- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-20
- Bylos Nr.
- AS-525-39-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02228-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Laimė Baltrūnaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai
- Trečiasis asmuo
- M. I., E. A.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. I., E. A. dėl akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas UAB „Interselas skundu, kurį papildė, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos (toliau – ir Konkurencijos taryba) 2011 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 2S-22 (toliau – ir Nutarimas), o tuo atveju, jeigu teismas prieitų prie išvados, kad UAB „Interselas“ veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota kaip pažeidžianti Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus, pakeisti Nutarimo dalį dėl per griežtos bausmės ir taikyti administracinę nuobaudą – įspėjimą, neskiriant baudos (Reklamos įstatymo 22 str. 1 d.). Skunde taip pat suformuluotas prašymas, kuriuo buvo prašoma iki teismas išnagrinės skundą, pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo dienos sustabdyti Nutarimo galiojimą.
Nurodė, jog kadangi skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimo vykdymo, prašo teismo laikinai sustabdyti Nutarimo vykdymą, kol teismas pasisakys dėl kiekvieno pareiškėjo argumento bei įrodymų, kurie, objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį ir pabrėžė, jog proceso dalyvių prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę turi būti motyvuotas, t. y. jame turi būti nurodytos konkrečios aplinkybės ar faktai, kad yra reali grėsmė, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Konstatavo, jog pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę yra nemotyvuotas, nes iš esmės nenurodytos minėtos aplinkybės. Padarė išvadą, kad bylos medžiaga nepatvirtina, jog yra reali rizika būsimam teismo sprendimui įvykdyti ar iki jo buvusiai teisinei padėčiai atkurti.
II.
Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarties dalį, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir pritaikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
1. Nurodo, jog bendrovės finansinė padėtis sunki, ji turi daug kreditinių įsipareigojimų, neturi apyvartinių lėšų, o baudos sumokėjimas skaudžiai atsilieptų bendrovės darbuotojų atlyginimo išmokėjimo ir apyvartinių lėšų prasme.
2. Teigia, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir patenkinus jo skundą, jis patirtų 5 000 Lt žalą, o pareiškėjo teisinė padėtis be priežasties būtų nelygiavertė, dėl ko kiltų nauji teisiniai ginčai, siekiant susigrąžinti nepagrįstai sumokėtą baudą. Tuo tarpu atmetus skundą, Konkurencijos taryba nepatirtų jokios žalos.
Atsiliepimas
Atsakovas Konkurencijos taryba atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
1. Pažymi, jog taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones nėra pagrindo, nes pareiškėjo argumentai yra abstraktūs, nepagrįsti objektyviais įrodymais, todėl nepagrindžia išimtinių, išskirtinių aplinkybių, kurios neabejotinai patvirtintų, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės kiltų reali grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas.
2. Teigia, jog pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus, kad dėl Konkurencijos tarybos skirtos baudos atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį, taip pat kad dėl paskirtos baudos pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką. Tačiau pareiškėjo pateikti įrodymai niekaip nepagrindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo E. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo prašymo netenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. I. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo prašymo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, ginčydamas Konkurencijos tarybos Nutarimą. Taip pat pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde suformulavo prašymą laikinai sustabdyti Nutarimo galiojimą.
Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, jos netaikius, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 straipsnis).
Remiantis Konkurencijos įstatymo 38 straipsnio 3 dalimi, skundo padavimas nesustabdo Konkurencijos tarybos nutarimų vykdymo, jei Vilniaus apygardos administracinis teismas nenusprendžia kitaip. Įvertinus tokią teisės normą įstatymų leidėjo ketinimų (tikslų) aspektu ir remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. AS556-174/2009), darytina išvada, kad, sprendžiant ginčijamo Nutarimo ar jo dalies galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog, nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Be to, asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
Kaip matyti iš pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas savo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti Nutarimo galiojimą apskritai nepagrindė jokiomis aplinkybėmis. Pareiškėjas tik nurodė, kad skundo padavimas teismui nesustabdo Nutarimo galiojimo. Pažymėtina, jog nors šie pareiškėjo argumentai ir yra pagrįsti, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A502-369/2009), vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas ginčija Konkurencijos tarybos nutarimą, kuriuo jis įpareigotas sumokėti baudą, nėra pagrindas teigti, kad tokio įpareigojimo vykdymas nėra tikslingas, neišsprendus kilusio ginčo. Jokių kitų argumentų pareiškėjas pirmosios instancijos teismui apskritai nepateikė, todėl pirmosios instancijos teismas atitinkamai skundžiama nutarties dalimi neturėjo jokio teisinio pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.
Atskirajame skunde pareiškėjas, papildomai pagrįsdamas būtinybę laikinai sustabdyti Nutarimo galiojimą, teigia, kad baudos sumokėjimas turės neigiamos įtakos įmonės finansinei padėčiai, bus sunku darbuotojams sumokėti darbo užmokestį, trūks apyvartinių lėšų. Be to, sumokėjus baudą, o teismui patenkinus jo skundą, papildomai turės būti kreipiamasi į teismą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs (bylos Nr. AS858-440/2010, AS858-13/2011), jog reali finansinių sunkumų grėsmė turi būti neabejotinai patvirtinta konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis (pvz. pareiškėjas turėtų dideliu mastu keisti savo veiklos praktiką, santykius su partneriais, atsirastų dideli nuostoliai ar išieškoma suma aiškiai apsunkintų jo ekonominę ar socialinę padėtį ir pan.) ir pagrįsta jas patvirtinančiais įrodymais. Taigi subjektas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir tokį savo prašymą grįsdamas finansinių sunkumų grėsme, privalo pateikti akivaizdžius tokios grėsmės įrodymus. Kitaip tariant, byloje turi būti pateikti įrodymai, kad tokia grėsmė realiai objektyviai egzistuoja.
Pareiškėjas, teigdamas, jog jo finansinė padėtis sunki, pateikė informacinį raštą, kuriame nurodytas įmonėje dirbančių darbuotojų skaičius, bei kitą raštą, kuriame užfiksuoti įmonės finansiniai įsipareigojimai kredito įstaigoms. Pažymėtina, jog informacija apie darbuotojų skaičių ir įmonės finansinius įsipareigojimus pati savaime ne tik nepatvirtina, kad šiuo atveju būtina taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, bet ir apskritai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog įmonės finansinė padėtis yra sunki. Todėl sutiktina su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą išreikšta pozicija, jog pareiškėjas nepagrindė savo teiginių dėl realių finansinių sunkumų grėsmės.
Be to, pastebėtina, jog pareiškėjui palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, pareiškėjo sumokėta bauda jam būtų grąžinta, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (bylos Nr. AS502-177/2008, AS442–314/2008), reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nėra siejamas su pareiškėjo ketinimu ateityje išvengti galimų naujų teismo procesų.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, aktualią administracinių teismų praktiką, taikytinas teisės aktų nuostatas, konstatuotina, jog pareiškėjo argumentas dėl finansinių sunkumų, žalos ir nuostolių, atsirasiančių dėl Nutarimu paskirtos baudos sumokėjimo šios bylos faktinių aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir sustabdyti ginčijamo Nutarimo galiojimą.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjas pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių argumentų, kurie būtų sudarę pagrindą taikyti jo prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti jo prašymą. Atitinkamai ir atskirajame skunde nebuvo pateikti argumentai, kurie sudarytų pagrindą išvadai, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju yra būtinas.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Interselas“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.