- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-10
- Bylos Nr.
- e2YT-25151-615/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19699-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Plučas
- Pareiškėjas
- R. S., G. S.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Plučas, rašytinio proceso tvarka spręsdamas pareiškėjų R. S. ir G. S. pareiškimo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjai CPK XXXV skyriuje nustatyta tvarka kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas pareiškimo priėmimo klausimą privalo išspręsti pagal pareiškime nurodytas aplinkybes, kartu su pareiškimu pateiktus dokumentus bei teismų informacinės sistemos Liteko ir registrų duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Pareiškimą priimti atsisakytina.
Gavęs kiekvieną ieškinį (pareiškimą) teismas privalo patikrinti ar jis teritoriškai yra teismingas tam teismui, kuriame yra reiškiamas. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis- vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu civilinė byla neteisminga tam teismui, kuriame yra reiškiamas ieškinys (pareiškimas), teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 443 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant ieškinio (pareiškimo) priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės.
Motyvuojamoji dalis
Pagal CPK 538 straipsnio 2 dalį prašymas nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi būti paduodamas vieno iš sutuoktinių gyvenamosios vietos apylinkės teismui. Pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio l dalies l punktą kiekvienas asmuo, išvykstantys iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, privalo deklaruoti savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos. O pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 6 dalį, užsienio valstybėse gyvenantys asmenys, kurie iš Lietuvos Respublikos išvyko trumpesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, tačiau liko užsienio valstybėje ilgiau negu šešis mėnesius, apie gyvenamosios vietos pakeitimą privalo deklaruoti Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose užsienio valstybėse. Iš teismo išreikalautų Gyventojų registro duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad abu pareiškėjai, atitinkamai 2012-11-14 ir 2013-07-12, Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaravo savo išvykimą iš Lietuvos Respublikos į Jungtinę Karalystę. Todėl nei vieno iš pareiškėjų gyvenamoji vieta nėra Kauno mieste ar Kauno rajone. Kadangi nei Kauno mieste, nei Kauno rajone nėra nei vieno iš pareiškėjų nuolatinės gyvenamosios vietos, pareiškimas negali būti nagrinėjamas Kauno apylinkės teisme (CPK 538 straipsnio 2 dalis), todėl pareiškimą atsisakytina priimti (CPK 443 straipsnio 1 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Pareiškėjams išaiškintina, kad dėl santuokos nutraukimo jie turi kreiptis į atitinkamą savo dabartinės gyvenamosios vietos Europos Sąjungos narėje- Jungtinėje Karalystėje- teismą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 538 straipsnio 2 dalimi, 443 straipsnio 1 dalimi, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 290-291 straipsniais, 118 straipsniu
nutaria:
Atsisakyti priimti pareiškėjų R. S. ir G. S. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Nutarties patvirtintą kopiją per EPP siųsti pareiškėjų atstovui.
Pareiškėjų atstovo paštu pateiktą santuokos liudijimą paštu gražinti pareiškėjų atstovui.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.