Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. F., a. k. (duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir komisija) 2016 lapkričio 15 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu S. F. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalis, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė - trejų metų ir dešimties mėnesių laivės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia 2015 m. lapkričio 20 d. Bausmės pabaiga 2019 m. vasario 18 d.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi komisijos posėdžio, įvykusio 2016-11-10 Vilniaus pataisos namuose, 2016-11-10 protokolu Nr. 58-49 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 59-273 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam S. F. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija Nutarime nurodė, kad atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę, nors ir mažėjančią nusikalstamo elgesio riziką – 58 balus, į nusikaltimų kiekį ir pobūdį, nusikaltimams būdingą modelį, sunkėjančius nusikaltimus, kaltės nepripažinimą, gyvenimo stilių ir draugus laisvėje, nepadarytas išvadas dėl ankstesnio gyvenimo būdo, didelę neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, bei kitas Nutarime išvardintas aplinkybes, darytina išvada, kad S. F. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-11-21 gautas S. F. skundas, kuriuo nuteistasis prašo panaikinti komisijos 2016-11-15 nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, jog jis su komisijos nutarimu nesutinka, nutarimas nepagrįstas, nemotyvuotas ir priimtas neteisėtos komisijos sudėties, todėl naikintinas. Teigia, kad Komisija svarstė jo prašymą būdama neteisėtos sudėties, t.y. dalyvavo tik 6 nariai iš privalomų 7 ir, Komisijos balsams pasiskirsčius po lygiai, galutinį rezultatą nulėmė Komisijos pirmininko balsas, kuris, balsuodamas už du narius, buvo šališkas ir veikė neteisėtai, pažeidė esminius demokratijos principus. Taip pat skunde nurodoma, kad iki Komisijos svarstymo jis įvykdė visas Komisijos ankstesnio svarstymo metu pateiktas rekomendacijas, tačiau Komisija, nutarusi netaikyti lygtinio paleidimo, antrą kartą pateikė tas pačias rekomendacijas, kas laikytina jo įdėtų pastangų negerbimu bei pasityčiojimu, iš tokio Komisijos nutarimo neįmanoma suprasti, ko iš jo yra reikalaujama ir ką jis turi įgyvendint, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Apart to, Komisija, išdėsčiusi faktus, nepateikė jokios faktų analizės, jokių argumentų, sprendimo jam netaikyti lygtinio paleidimo niekaip nepagrindė. Komisijos atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą yra subjektyvus, prieštaraujantis faktinėms aplinkybėms ir įstatymų nuostatoms, nepagrįstas ir neargumentuotas.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Dėl Komisijos sudėties ir sprendimo teisėtumo

S. F. skunde teigia, kad remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. 1R-154 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatų) 6 punktą, Komisijos sudaromos iš ne mažiau kaip 7 narių ir sekretoriaus, kuris nėra komisijos narys, o jo prašymo svarstymo metu Komisijos posėdyje dalyvavo tik 6 nariai ir sekretorė. Šiuo atveju teismas pažymi, kad S. F. Komisijos posėdžio teisėtumą ginčiją remdamasis Nuostatų normomis, numatytomis II skyriuje, kurios nustato Komisijos sudarymo tvarką. Šios nuostatos nereglamentuoja Komisijos darbo tvarkos. Komisijos darbo organizavimas yra numatytas Nuostatų V skyriuje. Šių nuostatų 22 punkte įtvirtintas reikalavimas komisijos posėdžiuose dalyvauti visiems jos nariams, tačiau šiame punkte yra numatyta galimybė komisijai dirbti ne visa apimtimi: kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių. Šiuo atveju skunde nurodoma aplinkybė, kad Komisijos posėdyje dalyvavo tik 6 nariai iš 7, atitinka Nuostatų 22 punkto reikalavimus, todėl Komisijos priimtas nutarimas nėra neteisėtas.

Skunde taip pat teigiama, kad iš posėdyje dalyvavusių šešių Komisijos narių, trys Komisijos nariai siūlė taikyti lygtinį paleidimą, o trys balsavo prieš, tarp jų ir Komisijos pirmininkas. S. F. teigia, kad, balsams pasiskirsčius po lygiai, negalėjo būti priimtas vienoks ar kitoks nutarimas ir kad Komisijos pirmininkas, balsuodamas už du narius, veikė neteisėtai. Šiuo atveju teismas pažymi, kad Nuostatų 34 punkte nurodyta, jog komisijos posėdyje dalyvavusių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia komisijos pirmininko balsas. Vadinasi, šiuo atveju Komisijos pirmininkas veikė nepažeisdamas Nuostatų ir Komisijos priimtas nutarimas yra teisėtas.

Dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.).

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 str. 2 d.). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad lygtinis paleidimas nėra taikomas formaliais pagrindais, formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, bet ne pagrindas nuteistajam lygtinį paleidimą taikyti.

Iš nuteistojo asmens bylos nustatyta, kad S. F. nuteistas 2015-05-11 Vilniaus miesto apylinkes teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d. - 3 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia 2015-11-20, bausmės pabaiga 2019-02-18. Pusę paskirtos bausmės nuteistasis atliks 2017-03-18. Neatliktos bausmės dalis - 2 metai 3 mėnesiai.

Įvertinęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-11-15 nutarime išdėstytas išvadas teismas nustatė, kad jame įvertintos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų. Nuteistojo skundo argumentai, kad komisijos nutarimas subjektyvus, nepagrįstas ir neteisingas – deklaratyvūs ir nepagrįsti. Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo įvertinta tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdė individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo plane numatytas rekomendacijas, dalyvavo elgesio pataisos programose, turi spec. vidurinį išsilavinimą, šiuo metu dirba kirpėju, gauna atlyginimą, pinigines perlaidas, turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, yra motyvuotas dirbti laisvėje, yra gautas raštas dėl galimo įdarbinimo, neturi pastovios gyvenamosios vietos, planuoja apsistoti nuomojamame kambaryje, gavo teigiamą atsakymą dėl apgyvendinimo, palaiko ryšius su artimaisiais. Tačiau atsižvelgta į tai, kad S. F. yra 11 kartų teistas, dėl padaryto nusikaltimo kaltės nepripažįsta. Nusikaltimai sunkėja. Įstaiga nėra gavusi vykdomųjų dokumentų dėl ieškinio. Per bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo baustas, neskatintas. Įvertinus pakartotinio nusikalstamumo riziką nuteistasis priklauso vidutinei, nors ir mažėjančiai rizikos grupei (58 balai). 58 balų rodiklis priklauso nuo rizikos veiksnių – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį, nes įrodytas ryšys tarp tų veiksnių ir didesnės nusikalstamo elgesio motyvacijos. Vienu pagrindiniu šių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Bylos medžiaga nustatyta, kad S. F. praeityje, už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą teistas 11kartų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad S. F. jau kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas. Taigi, nepaisant S. F. parodyto pasitikėjimo, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, kas parodo, jog nuteistasis dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nedaro, šiuo metu atlieka galutinę subendrintą už kelias nusikalstamas veikas paskirtą bausmę (už tyčinius nusikaltimus nuosavybei panaudojant smurtą). Šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo. Taip pat, kaip jau buvo minėta, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Tokiu itin piktybiškų ir pavojingų veiksmų atlikimas neabejotinai duoda pagrindą laikyti, kad nuteistasis negali būti pataisytas tik tokia laisvės atėmimo bausme, kurią jis jau yra atlikęs, tuo labiau kad bausmės tikslai yra ne tik pataisyti nubaustąjį, bet ir jį nubausti, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą.

Nuteistojo skunde išdėstyti teiginiai dėl to, kad Komisijos atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą yra nepagrįstas ir tik šabloniškas, vertintini kritiškai. S. F. skunde teigia, kad Komisija nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, sudarančios pagrindą manyti, kad ateityje jis nesilaikys įstatymų ir nenusikals, tačiau šis pareiškėjo argumentas yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi Komisija savo sprendimą pagrindė nurodydama nuteistojo vidutinę, nors ir mažėjančią nusikalstamo elgesio riziką (58 balus), nusikaltimų kiekį ir pobūdį, nusikaltimams būdingą modelį, gyvenimo stilių ir draugus laisvėje, nepadarytas išvadas dėl ankstesnio gyvenimo būdo, neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su Komisijos daugumos nuomone, kad S. F. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, padaręs reikiamas išvadas ir gebantis vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų.

Tokiu būdu nustačius, kad nuteistasis S. F. priklauso vidutinės rizikos grupei, ir pagal nuteistojo asmens byloje esančius duomenis nesant pagrindo pripažinti, jog S. F. padarė pakankamą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką – asmens lygtinis paleidimas nėra įmanomas. Tokios aplinkybės rodo, kad nuteistasis reikalingų išvadų nebuvo padaręs, nėra linkęs taisytis laisvėje, kur tinkamai savo elgesio nekontroliavo, pakankamų valios pastangų nepažeidinėti įstatymų nedėjo. Teismas teigiamai vertina tai, jog bausmės atlikimo metu S. F. dalyvavo adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, vykdė rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, pataisos įstaigoje dirba, gauna atlyginimą, teigia nevartojantis narkotinių medžiagų, kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų nereiškia, gana kritiškai vertina kriminalinę subkultūrą, bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų nepažeidinėja, tačiau kartu teismas pažymi, kad S. F. pataisos įstaigoje elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir, kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Taigi spręsdami šį klausimą tiek Komisijos nariai, tiek teismas, atsižvelgia ne vien į nuteistojo pateiktą prašymą tačiau įvertina visus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis.

Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad įvertinus materialiąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas – ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals – įvertinus esamą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra ne žema, bet vidutinė, kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe (duomenis apie asmenį iki nuteisimo) ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis (padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą), į likusios neatliktos bausmės dalį – Komisijos nutarimu priimtas sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis S. F. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo - visiškai pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją, grįstą ne prielaidomis, bet faktais. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su komisijos nuomone, kad S. F. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, nėra padaręs reikalingų išvadų, abejotinos nuteistojo pastangos vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, vykdys kitų įstatymų reikalavimus.

Tokiu būdu teismas įvertinęs teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo, humanizmo principus, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą probacijos sistemos Lietuvoje koncepciją, jos įgyvendinimo priemones, Europos tarybos Ministrų kabineto rekomendacijas, vadovaudamasis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų teisės normomis pripažįsta, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-11-15 nutarimas Nr. 59-273 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo S. F. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 4 d. 1 p. teismas

nutarė:

S. F. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-11-15 nutarimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.