- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-12
- Bylos Nr.
- e2A-907-260/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02900-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis, Arvydas Žibas, Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sanex invest“
- Atsakovas
- S. V.
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Vista Ceramic“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Arvydo Žibo,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sanex invest“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr.e2-559-979/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sanex invest“ ieškinį atsakovui S. V., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Vista Ceramic“, dėl nuomos sutarties nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Sanex invest“ 2019 m. lapkričio 29 d. pateiktu teismui ieškiniu ir 2019 m. gruodžio 8 d. pateiktu patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti neteisėta atsakovo S. V. su trečiuoju asmeniu UAB „Vista Ceramic“ 2019 m. balandžio 30 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuria trečiajam asmeniui atsakovas išnuomojo ieškovei 2016 m. rugsėjo 15 d. sutartimi parduodamą Daiktą (žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini)); 2) įpareigoti atsakovą per 20 dienų nutraukti nuomos sutartį.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu 2016 m. rugsėjo 15 d. sudarė Pirkimo- pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo nupirkti, o atsakovas parduoti sutartyje nurodytomis sąlygomis nekilnojamąjį daiktą – nebaigtą įrengti turizmo centrą (toliau – Daiktas).Vėliau tarp šalių buvo sudaryti papildomi susitarimai. Atsakovas, turėdamas galiojančią pirkimo pardavimo sutartį su ieškove, kurios 6.1 ir 8.1 punktuose patvirtino, kad jokių suvaržymų dėl naudojimosi šiuo turtu bei trečiųjų asmenų teisių į jį nėra, turtas pilnai atlaisvintas, pažeidė sutartį ir prieš ieškovės valią išnuomojo daiktą trečiajam asmeniui. Atsakovas savo veiksmais pažeidė ir Statybos įstatymą, nes komercinei veiklai naudoja statinius, kuriems nėra atliktos privalomos statybos užbaigimo procedūros. Be to, nepaisydamas, kad parduodamas Daiktas nuomos sutartimi buvo suvaržytas, atsakovas prieš ieškovės valią tyčia perleido trečiajai šaliai ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą – baldus, meno kūrinius, statybines medžiagas, įrankius, valtį ir kt. Remdamasi CK 6.200 straispnyje įtvirtinta bendradarbiavimo ir kooperacijos pareiga, ieškovė raštu prašė atsakovo, kad nutrauktų neteisėtą nuomos sutartį ir leistų ieškovei patikrinti perkamą daiktą, nes tai atsakovą įpareigoja įstatymas. Atsakovas ieškovei nurodė, kad nuomos sutartį nutrauks tik nekilnojamojo turto perdavimo-priėmimo akto surašymo dieną. Tai akivaizdžiai pažeidžia 2016 metų pirkimo-pardavimo sutarties 6.1 ir 8.1 punktuose nurodytą atsakovo patvirtinimą, kad jokių suvaržymų dėl naudojimosi šiuo turtu nėra, turtas pilnai atlaisvintas. Tokie atsakovo veiksmai pažeidžia ieškovės teises.
Atsiliepimas
3. Atsakovas ir trečiasis asmuo atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė.
5. Teismas sprendime nurodė, kad atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų – ieškinyje ir patikslintame ieškinyje išdėstytų argumentų, 2016 m. rugsėjo 15 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2017 m. sausio 31 d., 2017 m. kovo 7 d., 2017 m. gegužės 15 d., 2018 m. kovo 7 d., 2019 m. gegužės 16 d. susitarimų pakeisti sutartį, ieškovės siųstų pranešimų atsakovui, atsakovo atsakymų į pranešimus, fotonuotraukų, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiklos skyriaus 2019 m. liepos 29 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir kitų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas įsipareigojo parduoti, o ieškovė nupirkti nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), nustatant galutinį atsiskaitymo terminą 2020 m. kovo 1 d. ir dėl kurio naudojimo iki daikto perdavimo ieškovė reiškia pretenzijas atsakovui, taip pat 2019 m. balandžio 30 d. nuomos sutarties, kuria trečiajam asmeniui buvo išnuomotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), 11 mėnesių terminui vertinimą, įsitikinta, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių ir ieškinį atmesti, t. y. atsisakyti tenkinti ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančia atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą nuomos sutartį.
Šalies argumentai
6. Sprendimą atmesti ieškinį teismas motyvavo tuo, jog ieškovė ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą 2019 m. balandžio 30 d. nuomos sutartį, kuria trečiajam asmeniui buvo išnuomotas nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Šį savo reikalavimą ieškovė reiškia tuo faktiniu pagrindu, kad ieškovė ir atsakovas 2016 m. rugsėjo 15 d. sudarė šio turto pirkimo-pardavimo sutartį. Iš ieškovės nurodytų aplinkybių bei atsakovės atsakymų ieškovei nustatyta, kad šalys skirtingai vertina nuosavybės teisės perleidimo momentą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.393 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Šis faktas turi būti įformintas šio kodekso 6.398 straipsnio nustatyta tvarka. Iš šalių sudarytos sutarties turinio nustatyta, jog šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į ieškovės perkamą turtą ieškovei pereina nuo daikto perdavimo, surašius jo priėmimo-perdavimo aktą (duomenys neskelbtini) notarų biure (2016 m. rugsėjo 15 d. pirkimo - pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1-7.3. punktai). 2019 m. gegužės 16 d. susitarimo pakeisti sutartį 1.5 punktu šalys numatė, kad perdavimo-priėmimo aktas turi būti pasirašytas iki 2020 m. kovo 15 d. Duomenų, kad nurodytas perdavimo-priėmimo aktas yra šalių pasirašytas ieškovė nepateikė (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 285 straipsnis 2 d., CK 6.398 straipsnio 1 dalis). Įvertinus šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties turinį darytina išvada, kad sutartimi šalys nesusitarė ir nenumatė, kad atsakovas neturi teisės nuomoti perkamo daikto, tokio draudimo šalys nenumatė ir šalių sudarytuose susitarimuose pakeisti sutartį. Teismas nusprendė, kad esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės ieškinys atmetamas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Sanex invest“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą, priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą už akių – atmesti ieškinį. Jis netinkamai, klaidingai aiškino ir vertino ieškovės ir atsakovo sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties turinį, šalių pardavėjo teises ir pareigas, parduoto nekilnojamojo turto suvaržymo, nuomos galimumą. Sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nurodo, kad atsisako tenkinti ieškinį pripažinti negaliojančia atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą nuomos sutartį ir nurodo nepagrįstus motyvus, kodėl atsisako tenkinti ieškinį ir pripažinti negaliojančia nuomos sutartį. Tuo tarpu rezoliucinėje dalyje teismas nurodo, kad atmeta ieškinį dėl nuomos sutarties nutraukimo, o dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia nuomos sutartį teismas iš viso nepasisako. Todėl teismo sprendimas neaiškus ir nepagrįstas.
1.2. Teismas, atsisakydamas tenkinti ieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančia atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą nuomos sutartį, visai neatsižvelgė į byloje esančios Pirkimo– pardavimo sutarties 6.1 ir 8.1 punktuose nurodytas sąlygas, kur aiškiai nurodyta, kad pardavėjas garantuoja, kad jokių suvaržymų dėl naudojimosi šiuo turtu bei trečiųjų asmenų teisių į jį nėra, turtas pilnai atlaisvintas. Vadinasi, jau po pardavimo sutarties sudarymo ir sutartimi partvirtintų pardavėjo garantijų, pardavėjas (atsakovas) neteisėtai turtą suvaržo, t. y. išnuomoja parduotą turtą trečiajam asmeniui. Tokia išvada darytina iš notarinės sutarties sąlygų. Teismas visai neatsižvelgė nei į sutarties sąlygas, pardavėjo garantijas, įsipareigojimus nesuvaržyti, atlaisvinti turtą, neatsižvelgė nei į sutarties esmę, pardavėjo pareigas, pirkėjo suvaržytas teises naudoti, valdyti nusipirktą daiktą.
1.3. Nepagrįsta ir neteisinga teismo sprendimo formalaus vertinimo išvada, kad neva turėjęs būti atskiras draudimas sutartyje pardavėjui dėl parduoto daikto nuomos. Bet tai perteklinė sąlyga, prieštaraujanti pardavimo esmei. Pardavėjui pardavus turtą, su visomis garantijomis dėl jo nesuvaržymo, atlaisvinimo, nėra būtinybės dar nurodyti, kad pardavėjas po pardavimo nebegali parduoto turto nuomoti ar kitaip suvaržyti.
1.4. Teismas, atmesdamas ieškinį, motyvuoja, neva nebuvo pasirašytas perdavimo aktas, tačiau tai, kad perdavimo akto pasirašymas numatytas atskirai, visai nesudaro pagrindo pardavėjui vietoj daikto perdavimo pirkėjui, staiga išnuomoti parduotą daiktą trečiajam asmeniui, tuo ne tik pažeidžiant sutartinius pardavėjo įsipareigojimus, nesąžiningai elgiantis, bet ir pažeidžiant pirkėjo teises.
1.5. Teismas neatsižvelgė į pažeistas pirkėjo (ieškovės) teises, į tai, kad dėl neteisėtos nuomos parduotas daiktas dėvimas, nuvertėja, ieškovė (apeliantė) patiria nuostolių. Ji negali naudotis daiktu, gauti pajamų. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad išnuomota didžioji dalis pastatų yra nebaigta statyba, todėl negali būti vykdoma jų eksploatacija ir naudojimas. Pažymėtina, kad ieškovė, nusipirkusi nekilnojamąjį turtą, pirko ir vežė statybines medžiagas pastatų užbaigimui, pirko naujus baldus, vežė juos į šį nekilnojamąjį turtą, kurį dabar neteisėtai naudoja kiti asmenys. Teismas į šias aplinkybes taip pat neatsižvelgė.
1.6. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad atsakovas, pažeisdamas sutartį, nuomos sutartimi tyčia suvaržė ir savo teises į parduodamą daiktą, pažeidės sutarties sąlygas, CK 1.5 str. teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus. Teismas, atlikdamas formalų įrodymų vertinimą, netinkamai aiškino sutarties sąlygas ir esmę, tinkamai nevertino pirkimo – pardavimo sutarties 6.1, 6.2 ir 8.1 punktų pažeidimų, todėl, atmesdamas ieškinį, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą už akių.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo UAB „Vista Ceramic“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą patenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pirmosios instancijos teismas nevertino nuomos sutarties teisėtumo ir atsakovo nesąžiningumo, todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Jeigu teismas būtų perskaitęs pirkimo-pardavimo sutartį ir jos priedus, kur aiškiai nurodytas ne tik draudimas suvaržyti turtą, bet ir sankcijos už turto suvaržymą, niekada nebūtų nurodęs, jog „Įvertinus šalių sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties turinį darytina išvada, kad sutartimi šalys nesusitarė ir nenumatė, kad atsakovas neturi teisės nuomoti perkamo daikto, tokio draudimo šalys nenumatė ir šalių sudarytuose susitarimuose pakeisti sutartį“.
2.2. Nuomos sutarties sudarymo metu atsakovas nuslėpė nuo trečiojo asmens, kad išnuomoja parduotą turtą, o taip pat ir kitą esminę aplinkybę, kad išnuomojamam turizmo centrui nėra atliktos privalomos statybos užbaigimo procedūros. Atsakovas veikė apgaulingai, nes žinojo, kad apgyvendinimo paslaugoms teikti reikalingas privalomas leidimas – higienos pasas, o toks neišduodamas patalpoms, kurioms nėra atliktos privalomos statybos užbaigimo procedūros.
2.3. Trečiojo asmens nuomone, nuomos sutartis, kurią įvykdyti draudžia įstatymai, negali būti laikoma teisėta. Teismas nuomos sutarties teisėtumo nevertino. Vien dėl šios aplinkybės teismo sprendimas negali būti teisėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal pateiktus apeliacinio skundo argumentus.
10. Ieškovė UAB „Sanex invest“ apeliacinės instancijos teismui 2020 m. gegužės 11 d. pateikė rašytinius paaiškinimus apie naujai paaiškėjusias reikšmingas bylai aplinkybes ir tokias aplinkybes pagrindžiančius papildomus įrodymus. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tai reiškia, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas (pavyzdžiui, pildomas) nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Taigi, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio (atskirojo) skundo reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas. CPK 285 straipsnio 5 dalyje nustatytas terminas apeliaciniam skundui dėl teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimo už akių paduoti baigėsi 2020 m. kovo 15 d. Ieškovė 2020 m. gegužės 11 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose papildo apeliacinio skundo turinį – teikia naujus argumentus apie naujas faktines aplinkybes, argumentus, kuriais siekiama paneigti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, tokio pobūdžio rašytiniai paaiškinimai negali būti priimami ir vertinami (CPK 323 straipsnis). Atsižvelgdama į tai, apeliantės 2020 m. gegužės 11 d. Kauno apygardos teismui pateiktus paaiškinimus teisėjų kolegija atsisako priimti.
11. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog ieškovė UAB „Sanex invest“ (pirkėkas) ir atsakovas S. V. (pardavėjas) 2016 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, sudaryta notarine forma, susitarė, kad ieškovė iš atsakovės perka nekilnojamąjį turtą – (duomenys neskelbtini) esančius žemės sklypą, gyvenamąjį namą, sečių namus, administracinį pastatą, turizmo centrą, poilsio namus (viso 8 Daiktus). Sutartyje, jos VII skyriuje „Daikto (daiktų) perdavimas ir nuosavybės teisės perėjimas“, nurodyta, kad nuosavybės teisės į perkamą turtą pirkėjai pereina nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, o toks aktas bus pasirašytas (duomenys neskelbtini) notarų biure. Vėliau, 2017 m. sausio 31 d., 2017 m. kovo 7 d., 2017 m. gegužės 15 d., 2018 m. kovo 7 d., 2019 m. gegužės 16 d. notarine forma patvirtintais susitarimais šalys susitarė pakeisti 2016 m. rugsėjo 15 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį. 2019 m. balandžio 30 d. atsakovas S. V. (nuomotojas) su trečiuoju asmeniu UAB „Vista Ceramic“ (nuomininkas) sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas išnuomojo trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini) esančius žemės sklypą ir pastatus, dėl kurių pardavimo 2016 m. rugsėjo 15 d. susitarė su ieškove. Ieškovė 2019 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti neteisėta atsakovo su trečiuoju asmeniu 2019 m. balandžio 30 d. sudarytą Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir įpareigoti atsakovą šią sutartį nutraukti. Ieškovė nurodė, kad nuomos sutartis pažeidžia jos, kaip pirkėjo teises, atskiras pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas, be to nuomininkui be ieškovės sutikimo buvo perduotas ir ieškovei priklausantis jos perkamuose pastatuose esantis turtas, yra neteisėta dėl to, kad prieštarauja Statybos įstatymo nuostatoms. Atsakovui ir trečiajam asmeniui byloje nepateikus atsiliepimų į ieškinį, Alytaus apylinkės teismas 2020 m. vasario 24 d. sprendimu už akių ieškinį atmetė. Apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo pateikė ieškovė UAB „Sanex invest“.
12. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų tyrimą, priėmė nepagrįstą ir neteisingą sprendimą už akių – atmesti ieškinį, nes netinkamai aiškino bei vertino ieškovės ir atsakovo sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties turinį, šios sutarties šalies – pardavėjo – teises ir pareigas, parduoto nekilnojamojo turto suvaržymo, nuomos galimumą, o atsisakydamas tenkinti ieškinį pripažinti negaliojančia atsakovo ir trečiojo asmens sudarytą nuomos sutartį, nurodė ir nepagrįstus motyvus. Be to teismas neatsižvelgė į pažeistas pirkėjo (ieškovės) teises, į tai, kad dėl neteisėtos nuomos parduotas daiktas dėvimas, nuvertėja, ieškovė patiria nuostolių, ji negali naudotis daiktu, gauti pajamų. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad išnuomota didžioji dalis pastatų yra nebaigtos statybos, todėl negali būti vykdoma jų eksploatacija ir naudojimas, taip pat sudarius nuomos sutartį prieš ieškovės valią buvo sudarytos sąlygos trečiajama semniui naudotis ieškovės turtu, jau esančiu jos perkamuose ir trečiajam asmeniui išnuomuotose pastatuose.
13. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog šie ieškovės apeliacinio skundo argumentai iš esmės yra pagrįsti, todėl nusprendžia, kad Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimas už akių naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios insancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Taip nuspresdama, teisėjų kolegija vadovaujasi tokiais, toliau nurodytais, motyvais.
14. Priimdamas sprendimą už akių, teismas paprastai sprendžia tik dėl teisinio pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo, vertindamas teisinį byloje esančių įrodymų pagrįstumą ir netirdamas detaliau įrodymų, t. y. netirdamas faktinio įrodymų pagrįstumo. Taigi formalus įrodymų vertinimas reiškia, kad teismui nereikia detaliai tirti įrodymų, nustatinėti konkrečių faktinių bylos aplinkybių, ir teismas pagal byloje esančius įrodymus tik sprendžia, būtų pagrindas tenkinti ieškinį ar jį atmesti, jeigu pasitvirtintų tų įrodymų turinys.
15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip reiškiančios, esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs.
16. Kaip matyti iš motyvuojamosios apskųstojo teismo sprendimo dalies, teismas ieškinį atmetė atsižvelgdamas tik į tai, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, o ieškovės ir atsakovo 2016 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi parduodamas turtas nėra ieškovei perduotas, o taip pat ir į tai, kad pirkimo-pardavimo sutartimi bei susitarimuose pakeisti sutartį šalys nesusitarė ir nenumatė, kad atsakovas neturi teisės nuomoti perkamo daikto.
17. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde ir trečiojo asmens atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytu argumentu, jog teismas visiškai nepagrįstai sprendime nurodė, kad pirkimo-pardavimo sutartimi bei susitarimuose pakeisti sutartį šalys nesusitarė ir nenumatė, kad atsakovas neturi teisės nuomoti perkamo daikto. Ieškovės su atsakovu 2018 m. kovo 7 d. ir 2019 m. gegužės 16 d. susitarimuose pakeisti pirkimo-pardavimo sutartį yra aptarta, kokioms sąlygoms esant atsakovas galėtų nuomoti ieškovės perkamą turtą iki jo perdavimo pirkėjai, tačiau to teismas ne tik nevertino, bet net ir nepastebėjo.
18. Remtis aplinkybe, kad ieškovės ir atsakovo 2016 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi parduodamas turtas dar nėra ieškovei perduotas, teisėjų kolegijos vertinimu, teismas negalėjo, nes ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama ginti jos teisę, kurią ir pažeidžia turto nuomos sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymas iki turto jai (pirkėjai) perdavimo.
19. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad turto, kurį atsakovas parduoda ieškovei, nuomos sutarties su trečiuoju asmeniu sudarymas prieštarauja 2016 m. rugsėjo 15 d. pirkimo-pradavimo sutarties konkrečioms nuostatoms, prieštarauja Statybos įstatymo nuostatoms, pažeidžia ieškovės teises ir tuo, kad nuomininkui buvo perduotas ir ieškovės perkamuose pastatuose jau esantis jos turtas, tačiau teismas, atmesdamas ieškinį, dėl šių ieškinyje nurodytų reikalavimų pagrįstumo nepasisakė. Teismas, sprendimu už akių atmesdamas ieškinį, nenurodė, kodėl negali būti pripažinta neteisėta nuomos sutartis būtent šiais pagrindais. Todėl apskųstasis teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.
20. Ieškinyje ieškovė pareiškė ir keturis prašymus išreikalauti iš atsakovo ir trečiojo asmens rašytinius įrodymus, kurie, ieškovės nuomone, patvirtintų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus. Teismas ieškovei nepalankų sprendimą priėmė nesvarstęs šių prašymų ir net nepasisakydamas dėl šių įrodymų reikšmės. Todėl, kaip vertina teisėjų kolegija, yra pagrindas pripažinti, kad teismas byloje pateiktus įrodymus tyrė tik paviršutiniškai, nevykdydamas pareigos visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus.
21. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad net ir esant ir visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi tik teisę, bet ne pareigą priimti tokį sprendimą, jis visada privalo užtikrinti, kad byla būtų išnagrinėta teisingai.
22. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą už akių, bylą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi pirmą kartą nagrinėjant šią bylą teismas ne tik, kad priėmė akivaizdžiai nepagrįstą sprendimą, bet ir neatskleidė bylos esmės. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad byla apeliacinės instancijos teisme negali būti iš esmės išnagrinėta, nes ieškovės ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo klausimas turėtų būti nagrinėjamas naujais esminiais aspektais pagal pateiktus ir ieškovo prašomus išreikalauti įrodymus, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo įvertinti, taip pat aiškinantis, kokia buvo ieškovės ir atsakovo tikroji valia 2018 m. kovo 7 d. ir 2019 m. gegužės 16 d. susitarimuose pakeisti pirkimo-pardavimo sutartį numatant atsakovui galimybę nuomoti parduodamą turtą ar draudimus šį turtą nuomoti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.