Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, sekretoriaujant Danguolei Gedvilaitei, dalyvaujant ieškovės UAB „Vėtrungės būstas“ atstovams Mariui Šiauliui, Alvinijai Venckuvienei, atsakovui A. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Vėtrungės būstas“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai prašo ieškinį tenkinti, palaiko ieškinio reikalavimus. Paaiškino, kad atsakovui nuo 2011-09-01 iki 2012-07-31 buvo suteikta paslaugų už 1.210,00 Lt. Suteiktos paslaugos yra už bendrosios nuosavybės objekto administravimą. Paslaugos buvo suteiktos sutartiniu pagrindu. CK 6.200 str. įpareigoja šalis bendradarbiauti. Atsakovas šios prievolės nevykdė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, nustatyta, kad atsakovui A. Š. nuo 2008-02-22 nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)-28, Klaipėda (b.l. 9-10, I tomas). Nuo 2011-08-10 atsakovas gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini)-28, Klaipėda (b.l. 11, I tomas). Ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas šiuo metu veikdama 2011 m. vasario 15 d. sutarties Nr. AV-SUT-PŪVDGN(KT)-11-001 pagrindu, kurią pasirašė UAB „Ąžuolyno valda“ ir daugiabučių namų, adresais Kuosų g. 16, 18, 20, Klaipėdoje, butų ir kitų patalpų savininkai (b.l. 86-98, I tomas). 2012 m. vasario 10 d. UAB „Ąžuolyno valda“ vienintelio akcininko sprendimu nuspręsta pakeisti bendrovės pavadinimą iš UAB „Ąžuolyno valda“ į UAB „Vėtrungės būstas“ (b.l. 119, I tomas). Iš UAB „Vėtrungės būstas” 2012-06-15 suvestinio apyvartų žiniaraščio matyti, kad atsakovas A. Š. laikotarpiu nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. visų priskaičiuotų jam mokesčių nesumokėjo, jo įsiskolinimas ieškovei nurodytu laikotarpiu sudaro 1.210,67 Lt.

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės apmokėti ieškovei UAB „Vėtrungės būstas“ nekilnojamųjų daiktų eksploatavimo ir administravimo patiriamas išlaidas.

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuota Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo (toliau – DNSBĮ) 2 straipsnio 5 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2010-01-05 iki 2012-07-01), kuriame nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims. Butų ir kitų patalpų savininkų teisė į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiama proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigų konkrečiais atvejais, yra konstatavęs, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-11-26 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-579/2003). Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Kaip minėta aukščiau, atsakovui A. Š. nuo 2008-02-22 nuosavybės teise priklauso butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)-28, Klaipėda (b.l. 9-10, I tomas). Name, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nebuvo ir nėra įsteigta, nei bendrija, nei sudaryta jungtinės veiklos sutartis, todėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, tame tarpe ir daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butų ir kitų patalpų savininkai daugiabučio namo bendro naudojimo objektams valdyti 2011-02-15 sudarė sutartį Nr. AV-SUT-PŪVDGN(KT)-11-001 su UAB „Ąžuolyno valda“ (dabartinis pavadinimas UAB „Vėtrungės būstas“), kuria ieškovė įsipareigojo teikti administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas sutarties 5 p. patvirtintu administravimo paslaugų tarifu, o butų ir kitų patalpų savininkai įsipareigojo mokėti ieškovei sutartyje numatytus mokesčius už paslaugų teikimą sutartyje nustatytais terminais nuo faktinės paslaugų teikimo pradžios. Nuo minėtos sutarties pasirašymo dienos ieškovė pradėjo tiekti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas bei išrašė šio namo butų ir kitų patalpų savininkams sąskaitas už suteiktas paslaugas. Atsakovui ieškovė laikotarpiu nuo 2011-09-01 iki 2012-07-31 išrašė sąskaitas už suteiktas namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas 1.210,67 Lt sumai (b. l. 85, I tomas), tačiau atsakovas šių sąskaitų ieškovei neapmokėjo. Ginčo tarp šalių dėl šios aplinkybės nėra, kadangi atsakovas 2013-01-10 teismo posėdžio metu pripažino, kad nuo 2011-09-01 nemoka komunalinių mokesčių. Tai, kad ieškovė teikė bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, namui esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėda, patvirtina ir ieškovės į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros išrašytos UAB „Vėtrungės būstas“ už suteiktas pakeliamų vartų spynos keitimo, parkingo valymo, liftų pilnutinių techninių patikrinimų, lifto kabinos šviestuvo įrengimo paslaugas, be to, aplinkybes, kad ieškovas prižiūrėjo bendrojo naudojimo patalpas, teismo posėdžio metu patvirtino ir atsakovas. Ieškovė UAB „Vėtrungės būstas“ už atsakovui faktiškai suteiktas paslaugas yra sumokėjusi paslaugų teikėjams, todėl turi teisę reikalauti, kad atsakovas atlygintų šias išlaidas. Atsakovas mokesčių visiškai nemokėjo, nors tokią pareigą turėjo (CK 4.82, 4.83 str.). Atsakovo argumentas, kad ieškovė negali pagrįsti teikiamų paslaugų tarifų, atmestinas, kadangi 2011-02-15 sutartyje Nr. AV-SUT-PŪVDGN(KT)-11-001 5 p. yra numatyti minėtos sutarties pagrindu ieškovės teikiamų ir ne ieškovės savininkams teikiamų paslaugų tarifai. Nors atsakovas ir nėra pasirašęs 2011-02-15 sutarties Nr. AV-SUT-PŪVDGN(KT)-11-001, tačiau ji atsakovui galioja, kadangi minėtos sutarties 4.7. p. numatyta, kad tuo atveju, jeigu šią sutartį pasirašo daugiau nei 50 procentų pastato (namo) butų ir kitų patalpų savininkų, šios sutarties nuostatos galios ir bus privalomos visų pastato (namo) butų ir kitų patalpų savininkų atžvilgiu. Taip pat ieškovė į bylą pateikė detalią įsiskolinimo kalkuliaciją, kurioje detaliai paskaičiuota susidariusi skola už laikotarpį nuo 2011-09-01 iki 2012-07-31 (b.l. 2-4, II tomas), o tai paneigia atsakovo atsiliepime į ieškinį išsakytą teiginį, kad ieškovė negali detalizuoti ir pagrįsti suteiktų paslaugų įkainių. Atsakovas nurodė, kad abejoja ieškovės priskaičiuotomis išlaidomis, nes mano, kad išlaidos padalinamos tik tarp realiai gyvenančiųjų, tačiau atsakovas teismui nepateikė jokių minėtą teiginį pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, laikyta, kad ieškovė savo ieškinio reikalavimą įrodė. Atsakovas elgėsi nerūpestingai ir prievolę vykdė netinkamai. LR CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra nuostata, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Pažymėtina, kad bendrieji įstatymų nustatyti civilinių teisinių santykių principai sukuria šių teisinių santykių dalyvių pareigą elgtis pakankamai apdairiai, dėmesingai, patiems rūpintis savo teisių ir interesų apsauga, kad būtų išvengta nepageidautinų neigiamų pasekmių. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą (CK 6.59 str., 6.63 str. 1 d. 2 p.). Ieškovė įrodė ir pagrįstai paskaičiavo susidariusio įsiskolinimo dydį, atsakovas motyvuotų ir pagrįstų prieštaravimų nepareiškė, suteiktų paslaugų, kurių pagrindu atsirado prievolė neginčija, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 1.210,67 Lt įsiskolinimas..

Dėl palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Skolininko prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 str. 1 d.). Kadangi ieškovė į teismą dėl skolos priteisimo pirmiausia kreipėsi 2012-07-10 dėl teismo įsakymo išdavimo, o teismo įsakymas ieškovei buvo išduotas 2012-07-11, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-07-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistina ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str.). Ieškovė byloje pateikė duomenis, jog ji sumokėjo 72,00 Lt žyminį mokestį (b.l. 3, 77, I tomas), 254,10 Lt suteiktas teisines paslaugas rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinį (b.l. 7, 78,79, I tomas), 2,90 Lt už vieno Gyventojų registro tarnybos išrašo paiešką duomenų bazėje ir ir jo peržiūrėjimą ekrane (b.l. 11, I tomas), iš viso 328,00 Lt, todėl iš atsakovo priteistina ieškovei 328,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 6 p., 9 p., 93 str.). Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, nes neviršija 10,00 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 2011 m. lapkričio 7 d. LR finansų ir teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1,2, 1.5 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. Š. 1.210,67 Lt (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties litų 67 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2012-07-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 328,00 Lt (tris šimtus dvidešimt aštuonis litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Vėtrungės būstas“.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.