- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-03-16
- Bylos Nr.
- 1-1207-408/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05614-2023-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- A. J.
- Advokatai
- Violeta Naujokienė
- Kategorijos
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, išsiskyręs, registruotas Užimtumo tarnyboje, (duomenys neskelbtini) Kauno r., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajonas, teistas 2018-07-19 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, 75 MGL (3750 eurų) dydžio bauda, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metus 6 mėnesius ir turto konfiskavimas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
A. J. 2023-02-13 apie 17.22 val., kelyje Nr. (duomenys neskelbtini) ties nusukimu iš A1 kelio, Kauno rajone, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo V. M. nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0355 nustatytas 2,21 promilių neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis A. J. kaltas prisipažino visiškai ir paaiškino, kad savo draugės V. M. automobilį turėjo nuvežti į servisą remontui, bet sutiko draugą, su kuriuo vartojo alkoholinius gėrimus, po to girtas vairavo minėtos draugės automobilį „Opel Astra“ ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Labai gailisi taip pasielgęs. Vairuotojo pažymėjimo neturi, nes teisė vairuoti atimta ir iš naujo nepersilaikęs. Automobilis grąžintas savininkei.
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Liudytojas K. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-02-13 apie 16.30 val. jis vairavo (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išvažiavęs iš savo darbovietės (duomenys neskelbtini) įvažiavo į (duomenys neskelbtini) Važiavo kryptimi link (duomenys neskelbtini) Ties pastatu Nr. 116M ketino apsisukti ir važiuoti link (duomenys neskelbtini) Persirikiavęs į juostą iš kurios galimas posūkis kairę, pradėjo lėtinti savo važiavimo greitį. Tuo metu pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Iš karto sustojo, išlipo iš automobilio. Pamatė, kad į jo automobilio galinę dalį atsitrenkęs mėlynos spalvos lengvasis automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Priėjęs prie minėto automobilio matė, kad automobilyje už vairo sėdi vyras, daugiau asmenų automobilyje nebuvo. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir jam pasakė, kad „man nieko nenutiko“. Matė, kad vairuotojas stipriai apsvaigęs. Tai buvo suprantama iš jo kūno judesių, kalbėsenos, buvo sulėtėjusi reakcija. Vairuotojui pasakė, kad skambins policijos pareigūnams. Tuomet tas vyras keletą minučių pavaikščiojo prie automobilio, o paskui į jį sėdo ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) Atvažiavus policijos pareigūnams jis pasakė, kad eismo įvykio kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino. Pareigūnai nufotografavo jo automobilį ir leido išvažiuoti. Vakare, apie 21 val., pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie informavo, kad vairuotojas sulaikytas ir užpildė reikiamus dokumentus (b. l. 75-76).
Liudytoja V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. J. yra jos draugas. Kartu gyvena apie vienerius metus. Nuo apsigyvenimo kartu A. J. didžiąją laiko dalį praleido dirbdamas Vokietijoje. Ji dirba (duomenys neskelbtini). Jos darbas yra važinėti pas vienišus asmenis, jų priežiūra namuose. Nurodyti asmenys gyvena kaimiškose vietovėse, vienkiemiuose, jai tenka važiuoti labai blogos būklės keliais, žvyrkeliais. Tam, kad važinėjant tokiais keliais negadintų savo geresnio automobilio, 2022 m. lapkričio mėnesį nusipirko lengvąjį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį pirko už savo lėšas, mokėjo 650 eurų. Automobiliui pradėjus gesti, A. J. paprašė, kad jis susitartų su meistrais ir nuvarytų automobilį į servisą. A. J. pasakė, kad automobilį nuvarys į Kauną pirmadienį, 13 dieną. Tos dienos ryte ji savo kitu automobiliu išvažiavo į darbą. Apie 17 val. jai paskambino policijos pareigūnai ir paklausė, kur jos automobilis „Opel Astra“ ir kas jį vairuoja. Ji atsakė, kad vairuoja draugas A. J. ir jis yra išvažiavęs į Kauną. Paklausė kas nutiko. Pareigūnas pasakė, kad su jos automobiliu padarytas eismo įvykis, pasakė, kad susisiektų su A. J. ir pasakytų, kad grįžtų užpildyti eismo įvykio deklaracijos. Po pokalbio su pareigūnais skambino A. J., tačiau jis ragelio nekėlė. Gal apie 20 val. policijos pareigūnai A. J. parvežė į namus. Matė, kad jis yra neblaivus. Tuo metu buvo labai supykusi ir su juo nekalbėjo. A. J. apie įvykį jai nieko nepasakoja, mato, kad jis labai dėl to išgyvena. Apie tai, kad A. J. neturi teisės vairuoti nežinojo. Jis yra jai pasakojęs, kad yra dirbęs vairuotoju įmonėje (duomenys neskelbtini), todėl ji net nepagalvojo, kad jis gali neturėti vairuotojo pažymėjimo. Jei būtų žinojusi, kad A. J. neturi teisės vairuoti, nebūtų jo prašiusi nuvaryti automobilį į servisą. Per jų bendrą gyvenimo laiką, automobilį vairuoja visuomet ji, A. J. savo automobilio neturi ir jos automobiliais nesinaudoja, nes daug laiko praleidžia dirbdamas užsienyje (b. l. 72-73).
2023-02-13 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio Ž. K. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2023-02-13 apie 16.41 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, į pranešėjo automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį atsitrenkė automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus. Atvykus į įvykio vietą, automobilio „Škoda Octavia“ vairuotojas K. V., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad eismo įvykio kaltininkas iš įvykio vietos pasišalino. Automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdytas kelyje (duomenys neskelbtini) prie automagistralės A1. Vairuotojui A. J., gim. (duomenys neskelbtini) pirmu tikrinimu nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 2,34 promilių neblaivumas (b. l. 41).
2023-02-13 neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad A. J. alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0355 pirmu tikrinimu 2023-02-13 17.22 val. nustatytas 2,21 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 2023-02-13, 17.42 val. – 2,34 promilių neblaivumas (b. l. 57-59).
Informacijoje apie kelių transporto priemones pateiktoje iš Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis nurodyta, jog automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra V. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 69).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl autotransporto kainos Lietuvoje, automobilio „Opel Astra“, gamybos periodas 1998-2004 m., pasirinkti metai 1999 m., kaina Lietuvoje 870 eurų su PVM (b. l. 70).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad A. J. 2023-02-13 apie 17.22 val. kelyje Nr. (duomenys neskelbtini), ties nusukimu iš A1 kelio, Kauno rajone, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo V. M. nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0355 nustatytas 2,21 promilių neblaivumas.
Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis A. J. savo kaltę pripažino, girtumo laipsnis nustatytas alkotesteriu, vairavimo faktą patvirtina liudytojai ir kiti ištirti byloje esantys įrodymai. A. J. veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie A. J. veiksmai kvalifikuotini kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos bausmės – bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.
A. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę A. J., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, kad nusikaltimas baigtas, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Vertinant A. J. asmenybę pažymėtina, jog jis administracine tvarka baustas, teistas už analogiško nusikaltimo padarymą. Kaltinamasis Respublikiniame priklausomybės ligų centre ir Psichiatrijos klinikoje neregistruotas (b. l. 88, 89).
Įvertinus tai, kad A. J. nusikalstamą veiką padaro ne pirmą kartą, už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą jam skirtina sankcijoje numatyta arešto bausmė.
Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ir asmeniui pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.
BK 75 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant klausimą ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017, 2K-194-942/2017).
Taigi, teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju dar yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai A. J. atžvilgiu gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Prie tokios išvados prieita įvertinus tai, kad nors jis anksčiau teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis, turi pastovią gyvenamąją vietą, registruojasi Užimtumo tarnyboje, tokiu būdu ieško darbo.
Teismas konstatuoja, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, dar gali būti pasiekti atidėjus paskirtos bausmės vykdymą. Atidėjus bausmės vykdymą, kaltinamasis ne tik įpareigojamas tam tikrą laiką laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, tačiau bus prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Nustačius, kad A. J. kelių transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, jam skirtinos ir dvi baudžiamojo poveikio priemonės, padėsiančios įgyvendinti bausmės paskirtį.
BK 68 straipsnyje yra įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Atsižvelgiant į įstatymo leidėjo siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, A. J. skirtina ši baudžiamojo poveikio priemonė. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatant specialios teisės atėmimo terminą A. J., teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vairuotojo pažymėjimo neturėjo. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatomas trejų metų terminas, per kurį uždraudžiama naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių eismo transporto priemones.
Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Šiuo atveju automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį kaltinamasis vairavo neblaivus, yra nusikaltimo padarymo priemonė, kuriai turi būti taikomas konfiskavimas. Iš bylos duomenų nustatyta, kad minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui – V. M., kuri pagal byloje nustatytas aplinkybes nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jos automobilis bus naudojamas įstatymų uždraustai veikai daryti.
Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 5 dalis), kuri nustatytina pagal VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą vidutinę rinkos vertę su PVM – 870 eurų (b. l. 70).
V. Kiti klausimai
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės rašytinis
pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to, panaikintinos.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo registracijos liudijimas, grąžinti V. M. (1 t., b. l. 66-68), paliktini jai pačiai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius pateikė pažymą apie tai, kad teikiant antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam A. J., susidarė 53,33 eurų teisinės pagalbos išlaidos.
BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant teisme pagreitinto proceso tvarka bylas.
Nuo 2014-01-01 baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios: teisė nuspręsti ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo, priskiriama teismo diskrecijai. Esant teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo, nesuderinamas su šio teise į gynybą bei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimu. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014), todėl iš kaltinamojo tarnybai gynybos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 302-307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. J. bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šią bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018-07-19 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės – dalimi 1209,23 eurais ir A. J. paskirti galutinę bausmę – areštą 30 (trisdešimčiai) parų ir 1209,23 eurų baudą.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį dirbti, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomąsias priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po to panaikinti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. J. uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos (2023-02-24).
Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 870 eurų (aštuonis šimtus septyniasdešimt eurų).
Lėšos, atitinkančios konfiskuoto automobilio vertę, nuosprendžiui įsiteisėjus, turi būti pervestos į bet kurią nurodytą pasirinktą biudžeto surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6610).
Iš kaltinamojo A. J. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.