Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vilijos Mikuckienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. A. H. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. A. H. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas nurodė, kad pateiktą skundą pasirašė advokatas Paulius Vinkleris, tačiau prie skundo nepridėjo jokių duomenų, patvirtinančių, jog neveiksnaus nepilnamečio atstovas būtų išreiškęs aiškią ir nedviprasmišką valią skųsti Sprendimą ir pateikti prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo. Teismas taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog advokatas Paulius Vinkleris būtų paskirtas atstovauti pareiškėjui arba su neveiksnaus nepilnamečio atstovu būtų sudaryta teisinių paslaugų sutartis dėl atstovavimo, skundo padavimo ir prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo. Be to, prie skundo nebuvo pridėta duomenų, kad pareiškėjui būtų paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsnį. Teismas apibendrino, kad skundą su prašymu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl skundą su prašymu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą atsisakė priimti.

2022 m. balandžio 14 d. Kauno apylinkės teisme gautas pareiškėjo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutarties panaikinimo.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi pareiškėjo advokato Pauliaus Vinklerio atskirąjį skundą tenkino. Teismas panaikino Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. nutartį ir nustatė 7 dienų terminą skundo trūkumams pašalinti.

II.

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas buvo laikomas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 138 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis nustato, kad gavus teisme skundą (prašymą, pareiškimą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. <..> Jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Dėl nutarties grąžinti skundą (prašymą, pareiškimą) pareiškėjui gali būti paduodamas atskirasis skundas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teismų informacinės sistemos „Liteko“ analizė nagrinėjamoje byloje patvirtina, kad advokatas patikslintą skundą pateikė nepraleidęs pirmosios instancijos teismo nustatyto termino. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, pareiškėjo atstovas raštą dėl skundo trūkumų šalinimo su jo priedais įkėlė 2022 m. balandžio 22 d. Tai, kad teismas gavimo faktą užfiksavo 2022 m. balandžio 25 d. (kitą darbo dieną prasidėjus teismo darbo laikui) nagrinėjamu atveju nėra reikšminga aplinkybė, nes svarbus yra dokumento perdavimo ryšio priemonėmis momentas (Civilinio kodekso 1.122 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo teiginių apie tai, kad pareiškėjo atstovas, šalindamas skundo trūkumus, patikslintą skundą pateikė, naudojantis ,,Liteko“ VEP posistemio paskyra, tačiau jį pasirašė negaliojančiu parašu, pažymi, jog pagal bendrąją taisyklę, skundai administraciniam teismui pateikiami raštu, pasirašyti jį teikiančio proceso dalyvio arba jo atstovo (ABTĮ 24 str. 1 d.). ABTĮ 24 straipsnio 4 dalis nustato, kad kai skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad proceso dalyviai turi teisę visus procesinius dokumentus ir su teismo procesu susijusią informaciją teismams teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras.

Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas). Apraše nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ VEP posistemiu, išskyrus Aprašo 8–9¹ punktuose nurodytus atvejus (Aprašo 3 p.). Aprašo 8–9¹ punktuose nustatytos išimtys, susijusios su procesinių dokumentų pateikimu administracinių nusižengimų bei baudžiamosiose bylose.

Taigi iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad galiojantys teisės aktai nustato, jog procesiniai dokumentai elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis administraciniam teismui pateikiami naudojantis ,,Liteko“ VEP posistemiu, o jeigu skundas siunčiamas faksimiliniu laišku arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis (išskyrus atvejus, kai asmens tapatybė patvirtinama Teismų įstatyme nustatytais būdais), ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas turi būti pateiktas skundo originalas (ABTĮ 23 str. 7 d.).

Pažymėtina, kad naudojantis EPP teikiamomis paslaugomis iš paslaugų vartotojo teismui pateikiamų dokumentų suformuojamas vienas ADOC formato failas, kuris yra pasirašomas teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu, neatitinkančiu kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamų reikalavimų (toliau – ir sisteminis parašas), ir išsiunčiamas nurodytam teismui. Toks sisteminis parašas yra elektroninis parašas, kuriuo EPP sistema automatiškai pasirašo teismui išorinio sistemos naudotojo (fizinio asmens) išsiųstus dokumentus ir yra vienareikšmiškai susietas su dokumentą siunčiančiu asmeniu (toliau – ir Siuntėjas), leidžia identifikuoti Siuntėją ir yra susijęs su pasirašytais duomenimis taip, kad bet koks šių duomenų pakeitimas yra pastebimas. Tokio elektroninio parašo sertifikatai neturi požymių, kurie reikalaujami kvalifikuotuose elektroninių parašų sertifikatuose ir todėl toks elektroninis parašas iš esmės negali būti kvalifikuotas. Taigi, programinėmis priemonėmis tikrinant EPP paslaugų vartotojų naudojantis EPP teikiamomis paslaugomis pateiktus dokumentus nurodomas pranešimas, informuojantis, kad „sertifikatas neturi kvalifikuoto sertifikato požymio“. Vadovaujantis Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalimi, proceso dalyviai turi teisę teismui teikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, užsiregistruodami teismų informacinėje sistemoje. Atsižvelgiant į tai, proceso dalyvio registracija EPP sistemoje laikytina tinkama procesinių dokumentų pateikimo forma, o EPP priemonėmis pateiktas elektroninis dokumentas yra patikimas, kadangi advokatas, prisijungdamas prie ,,Liteko“ VEP posistemio paskyros, patvirtino savo tapatybę, o elektroninį dokumentą suformavo ir jį pasirašė pati EPP sistema. Aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokiu būdu pasirašyti dokumentai, pateikti naudojantis pareiškėjo atstovo Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ VEP posistemyje sukurta paskyra, laikomi pateiktais tinkamai (pvz. žr. 2022 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-416-556/2022 ir kt.).

Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos nutarties argumentus dėl advokato Pauliaus Vinklerio atstovavimo pareiškėjui, nustatė, kad tiek su skundu, tiek su patikslintu skundu pareiškėjas pateikė įvairius dokumentus. Pažymėtina, kad prie skundo ir patikslinto skundo pateiktame Sprendime vertėjo ir Migracijos departamento pareigūno parašai patvirtina, kad Sprendimas buvo išverstas pareiškėjui. Minėtame Sprendime matyti išreikšta pareiškėjo pozicija nesutikti su šiuo Sprendimu ir jo valia skųsti jį bei jo pageidavimas gauti teisinę pagalbą (pažymėtos atitinkamos lentelės grafos). Prie skundo ir patikslinto skundo taip pat pateiktas išrašas iš pagrindinės sutarties (toliau – ir Sutartis) sudarytos tarp užsakovo (Migracijos departamento) ir tiekėjo (advokato Pauliaus Vinklerio). Sutarties 1.1 punkte nurodyta, jog tiekėjas įsipareigoja sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal užsakovo faktinį poreikį teikti teisines (pirmines ir antrines) paslaugas (toliau – ir paslaugos), kurių specifikacija nurodyta Sutarties 1 priede – Techninėje specifikacijoje (toliau – ir Sutarties 1 priedas), o užsakovas Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įsipareigoja priimti tinkamai ir faktiškai suteiktas paslaugas ir sumokėti tiekėjui už jas. Sutarties 1 priedo 2.2.1 punkte teisinių paslaugų objektas yra be kita ko ir antrinės teisinės paslaugos, tarp kurių ir „procesinių dokumentų, susijusių su teisių į prieglobstį įgyvendinimu, Migracijos departamentui ar teismui parengimas ir pateikimas (paslauga, be kita ko, apima šiuos elementus: susipažinimas su užsieniečio bylos dokumentais; susitikimas su užsieniečiu prieš rengiant procesinius dokumentus; susitikimas su užsieniečiu prieš teikiant procesinius dokumentus)“. Sutarties 1 priedo 5.1 punkte įtvirtinti reikalavimas teikiamoms paslaugoms: „Paslaugas teikti tik gavus Užsakovo pranešimą (telefonu, elektroniniu paštu) apie gautą prieglobsčio prašytojo prašymą paskirti jam advokatą <...>“.

Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, 176 punkte nurodyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, kuriems panaikinamas prieglobstis, organizuoja ir koordinuoja Migracijos departamentas. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikia teisinių paslaugų teikėjai, su kuriais Migracijos departamentas yra sudaręs teisinių paslaugų teikimo sutartį.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą bei į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad nekyla abejonių, jog advokatas Paulius Vinkleris turėjo teisinį pagrindą atstovauti pareiškėją ir jo vardu pateikti patikslintą skundą. Konstatuotina, kad teisinį pagrindą patvirtinantys įrodymai buvo pateikti tiek su skundu, tiek su patikslintu skundu. Jie yra pakankami patvirtinti atstovavimo teisę, todėl darytina išvada, kad šiuo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė skundą nepaduotu. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėjo atstovas Paulius Vinkleris nepateikė teismui įrodymų (teisinių paslaugų teikim sutarties ar sprendimo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo) patvirtinančių jo teisę atstovauti pareiškėją, atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas pareiškėjo skundą nepaduotu, nurodo ABTĮ 138 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią apeliacinio skundo priėmimą. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas skundo pirmosios instancijos teisme priėmimo klausimas, todėl teismas turėjo vadovautis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje pateiktas Migracijos departamento laiškas patvirtina, jog Sprendimą pasirašė pareiškėjo atstovė (mama) T. A. S.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, naikinama, kadangi teismo padarytos išvados, kad pareiškėjas neištaisė skundo trūkumų yra nepagrįstos. Aptartos bylos aplinkybės patvirtina, jog patikslintą skundą pareiškėjas pateikė per teismo nustatytą terminą, patikslintas skundas ir kartu su juo pateikti dokumentai, pasirašyti pareiškėjo atstovės parašu, kuris laikomas patikimu, byloje taip pat esama pareiškėjo atstovo teisę atstovauti pareiškėją patvirtinančių dokumentų, kurie jau buvo pateikti su skundu ir šiuo atžvilgiu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė skundo trūkumus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pareiškėjo atskirasis skundą tenkinamas iš dalies ir skundo priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. A. H. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl skundo priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.