaikinai buvo išgėrę gerokai. Tą sprendžia, kad ant stogo mašinos buvo alus ir butelis degtinės. Tai ne pirmas kartas, kai jie išgeria mašinoje. Ji tų vaikinų nepažįsta. Jie nuomavosi butą jų name, bet kitoje laiptinėje.
Dar nurodė, kad pirmas smūgis buvo vairuotojui. Nukentėjusįjį R. A. matė, jis buvo vairuotojas, atrodo išlipo iš vairuotojo pusės. Ta mašina dažnai stovi kieme, yra geriama, to automobilio po įvykio ji daugiau nematė. Matė jį nuo vasaros pradžios 2016 metų iki šio įvykio.
Liudytoja M. Ž. teisme parodė, kad ji pro langą matė konfliktą. Datos nepamena, Tai buvo 2017 metų birželio pabaigoje, buvo vakaras po 11 valandos vakaro. Ji pro langą kieme matė mašiną, o trys vaikinai gėrė alų ir garsiai klausėsi muzikos. Ji atkreipė dėmesį. Nes buvo jau po 23 valandos. Kaip priėjo J. nematė. Kažkoks vaikinas kažką pasakė jam ir priėjo. Ką jie kalbėjo negirdėjo. Konfliktas tik prasidėjo. Buvo muštynės. Dėl ko jos prasidėjo nežino. Ji matė įvykį pro langą. Tie vaikinai jau ne vieną kartą geria kieme. Ir J. pasielgė labai teisingai, jei jie girti ir kabinasi prie žmonių, kurie eina namo. Ji matė, kad kabinasi. Jie kažką jam sakė ir jie jam atsakinėjo. Pirmiausia vienas vaikinas priėjo prie jo, o du liko prie mašinos. Iš kurios mašinos vietos išlipo pirmas vaikinas nepastebėjo. Jam reikėjo nueiti apie 5 metrus, kad prieiti prie kaltinamojo. Ji pati įvykį matė iš buto trečiame aukšte. Pokalbio negirdėjo, įvykio pabaigos nematė. Sūnus jai pasakė, kad J. normaliai išsiaiškino su tais vaikinais ir teisingai padarė.
Pati įvykį stebėjo pro langą 10-12 minučių. Kas kam sudavė nematė. Matė, kad trečias vaikinas pabėgo. Dar matė, kad vaikinai išvažiavo. Ko tas trečias vaikinas bėgo, nežino.
Automobilis stovėjo prie krūmų, jis tamsiai mėlynos spalvos. Kaltinamojo toje vietoje ji nematė, jis priėjo po kiek laiko. Tačiau matė kaltinamąjį šalia automobilio, jis buvo prie automobilio galo. Priekis automobilio buvo į kiemą, o į namą buvo atgręstas automobilio galas. Kaltinamasis prie automobilio nėjo. Iš kurios vietos išlipęs vaikinas priėjo prie kaltinamojo, ji nepamena. Kiek pamena vienas stovėjo prie automobilio. Prie kaltinamojo kuris vaikinas priėjo, ji negali pasakyti, nepamena. Vaikinas iš automobilio kažką pasakė J.. Jie aiškinosi. Priėjus vaikinui kaltinamasis kalbėjo, veiksmų ji įvardinti negali. Veiksmų konkretizuoti negali. Iš automobilio po to dar du vaikinai išlipo, trečias vaikinas bėgo. Ar buvo vaikinas, kuris priėjo prie kaltinamojo, nukritęs ant žemės, negali pasakyti. Kaltinamojo mama jos paklausė, ar matė įvykį, dėl to ji ir atėjo į teismą.
2016-06-18 Protokolu-pareiškimu R. A. nurodė, kad 2016-06-17 apie 23,50 val. Vilniuje, Justiniškių g. ties 39 namu, nepažįstamas jaunuolis pripurškė į akis dujų, mušė rankomis, spardė, o vėliau pasišalino į šalia esančio daugiabučio laiptinę. Sukėlė fizinį skausmą. (b.l.14,,1t.).
Bendrasis pagalbos centras 2016-06-18 savo informacinėje sistemoje registravo vieną pranešimą iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l.24,1t.), garso įrašas pateiktas ikiteisminiam tyrimui ir apžiūrėtas (b.l.25-26,1t.). Apžiūros protokole užfiksuota, kad skambinantis asmuo nurodo, jog jis dieną prieš buvo sumuštas ir nuvežtas į ligoninę.
Paciento, patyrusio galvos traumą apžiūros PKS protokole Nr. 49613(b.l.39,1t.) užfiksuota, kad 2016-06-18 01,50 val. kreipėsi R. A. dėl galvos skausmo, svaigimo, buvo sumuštas gatvėje. Sužalojimo pobūdis nurodomas: kaklas, veidas, daugybiniai nubrozdinimai, žaizda. Girtumo požymių nėra. Pranešta policijai. Nustatyta diagnozė: veido sumušimai, žaizda.
2016-06-18 Medicinos dokumentų išraše/siuntime (b.l.40-41,1t.) be kitų aplinkybių užfiksuota, kad R. A. sumuštas nepažįstamų asmenų prie namų kieme.
Iš 2016-07-13 apžiūros protokolo (b.l.43,1t.) matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P. apžiūrėjo R. A. paciento, patyrusio galvos traumą apžiūros PKS protokolą Nr. 49613 ir medicinos dokumentų išrašą iš VUL Žalgirio klinikos bei pateikė išvadą: R. A. nustatyti daugybiniai veido odos nubrozdinimai, kurie galėjo būti padaryti paveikus kietu buku nelygiu paviršiumi arba bukabriauniu daiktu ( -ais) prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.
VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika pateikė R. A. asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę, kuri patvirtina, kad R. A. kreipėsi pas medikus 2016-06-18 03,21 val. , bei CD laikmeną (b.l.45-46,1t.).
Iš 2017-07-11apžiūros protokolo (b.l.47-48,1t.) matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertas V. K. apžiūrėjo pateiktą Žalgirio klinikos asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę ir RVUL paciento apžiūros protokolą, 1 lapas ir nustatė, jog R. A. po 2016-06-18 įvykio nustatyta muštinė žaizda viršutinėje lūpoje bei odos nubrozdinimai veide. Pateikė išvadą, kad sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, mažiausia dviem trauminiais poveikiais, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Odontologijos kabinetas pateikė R. A. ambulatorinę kortelę(b.l.50-51,1t.), kuri apžiūrėta ((b.l.52,1t.)
Iš 2016-08-09 apžiūros protokolo (b.l.52,1t.) matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P. apžiūrėjo R. A. medicininius dokumentus: VšĮ Žalgirio klinikos medicininių dokumentų išrašą, 2 lapai; asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelę Nr. L16023101, 1 lapas, kompaktas; stomatologo įrašus, 2 lapai; paciento, patyrusio galvos traumą apžiūros protokolą Nr. 49613,1 lapas. Apžiūros metu nustatė: R. A. nustatyta muštinė viršutinės lūpos žaizda ir vienuolikto danties vainiko dalies lūžis, bei veido odos nubrozdinimai. Sužalojimas visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padaryta ne mažiau kaip dviem kieto buko ar bukabriaunio daikto (ų) poveikiais prieš kreipiantis medicininės pagalbos.
Iš 2016-07-14 asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar kartotekų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolo matyti, kad nukentėjusysis R. A. peržiūrėjęs 2010 fotoalbumą Nr. 2, atpažino asmenį pavaizduotą nuotraukoje Nr. 48 pagal bendrus veido bruožus kaip asmenį apie kurį davė parodymus (b.l. 62-65,1t.).
2017-07-18 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad nukentėjusysis R. A. peržiūrėjęs asmenų, linkusių daryti nusikaltimus, fotonuotraukų kartoteką 2010 metų Nr. 2 atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 48, kurioje pavaizduotas J. S., gim. 1987-11-14 (b.l.66,1t.).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir teismo išvados
Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ar pan. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-241/2009, 2K-65/2010, 2K-115/2010, 2K-377/2010). Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383/2015, 2K- 172-942/2016 ir kt.).
Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad kaltinamojo J. S. kaltė dėl jam inkriminuojamos veikos įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, t.y. nukentėjusiojo R. A., liudytojų D. A., A. P. parodymais, o iš dalies ir pačio kaltinamojo J. S. parodymais, liudytojų M. Ž. bei N. S. parodymais, taip pat rašytine bylos medžiaga.
Nukentėjusysis R. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme nuosekliai nurodė, kad jį sumušė būtent kaltinamasis J. S. po to, kai jis pastarojo paprašė kalbėti su broliu ne rusų kalba, o lietuviškai. Nukentėjusysis konkretizavo, kad kaltinamasis pasakė, jog jis išlipti iš automobilio turi kelias sekundes, išlipant papurškė dujų, išlipus sudavė smūgius į veidą, o nukritus dar sudavė smūgius gulinčiam. Netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Jo parodymai buvo iš esmės nuoseklūs viso proceso metu, jie neprieštarauja liudytojų D. A., A. P. parodymams, iš dalies pačio kaltinamojo parodymams, rašytinei baudžiamosios bylos medžiagai.
Liudytojas D. A., nukentėjusiojo R. A. brolis, betarpiškai matęs įvykį parodė, kad R. A. paprašius kaltinamojo kalbėti lietuviškai, šis pareikalavo R. A. išlipti iš automobilio, o pastarajam išlipus jį sumušė. Sudavė smūgius broliui į galvą, brolis nukrito, o po to mušė gulintį rankomis ir kojomis. Kai bandė ginti brolį, kaltinamasis jam papurškė dujų.
Liudytojas A. P. taip pat patvirtino analogiškas nukentėjusiojo R. A. sumušimo aplinkybes, t.y. kad kaltinamasis papurškė dujų ir mušė išlipusį R. A., o po to gulinčiam R. kaltinamasis pribėgęs dar sudavė kelis smūgius. Liudytojo A. P. parodymai iš esmės neprieštarauja nukentėjusiojo R. A. parodymams, liudytojo D. A. parodymams, todėl netikėti jais teismas neturi jokio pagrindo.
Kaltinamasis J. S. duodamas parodymus teisme pripažino smūgių sudavimo nukentėjusiajam R. A. faktą, nurodė įvykio metu sudavęs du smūgius į veidą (žandikaulį) ir po to gulinčiam spyręs vieną ar du kartus. Taigi aplinkybes dėl suduotų smūgių eiliškumo patvirtino ir pats kaltinamasis J. S.. Teismas šioje dalyje remiasi kaltinamojo J. S. parodymais, nes jie atitinka nukentėjusiojo R. A., liudytojų D. A., A. P. parodymus. Teisme apklaustos liudytojos kaltinamojo motina N. S. ir kaimynė M. Ž. taip pat patvirtino vykusių muštynių kieme faktą.
R. A. parodymai atitinka specialisto išvadą ir jose išdėstytus faktus apie R. A. padarytų sužalojimų lokalizaciją ir padarymo laiką. Specialisto išvadoje apžiūrėjus visus medicininius dokumentus (b.l.52,1t.) nurodyta, kad R. A. nustatyta muštinė viršutinės lūpos žaizda ir vienuolikto danties vainiko dalies lūžis, bei veido odos nubrozdinimai. Sužalojimas visumoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą, galėjo būti padaryta ne mažiau kaip dviem kieto buko ar bukabriaunio daikto (ų) poveikiais prieš kreipiantis medicininės pagalbos. Tokios specialisto nustatytos aplinkybės neprieštarauja ir patvirtina R. A. parodymus apie šių sužalojimų padarymo lokalizaciją ir laiką.
Savo sumušimo faktą R. A. patvirtino ir kreipdamasis su pareiškimu į policiją (b.l. 14,1t.), kur nurodė, kad 2016-06-17 apie 23,50 val. Vilniuje, Justiniškių g. ties 39 namu, nepažįstamas jaunuolis pripurškė į akis dujų, mušė rankomis, spardė, sukėlė fizinį skausmą, o vėliau pasišalino į šalia esančio daugiabučio laiptinę. Tai patvirtina nukentėjusiojo parodymų nuoseklumą.
Ištirtų įrodymų viseto pagrindu, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis J. S. viešoje vietoje – gatvėje prie daugiabučio namo sudavė kaltinime nurodytus smūgius nukentėjusiajam R. A., padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Vertinant konflikto pradžios aplinkybes pažymėtina, kad šioje dalyje kaltinamojo, nukentėjusiojo ir apklaustų liudytojų parodymai skyrėsi.
Kaltinamasis J. S. nurodė, kad jis mašinos vairuotojui sudavė smūgius, kai šis jo užklausė, ar maža kelio ir išlipo aiškintis, tuomet jam sudavė į galvą ranka, o po to gulinčiam koja į galvą. Taip pasielgė tikslu pastarąjį pamokinti, kad daugiau taip nesielgtų. Tokias kaltinamojo nurodytas konflikto aplinkybes tvirtino ir liudytojos kaltinamojo motina N. S. bei kaimynė M. Ž..
Liudytoja N. S. nurodė, kad pokalbio negirdėjo, tačiau tvirtino, kad iš mašinos išlipęs vairuotojas keikėsi, priėjo prie sūnaus ir tuomet sūnus J. S. jam sudavė rankos kumščiu pora kartų į veidą, vaikinas nukrito, tuomet sūnus nukritusiam vaikinui sudavė koja į šoną vieną kartą.
Liudytoja M. Ž. taip pat patvirtino vykusio konflikto tarp kieme buvusių vaikinų ir kaltinamojo J. S. faktą. Teigė mačiusi muštynes ir tvirtino, kad ne kaltinamasis ėjo prie automobilio, o atvirkščiai, kad iš automobilio išlipęs vaikinas pats priėjo prie kaltinamojo.
Taigi, šios liudytojos tvirtino, kad konfliktą inicijavo ne kaltinamasis, o kitas asmuo. Liudytoja M. Ž. net įvertino jos matytus kaltinamojo smurtinius veiksmus kaip teisingus. Dar liudytojos nurodė, kad minėti su automobiliu kieme buvę asmenys triukšmauja ne pirmą kartą.
Tačiau teismas kaip teisingus vertina ir vadovaujasi nukentėjusiojo R. A., liudytojų D. A., D. P. parodymais, kad konflikto iniciatorius buvo būtent kaltinamasis J. S., nes tokie jų parodymai viso proceso metu buvo iš esmės nuoseklūs, atitiko vieni kitus.
Tuo tarpu liudytojų N. S., M. Ž. parodymai prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Nors liudytojos N. S. ir M. Ž. teigė, kad vaikinai gėrė, ant automobilio stogo stovėjo buteliai – alaus ir degtinės, tačiau tokie jų parodymai paneigti teisme ištirtais įrodymais. Nukentėjusiojo R. A. blaivumas įvykio dieną užfiksuotas objektyviais bylos duomenimis - paciento, patyrusio galvos traumą apžiūros PKS protokole Nr. 49613 (b.l.39,1t.), kur užfiksuota, kad nėra R. A. girtumo požymių. Kad mašinoje buvę vaikinai būtų vartoję alkoholinius gėrimus nenurodė ne tik įvykio vietoje buvę liudytojai D. A., A. P., nukentėjusysis R. A., bet ir kaltinamasis J. S..
Dar pažymėtina, kad byloje jokių faktinių duomenų, jog nukentėjusysis ir liudytojai D. A. bei A. P. toje vietoje triukšmautų, nėra, kas taip pat kelia abejonių liudytojų N. S. ir M. Ž. parodymų patikimumu. Tokie liudytojų N. S. ir M. Ž. parodymai paneigti nukentėjusiojo R. A., liudytojų D. A., A. P. parodymais, kuriais netikėti teismas pagrindo neturi, nes jų parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad N. S. yra kaltinamojo motina, o M. Ž. kaimynė, kurios aplinkybes apie įvykį prašė papasakoti kaltinamojo motina.
Kaltinamojo J. S. parodymus dėl konflikto pradžios teismas vertina kaip siekį sušvelninti savo padėtį ir jais nesivadovauja, nes jie paneigti nukentėjusiojo R. A., liudytojų D. A., A. P. parodymais.
Taigi, teisme ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamais J. S. pats pirmas sudavė smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam R. A. dėl menkavertės dingsties, pastarajam paprašius kalbėti lietuviškai, todėl laikytina, kad nusikalstama veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų.
Nusikalstama veika padaryta viešoje vietoje - gatvėje prie daugiabučio namo adresu Justiniškių g. 39, Vilnius, kur turi teisę lankytis kiti asmenys bet kuriuo paros metu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 8 d. priimtoje nutartyje Nr. 2K–670/2002 („Teismų praktika" Nr. 18, p. 119–122) išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininkų veiksmų patirs nepatogumų.
Kaltinamojo veiksmai buvo įžūlūs - neleistini, akivaizdžiai agresyvūs ir moralės požiūriu nepriimtini, jo veiksmais nukentėjusiajam R. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl nėra jokios abejonės, kad šiais veiksmais buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.Kaltinamojo veiksmai padarant šį nusikaltimą įrodyti visiškai, abejoti jų kaltumu pagrindo nėra. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Bausmės skyrimas
Skiriant kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus.
Ištyrus kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad kaltinamasis J. S. teistas 8 kartus, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, jis vėl įvykdė tyčinį nusikaltimą, todėl konstatuojamas nusikaltimų recidyvas (BK 27 str.1 d.). J. S. šiuo metu atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, baustas administracine tvarka. Jis Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje gydytas, Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinėje įskaitoje neįrašytas. Pagal 2017-02-15 specialisto išvadą Nr. 89TPK-43/2017 (b.l.153,1t.) J. S. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga. Nusikaltimu buvo padaryta žala ne tik viešajai tvarkai bet ir sveikatai, žalos kaltinamasis neatlygino.
Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė pripažinti kaltinamojo J. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė dėl chuliganiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas).Teismų praktikoje pripažįstama, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, bet gali būti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta(kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-249/2009). Šiuo atveju nustačius, kad nusikalstama veika padaryta dėl chuliganiškų paskatų, teismas pripažįsta tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Jo įvykdyta nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, yra nesunkus tyčinis nusikaltimas (LR BK 11 straipsnio 3 dalis).
Teismas įvertinęs visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaudamasis BK 54 straipsniu, daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam J. S. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Paskirtoji bausmė bendrinama su 2017-09-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme dalinio bausmių sudėjimo būdu.
1) Byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 159,22 eurų dydžio civilinį ieškinį už nukentėjusiojo R. A. gydymą. Pateikė ieškinio dydį pagrindžiančius dokumentus (b.l.56-58,1t.).Pateikė prašymą nagrinėti civilinį ieškinį civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant teismo posėdžiuose(b.l.188-190,1t.). Nurodė, kad ieškinį palaiko. Civilinis ieškinys išnagrinėtas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant.Ieškinio dydį ir pagrįstumą įrodo pateikti duomenys apie suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apimtį ir jų įkainius (b.l.58,1t.). Kaltinamasis J. S. su pareikštu Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutiko, jo dydžio neginčijo. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.
2)Nukentėjusysis R. A. 2017-01-12 pareiškė byloje 300 eurų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b.l.32,1t.) 2017-08-17 patikslino civilinį ieškinį nurodydamas, kad jam padaryta fizinė, materialinė ir moralinė žala 1250 eurų sumai (b.l.36,1t.). Teismo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė ir konkretizavo, kad striukė kainavo apie 100 eurų, kelnės 60 eurų. Tokia buvo rūbų pirkimo kaina, tuos rūbus dėvėjo tris dienas. Turtinę žalą sudaro kelnių ir striukės kaina, viso 160 eurų, bei dantisto paslaugos dėl nuskelto danties. Neturtinė – likusi suma. Reiškia neturtinę žalą, nes patyrė išgyvenimus, buvo nuskeltas dantis, sužalota lūpa. Teko kreiptis po įvykio pas gydytojus. Po įvykio apie mėnesį nėjo į darbą. Dar patikslino, kad turtinė žala yra 300 eurų, o neturtinė žala visa likusi suma.
Kaltinamasis J. S. su nukentėjusiojo R. A. civiliniu ieškiniu nesutiko visiškai.
Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą teismas vadovaujasi ir LR BPK X skyriaus” Žalos atlyginimas, kai civilinis ieškinys byloje pareiškiamas” nuostatomis.
Vertinant neturtinės žalos turinį, pasiremtina Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., kur nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Nukentėjusiojo R. A. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai. Žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamojo veiksmais.
Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis J. S. žalos nukentėjusiajam R. A. neatlygino visiškai. Nukentėjusysis patyrė turtinę žalą dėl sugadintų rūbų ir danties gydymo, nurodė, kad ši žala sudaro 300 eurų. Šioje dalyje jo ieškinys pagrįstas ir tenkinamas.
Vertinant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo veiksmų buvo sukeltas išgąstis, jis kentė fizinį skausmą (buvo nuskeltas dantis), nepatogumus ir dvasinius išgyvenimus. Būtent dėl įvykio metu patirto sužalojimo jis kreipėsi į medikus, jam buvo taikomas gydymas.
Taip pat teismas atsižvelgia į J. S. turtinę ir socialinę padėtį. Kaltinamasis darbingo amžiaus, šiuo metu atlieka paskirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Neturtinės žalos atlyginimas negali būti praturtėjimo šaltiniu ir turi būti pagrįstas sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, ir teismų praktiką R. A. naudai priteistina 950 eurų (1250-300) neturtinei žalai atlyginti iš J. S..
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams.
Šią bausmę BK 63 straipsnio 1 dalies, 9 dalies pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2017-09-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta subendrinta bausme ir galutinę subendrintą bausmę J. S. nustatyti laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y 2017-10-31.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką J. S. įskaityti pagal 2017-09-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, 2017-08-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, 2017-07-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, 2017-04-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, atliktą ir įskaitytą bausmės dalį.
Kardomąją priemonę J. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti, kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose.
Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš kaltinamojo J. S. 159,22 eurus (vieną šimtą penkiasdešimt devynis eurus 22 eurocentus) gydymo išlaidų Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Nukentėjusiojo R. A. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisti iš kaltinamojo J. S. 300 (tris šimtus) eurų turtinės žalos atlyginimo ir 950 (devynis šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiojo R. A. naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.