- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-29
- Bylos Nr.
- N-575-210-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Advokatai
- Saulius Aviža
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. G. atstovo advokato Sauliaus Avižos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutarimo S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2007 m. gegužės 29 d. nutarimu nutarė S. G. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ str. 3 d., padarymą skirti 15000 (penkiolikos tūkstančių) litų baudą.
Teismas nurodė, kad S. G. , dirbdamas UAB „DC Holdingas“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą, neužtikrino, kad visa darbuotojams išmokama darbo užmokesčio suma būtų apskaitoma įmonės buhalterinėje apskaitoje, ko pasėkoje UAB „DC Holdingas“ nuo 2006-06-01 iki 2006-11-30 buvo išmokėtas 4800 litų darbo užmokestis neįtrauktas į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus: bendrovėje E. S. nuo 2006-06-12 iki 2006-11-10 kavinėje Gedimino pr. 26, Vilniuje direktorė I. K. išmokėjo 300 litų neapskaityto darbo užmokesčio; V. G. nuo 2006-06-12 iki 2006-08-01 kavinėje Gedimino pr. 26 direktorė I. K. išmokėjo 1500 litų neapskaityto darbo užmokesčio; N. M. (gim. 1961 m.) kavinėje Pilies g. 34, Vilniuje direktorė J. K. nuo 2006-06-01 iki 2006-10-20 išmokėjo 2400 litų neapskaityto darbo užmokesčio; N. M. (gim. 1981 m.) kavinėje Pilies g. 34, Vilniuje, direktorė J. K. nuo 2006-06-01 iki 2006-09-30 išmokėjo 600 litų neapskaityto darbo užmokesčio, tokiu būdu, S. G. dirbdamas UAB „DC Holdingas“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą, darbo santykių kontrolę, nuo 2006-06-01 iki 2006-11-30 neužtikrino, kad visa darbuotojams išmokama darbo užmokesčio suma būtų apskaitoma įmonės buhalterinėje apskaitoje, tuo pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ str. 3 d.
Teismas pažymėjo, kad nors S. G. savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga ir liudytojų parodymais. Iš operatyvaus patikrinimo pažymos matyti, kad patikrinimo metu nustatyta, jog bendrovės darbuotojams E. S. , V. G. , N. M. (gim. 1961 m.) ir N. M. (gim. 1981 m.) pagal darbo sutartis buvo nustatytas minimalus valandinis darbo užmokestis. E. S. buvo išmokėta 300 litų, V. G. - 1900 litų, N. M. (gim. 1961 m.) - 2400 litų ir N. M. (gim. 1981 m.) – 600 litų darbo užmokesčio neapskaityto įmonės buhalterinėje apskaitoje (b.l. 3-4).
Teisme apklaustas liudytoju E. S. patvirtino, kad jis UAB „DC Holdingas“ barmenu dirbo nuo 2006-06-12 iki 2006-11-10. Atlyginimas jam buvo mokamas dalį pervedant į kortelę ir dalį grynais. Grynais atlyginimą mokėjo kavinės direktorė, už gautus pinigus niekur nepasirašinėjo. Kiekvieną mėnesį jis papildomai prie oficialaus atlyginimo tokiu būdu gaudavo nuo 50 iki 150 litų. Iš darbo išėjo savo noru. Liudytojas E. S. patvirtino savo paaiškinimus, duotus VMI, nurodė, kad juos surašė pats. Paaiškinime nurodė, kad jo atlyginimas buvo nuo 500 iki 700 litų, o už viršvalandžius priedus nuo 50 iki 150 litų grynais pinigais jam išmokėdavo kavinės direktorės (b.l. 5)
Teisme apklausta liudytoja N. M. (gim. 1961 m.) parodė, kad ji dirbo kavinėje virėja, atlyginimas buvo apie 1000 litų į rankas, dalį jai pervesdavo į kortelę, dalį mokėdavo grynais. Nurodė, kad grynus pinigus mokėdavo kaip premiją. Ar gaudama grynus pinigus kur nors pasirašinėjo, nepamena.
Teisme apklausta liudytoja N. M. (gim. 1981 m.) parodė, kad ji kavinėje dirbo virėja 2006 m. birželio – rugsėjo mėnesiais. Dalį atlyginimo jai sumokėdavo pavedimu į kortelę, kitą dalį kavinės direktorė Jelena mokėdavo grynais apie 300 litų per mėnesį. Grynais pinigus gavo 2006 birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Viso gavo apie 900 litų, už rugsėjo mėnesį atlyginimą gavo tik į kortelę. Liudytoja patvirtino savo paaiškinimus, duotus VMI, nurodė, kad juos surašė pati (b.l. 8).
Teisme apklausta liudytoja Z. L. parodė, kad ji kavinėje dirbo valytoja, jai dalis atlyginimo buvo pervedama į kortelę, kitą dalį – apie 500 litų kas mėnesį ji gaudavo grynais. Juos išmokėdavo kavinės direktorė, kuri kviesdavosi pas save į kabinetą, užrakindavo duris, parodydavo kompiuteryje sumą, kurį jai priklausydavo, po to jį išjungdavo. Už gautus pinigus iš pradžių reikėjo pasirašyti, vėliau niekur nepasirašinėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, kad iš V. G. paaiškinimo VMI matyti, kad jis nurodė, jog jis nuo 2005-12-27 iki 2006-08-01 dirbo UAB „DC Holdingas“ barmeno – vyr. barmeno pareigose. Iki 2006 m. 06 mėn. jo atlyginimas buvo apie 800 litų, o nuo birželio iki rugpjūčio mėn. gaudavo apie 1200 litų. Atlyginimas buvo mokamas į kortelę ir grynais pinigais. Iki birželio mėn. į kortelę buvo pervedama apie 600 litų, o grynais 200 litų, nuo birželio mėn. į kortelę buvo pervedama apie 700 litų, o grynais išmokama apie 500 litų. Atlyginimo dalį grynais išmokėdavo darbo vietoje kavinėje, adresu Gedimino pr. 26, pinigus išmokėdavo direktorė L. P. , vėliau I. K. . Kai mokėdavo grynus pinigus, direktorės pasikviesdavo kiekvieną darbuotoją atskirai, parodydavo išmokėtiną sumą savo kompiuteryje ir išmokėdavo pinigus. Pasirašyti niekur nereikėdavo (b.l. 6).
Teismas padarė išvadą, kad S. G. , dirbdamas UAB „DC Holdingas“ direktoriumi bei būdamas atsakingas už vykdytą įmonės veiklą ir buhalterinę apskaitą pagal įstatymą, savo veiksmais padarė ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytą pažeidimą, kadangi įmonės darbuotojams buvo mokama dalis atlyginimo, neapskaityto įmonės buhalteriniuose dokumentuose. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 d. visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų tikrumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d.). Nors S. G. savo paaiškinime, liudytojos I. K. ir J. K. neigia, kad bendrovėje darbuotojams buvo mokamas neapskaitytas bendrovės buhalterinėje apskaitoje darbo užmokestis, tačiau tai paneigia liudytojų E. S. , N. M. (gim. 1961 m.), N. M. (gim. 1981 m.), Z. L. parodymai. Abejoti jų objektyvumu, teismas neturi jokio pagrindo. Nors savo paaiškinime traukiamas administracinėn atsakomybėn S. G. nurodė, kad tyrimo metu iš apklaustų darbuotojų kai kurie buvo sugauti elgiantis nederamai, taip pat pagal esamus faktus jų prisidėjimas prie pinigų ir produktų dingimo pasitvirtino ne kartą, tokių faktų teismas nenustatė. Iš darbo sutarčių matyti, kad liudytojai E. S. , N. M. (gim. 1961 m.), N. M. (gim. 1981 m.), Z. L. bei paaiškinimą VMI surašęs V. G. , iš darbo buvo atleisti savo noru. Liudytojos I. K. ir J. K. , kurios dirba UAB „DC Holdingas“ kavinių direktorėmis nenurodė, kad minėti liudytojai buvo atleisti dėl kokių nors nusižengimų. Patvirtino, kad liudytojas E. S. ir N. M. (gim. 1981 m.) iš darbo išėjo savo noru dėl studijų, N. M. (gim. 1961 m.) dėl per mažo atlyginimo, o Z. L. irgi pati parašė pareiškimą išeiti iš darbo.
Teismas pažymėjo, kad S. G. kaltę patvirtina rašytinė bylos medžiaga – operatyvaus patikrinimo pažyma, V. G. rašytiniai paaiškinimai, darbo sutartys, atlyginimų priskaitymų – atsiskaitymų suvestinės ir banko sąskaitų išrašai. Liudytojų I. K. ir J. K. parodymus dėl to, kad bendrovėje buvo mokami tik oficialūs atlyginimai, teismas vertino kritiškai, kadangi liudytojos šiuo metu dirba minėtoje bendrovėje vadovaujančiose pareigose, yra pavaldžios bendrovės administracijai, todėl gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotos bylos baigtimi.
Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką darbo užmokesčio išmokėjimas jo neįtraukiant į buhalterinę apskaitą nėra trunkamasis pažeidimas. Teismas, neatvykus į teismo posėdį liudytojui V. G. , negalėjo konkrečiai nustatyti laiko, kada jam buvo mokamas neoficialus atlyginimas už laikotarpį nuo 2006-04-01 iki 2006-06-12. Teismo sprendimo priėmimo metu yra pasibaigęs senaties terminas dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn S. G. už neapskaityto atlyginimo išmokėjimą V. G. 2006 m. balandžio mėn. Nesant duomenų, kada V. G. buvo mokamas toks atlyginimas 2006 m. gegužės mėn., visos abejonės yra vertinamos traukiamo administracinėn atsakomybėn S. G. naudai, todėl iš formuluojamo kaltinimo yra šalintina aplinkybė dėl V. G. išmokėto 400 litų atlyginimo, neapskaityto įmonės buhalterinėje apskaitoje nuo 2006-04-01 iki 2006-06-12.
Šalies argumentai
Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn S. G. atstovaujamas advokato Sauliaus Avižos apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą konstatuojant, kad nėra S. G. kaltės. Netenkinus šio prašymo, pakeisti 2007 m. gegužės 29 d. nutarimą sumažinant paskirtos baudos dydį. Apeliantas nurodo, kad atsakomybė pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. yra numatyta už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos pažeidimą. Ne vienas iš teismo apklaustų asmenų nenurodė apeliantą atlikus kokius nors neteisėtus veiksmus. Bendrovės veiklą - viešojo maitinimo paslaugų teikimą - vykdo 7 restoranai. Kiekvienam restoranui vadovauja paskirtas direktorius. Apeliantas tiesiogiai su darbuotojais nebendrauja ir nemoka jiems atlyginimų. Pažeidimai yra atlikti ne jo nurodymu ir jis informacijos apie juos neturėjo. Teismas nutarimu tyčios nekonstatavo. Jo veikai yra būdingas neatsargumas. Paskirta bauda yra pernelyg didelė ir apsunkins apeliantą neproporcingai padarytam pažeidimui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
ATPK 41⁴ str. 3 d. nustatyta, kad tyčinis darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimas arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas - užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo dešimties tūkstančių iki dvidešimties tūkstančių litų.
Šios teisės normos dispozicijoje įstatymų leidėjas pavartojo žodį „tyčinis“. Todėl teismas vertina, kad konstatuoti, kad šis teisės pažeidimas padarytas galima tik tada, jeigu asmens veikoje yra įrodomas subjektyvusis elementas – jo veiksmų tyčinis pobūdis. ATPK 10 str. yra numatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.
Apeliantas teigia, kad bendrovės veiklą - viešojo maitinimo paslaugų teikimą - vykdo 7 restoranai, kiekvienam restoranui vadovauja paskirtas direktorius, jis pats tiesiogiai pinigų nemokėjo. Bet iš liudytojų E. S. ir N. M. (gim. 1981 m.), N. M. (gim. 1961 m.), Z. L. parodymų teisme, šių asmenų ir V. G. rašytinių paaiškinimų (b.l. 5-9) matyti, kad UAB „DC Holdingas“ darbo užmokestis neįtrauktas į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus buvo mokamas ne viename padalinyje, o keliuose (kavinėje Gedimino pr. 26, Vilniuje, Pilies g. 34, Vilniuje), iš esmės tokiu pat būdu, keičiantis direktoriams (padalinių vadovams) darbo užmokesčio neįtraukto į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus sistema išlikdavo. Teismo posėdžio metu Z. L. parodė, kad atleidžiant ją iš darbo, ir, jos teigimu, ją verčiant parašyti pareiškimą išeiti iš darbo savo noru, dalyvavo direktorius S. G. . Ši aplinkybė rodo, kad pats S. G. tiesiogiai spręsdavo su darbo sutartimis susijusius klausimus.
Išvardintos aplinkybės liudija, kad UAB „DC Holdingas“, kurio vadovas yra S. G. , darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas buvo nustatytas centralizuotai. S. G. buvo vienintelis galintis tokią tvarką nustatyti. Be to, jis būdamas bendrovės vadovu žinojo realius įmonės veiklos kaštus, darbo jėgos kainą rinkoje. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs byloje esančius įrodymus vertina, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn S. G. tyčia yra įrodyta šioje byloje.
Teismas taip pat nenustatė, kad pagal įstatymą paskirta ne pati griežčiausia nuobauda būtų aiškiai per griežta. S. G. nepateikė duomenų nei apie savo turimą turtą, nei gaunamas pajamas. Apelianto nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti nuobaudą.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos vertinant įrodymus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
S. G. atstovo advokato Sauliaus Avižos apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.