- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- AS-459-525/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00335-2017-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Virginija Volskienė, Laimutis Alechnavičius (pran.)
- Pareiškėjas
- A. A.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. (A. A.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. (A. A.) skundą dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. A. (A. A.) kreipėsi į teismą skundu, kuriuo prašė panaikinti: 1) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2016 m. spalio 10 d. sprendimą Nr. R-4309 „Dėl nenustatytų bendrųjų pirminių specialiųjų poreikių“; 2) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. sausio 10 d. sprendimą Nr. 97 „Dėl A. A. (A. A.) specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio“; 3) Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. S-56 „Dėl A. A. (A. A.) specialiųjų poreikių“ bei priimti naują sprendimą – jo prašymą dėl specialiųjų lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos pagal pažymą Nr. 8 ir neurologo pažymą Nr. 1 tenkinti.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, ir išaiškino pareiškėjui, kad su šiuo skundu jis turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Pirmosios instancijos teismas vertino, kad teisines pasekmes pareiškėjui sukeliančiu administraciniu aktu yra Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. sausio 10 d. sprendimas Nr. 97 „Dėl A. A. (A. A.) specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio“. Darė išvadą, jog byla nėra teisminga Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, o pareiškėjas dėl šio sprendimo apskundimo turėtų kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
III.
Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį ir įpareigoti Klaipėdos apygardos administracinį teismą nagrinėti bylą iš esmės.
Nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, pareiškėjas nurodo, kad jo manymu jam teisines pasekmes sukelia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2016 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. R-4309 „Dėl nenustatytų bendrųjų pirminių specialiųjų poreikių“, kuris buvo priimtas atsakovo Klaipėdos teritorinio skyriaus, todėl jo manymu teismas turėtų priimti jo skundą nagrinėti iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktą (byla nepriskirtina tam teismui).
Visuotinai pripažįstama, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau svarbu pažymėti ir tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, kad žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Viena iš tokių kreipimosi į teismą sąlygų – paduoti skundą teismui, kuriam ginčas yra teismingas, t. y. kuris yra kompetentingas nagrinėti ginčą. Vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalimi skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu byla nepriskirtina tam teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 2 p.).
Pirmosios instancijos teismas vertindamas keliamo ginčo esmę, nustatė, kad pareiškėjui iš esmės teisines pasekmes sukelia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimų kontrolės skyriaus 2017 m. sausio 10 d. sprendimas Nr. 97 „Dėl A. A. (A. A.) specialiojo lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikio“, todėl nurodė, kad pareiškėjo ginčas yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo tokiu ginčo esmės vertinimu, kadangi pareiškėjui iš esmės teisines pasekmes sukėlė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus 2016 m. spalio 10 d. sprendimas Nr. R-4309 „Dėl nenustatytų bendrųjų pirminių specialiųjų poreikių“, kurį pareiškėjas skundė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriui, vėliau ir ginčų komisijai.
Todėl, pirmosios instancijos teismas vertindamas ginčo teismingumą, turėjo atsižvelgti, kur yra Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus buveinė.
2015 m. rugsėjo 21 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nustatė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos buveinės adresas – Vilnius, Švitrigailos g. 11E. Nepriklausomai nuo to, kad pareiškėjas skundžia Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinio skyriaus priimtą sprendimą, keliamas ginčas atsižvelgiant į institucijos buveinės teritoriją yra priskirtinas Vilniaus apygardai, todėl šis ginčas yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą, pareiškimą), o 4 dalyje įtvirtinta, kad teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą).
Kaip matyti, Klaipėdos apygardos administracinis teismas ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatytą informavimo pareigą įvykdė tinkamai ir išaiškino pareiškėjui jo teisę paduoti skundą teismui laikantis teritorinio teismingumo taisyklių.
Apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartis nekeistina, kadangi pareiškėjas buvo tinkamai nukreiptas dėl ginčo teritorinio teismingumo. Todėl tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti šią nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
Pareiškėjo A. A. (A. A.) atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.