- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-09
- Bylos Nr.
- 2-1075-381/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Dalia Kačinskienė, Aldona Tilindienė
- Pareiškėjas
- V. B.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dalios Kačinskienės ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties dėl kreditoriaus pakeitimo uždarosios akcinės bendrovės „Videlena“ bankroto byloje Nr. B2-1-267/2019,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Videlena“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Atveika“. Šiaulių apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi UAB „Videlena” pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
2. Bankroto administratorius 2019 m. gegužės 20 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydamas trečios eilės BUAB „Videlena“ kreditorių AB „Swedbank“ pakeisti naujuoju kreditoriumi „PlusPlus Capital AS“, nes AB „Swedbank“ perleido savo reikalavimo teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad AB „Swedbank“ 2019 m. kovo 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į BUAB „Videlena“ įsiskolinimą „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiai per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, o 2019 m. kovo 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į skolininkės įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS, kurį Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas, 2019 m. gegužės 29 d. nutartimi bankroto administratoriaus prašymą tenkino – iš BUAB „Videlena“ trečios eilės kreditorių sąrašo pašalino AB „Swedbank“, kurio kreditorinio reikalavimo suma yra 212 099,69 Eur ir į BUAB „Videlena“ trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukė „PlusPlus Capital“ AS su 212 099,69 Eur kreditorinio reikalavimo suma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. BUAB „Videlena“ kreditorė V. B., nesutikdama su kreditoriaus pakeitimu, pateikė teismui atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Naujasis kreditorius „PlusPlus Capital AS“ neatitinka Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 3 straipsnyje nurodyto kreditoriaus apibrėžimo, todėl negalėjo perimti reikalavimo teisės iš AB „Swedbank“ ir negalėjo būti paskelbtas naujuoju kreditoriumi.
4.2. Pareiškėja nėra skolinga „PlusPlus Capital AS“, todėl toks kreditorių pasikeitimas pažeidžia ir suvaržo jos teises, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų ir teismų praktikos.
4.3. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo perleidimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, yra nurodęs, kad, vertinant reikalavimo perleidimo teisinius santykius, reikia įvertinti: 1) prievolę, iš kurios atsirado teisės, esančios reikalavimo perleidimo dalyku; 2) sandorį, kurio pagrindu pradinis kreditorius perduoda naujam kreditoriui reikalavimo teisę reikalavimo perleidimo forma (perleidimo pagrindą); 3) patį reikalavimo perleidimo (cesijos) sandorį, kuriuo perleidžiama reikalavimo teisė (atsisakoma reikalavimo teisės). Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas tinkamas reikalavimo teisių perleidimo pagrindas ir dėl šios priežasties reikalavimo teisės perleidimas „PlusPlus Capital AS“ yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
5. AB „Swedbank“ atsiliepime į pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie reikalavimo teisių perleidimą – nurodyta, kad bankas savo kaip BUAB „Videlena“ kreditoriaus teises ir pareigas perleido naujajam kreditoriui „PlusPlus Capital AS“. Šis reikalavimo teisių perleidimas yra teisėtas bei atitinkantis visas teisės aktų nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priimti nutartį dėl kreditoriaus pakeitimo bankroto procese.
5.2. Atskirajame skunde pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais remdamasi ji teigia, kad reikalavimo teisių perleidimas bei atitinkamai kreditoriaus pakeitimas bankroto procese buvo negalimas ar yra neteisėtas. Bankas perleido savo turėtas reikalavimo teises į BUAB „Videlena“, o ne į pareiškėją, todėl šis reikalavimo teisių perleidimas neturės jokios tiesioginės įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms.
Šalies argumentai
5.3. Pareiškėjos teiginiai, kad kreditoriaus pakeitimas kokia nors apimtimi galėtų pažeisti pareiškėjos teises į gynybą ar sąžiningą bylos nagrinėjimą taip pat yra nemotyvuoti ir nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad BUAB „Videlena“ kreditorius AB „Swedbank“ 2019 m. kovo 25 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į BUAB „Videlena“ įsiskolinimą „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiai per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialą, o „PlusPlus Baltic“ OU 2019 m. kovo 26 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleido kreditorinio reikalavimo teises į BUAB „Videlena“ įsiskolinimą „PlusPlus Capital“ AS, kurį Lietuvoje atstovauja „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialas.
7. Kreditorių reikalavimo tvirtinimo tvarką bankroto procese reglamentuoja ĮBĮ 26 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, kreditorių ir jų reikalavimų sąrašo patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, kol teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. Šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal šio įstatymo 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia.
8. Reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių pasikeitimo atvejų, kai vieną asmenį prievolėje pakeičia kitas. Kai pagal cesijos sutartį pradinis kreditorius perduoda savo reikalavimo teisę naujajam kreditoriui, jis nustoja būti prievolės šalimi, o vietoj jo prievolėje atsiranda naujasis kreditorius, kuris perima sutartyje aptartas ir iš perduoto reikalavimo atsirandančias ankstesnio kreditoriaus teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316-687/2015).
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 48 straipsnio 1 dalis nustato, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.
10. Taigi nors nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje 2019 m. gegužės 29 d. nutartyje vadovavosi ĮBĮ 26 straipsniu ir į BUAB „Videlena“ trečios eilės kreditorių sąrašą įtraukė „PlusPlus Capital“ AS, tačiau minėta nutartimi tokiu būdu buvo išspręstas procesinių teisių perėmimo, remiantis materialiųjų teisių perleidimo sutartimi, klausimas (CPK 48 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 26 straipsnio 3 dalis).
11. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). CPK 48 straipsnis nenumato galimybės teismo nutartį dėl procesinių teisių perėmimo įforminimo skųsti atskiruoju skundu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad procesinio teisių perėmėjo įtraukimo į procesą klausimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį, kuri gali būti tiek žodinė, įrašoma į teismo posėdžio protokolą, tiek rašytinė (CPK 290 straipsnio 2 dalis). Tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Atskiruoju skundu skundžiama tik teismo nutartis, kuria atsisakoma įteisinti byloje teisių perėmimą, nes teisių perėmėjui ji užkerta kelią dalyvauti procese (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014).
12. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis nėra priimta dėl atskirąjį skundą padavusios kreditorės teisių ar pareigų (reikalavimas perleistas ne į kreditorę V. B., bet į BUAB „Videlena“), minėta nutartimi neužkertamas kelias tolimesnei bankroto bylos eigai, be to, kaip minėta, nutartys dėl procesinio teisių perėmimo nėra skundžiamos. Darytina išvada, kad pareiškėja V. B. neturi teisės paduoti atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties, nes ji neturi teisinio suinteresuotumo dėl šio klausimo išsprendimo ir nėra apeliacijos subjektas (CPK 5, 305 straipsniai, 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas), be to Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 334 straipsnio 1 dalis, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
13. Atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktais, atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda neturintis jį paduoti asmuo, taip pat kai skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. CPK 315 straipsnio 5 dalis nustato, kad jei CPK 315 straipsnio antrosios dalies 1–3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.
14. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kreditorės V. B. atskirasis skundas pirmosios instancijos teisme buvo priimtas be teisėto pagrindo, pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti atskirąjį skundą priimti, nes apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis pagal įstatymus nėra apeliacinio apskundimo objektas, be to kreditorė V. B. neturi teisės dėl tokios teismo nutarties atskirąjį skundą paduoti. Atsižvelgusi į nustatytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis procesas, pradėtas pagal V. B. atskirąjį skundą, nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai, 5 dalis, 338 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi ir 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal V. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarties.