- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-12
- Bylos Nr.
- I2-4790-505/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00604-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 7.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Daina Kukalienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo dalinio panaikinimo ir paskirtos baudos sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama iš dalies panaikinti 2023 m. vasario 10 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė, ir VDI) nutarimą Nr. NUĮPBJ 20885 (toliau – ir Nutarimas) ir paskirtą 7 200 Eur baudą sumažinti iki 900 Eur.
Pareiškėja skunde (b. l. 112–114) nurodė, kad atsakovė, atlikusi patikrinimą, nustatė, jog įmonėje nelegaliai, t. y. nesudarę sutarčių, dirbo 8 užsienio trečiųjų šalių piliečiai, todėl už kiekvieną asmenį skyrė po 900 Eur baudą. Pažymėjo, kad atsakovės paskirta bendra 7 200,00 Eur baudos suma yra labai didelė, todėl tiesiogiai turės įtakos įmonės veiklai. Akcentavo, kad 2022 metais įmonė patyrė nuosmukį ir nuostoliai sudarė 21 324 Eur, taip pat beveik per pusę sumažėjo trumpalaikis turtas, ypač gautinų lėšų dydis, kuris tiesiogiai sietinas su pelno arba nuostolių atsiradimu. Teigė, jog įmonės veikla buvo krovinių pervežimas į Rytų Europos šalis, tačiau, paskelbus karą Ukrainoje, krovinių pervežimas tapo probleminis. Pareiškėjos įsitikinimu, paskirtos baudos dydis, atsižvelgiant į rinkos tendencijas šiais metais, įmonės veiklos nuostolingumą, ilgalaikio ir trumpalaikio turto mažėjimą, nors ir atitinka įstatyme numatytos sankcijos ribas, tačiau neatitinka pačios įmonės ekonominės padėties bei dėl ekonominių sankcijų taikymo karą sukėlusioms šalims tolimesnės veiklos perspektyvų. Pabrėžė, kad įmonė nėra pajėgi sumokėti tokio dydžio baudą, kad ji neturėtų įtakos tolimesnei įmonės veiklai. Mano, jog nors Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme (toliau – ir UĮ) nėra numatyta galimybė skirti mažesnę negu sankcijoje numatyta baudą, tačiau Lietuvos Respublikos administracinės teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad galima taikyti analogiją, t. y. remtis kitais panašiais baudų skyrimą reguliuojančiais įstatymais. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu į skundą prašo palikti galioti jos priimtą 2023 m. vasario 10 d. nutarimą Nr. NUĮPBJ 20885 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui ir pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjos skundą (b. l. 135–136) atsakovė teigė, kad pagal teisinį reglamentavimą skiriama bauda darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Paaiškino, jog finansinė sankcija nėra administracinė nuobauda, tai represinio pobūdžio priemonė, taikoma už teisės pažeidimus ir sukelianti turtinius padarinius. Pažymėjo, kad, pareiškėjai skiriant baudą, buvo vertinama tai, jog nelegalus darbas yra vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, paneigiantis esmines imperatyvias darbo įstatymų nuostatas, kadangi daro žalą ne tik nelegaliai dirbusiems asmenims, kurie dirbo be jokių socialinių garantijų gana pavojingą tarptautinių transporto priemonių vairuotojų darbą, bet ir visuomenei bei ekonominei situacijai. Teigė, jog buvo įvertinta ir tai, kad pažeidimas truko gana ilgą laikotarpį, t. y. net nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn., kad nelegaliai dirbo nemažai asmenų – iš viso 8 darbuotojai. Atsakovės įsitikinimu, patenkinus pareiškėjos skundą ir sumažinus finansinę sankciją iki 900 Eur, neabejotinai bus pažeisti protingumo ir proporcingumo principai, kadangi tokio dydžio finansinės sankcijos yra skiriamos už vieną nelegaliai dirbusį darbuotoją, o ne už 8, kurie, kaip minėta, įmonėje dirbo gana ilgą laiką. Atkreipė dėmesį į tai, kad sprendimai dėl švelnesnės nei numatyta sankcijoje administracinės nuobaudos skyrimo yra sietini tik su tam tikrais ypatingais atvejais, kompleksu išskirtinių faktinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Lemiamą reikšmę turi tokių aplinkybių turinys, jų išskirtinis pobūdis, nuobaudos atitikimas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Įstatymas teisę skirti švelnesnę nei sankcijoje numatytoji nuobauda ar jos visai neskirti sieja ne su bendra, nuolat taikoma praktika, bet su išimtine galimybe. Pabrėžė, jog pareiškėja savo skunde ypatingų ir išskirtinių aplinkybių nepateikė. Vienintelė nurodoma priežastis – sunki materialinė įmonės padėtis. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad neigiamos pasekmės, tam tikri suvaržymai, nepatogumai yra nubaudimo dalis, būtinas administracinės atsakomybės elementas. Paaiškino, kad, priimant Nutarimą, buvo atsižvelgta į atsakomybę švelninančias aplinkybes, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo padarymo aplinkybes, t. y. nelegalių darbuotojų skaičių, nelegalaus darbo laikotarpį, į tai, kad nelegalus darbas vertinamas kaip vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, kuris daro žalą tiek visuomenei, tiek nelegaliai dirbusiam asmeniui. Taip pat buvo atsižvelgta į bendruosius protingumo ir proporcingumo principus ir, įvertinus visas šias aplinkybes, už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skirta vos didesnė nei minimali sankcijoje numatyta bauda. Prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ VDI 2023 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 20885 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui paskirta 7 200 Eur bauda. Pareiškėja prašo Nutarimą iš dalies panaikinti ir jai paskirtą 7 200 Eur baudą sumažinti iki 900 Eur.
Nutarime (b. l. 7–12) nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus A. D., pažeidė, imperatyvias UĮ bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) nuostatas, t. y. neužtikrino, kad esant darbo sutarties požymiams, nesudarius rašytinės darbo sutarties bei teisės aktų nustatyta tvarka, mažiausiai prieš vieną darbo dieną nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą, leido dirbti darbuotojams, trečiųjų šalių piliečiams A. K., gim. (duomenys neskelbtini), V. Z., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini), A. S., gim. (duomenys neskelbtini), I. H., gim. (duomenys neskelbtini), A. K., gim. (duomenys neskelbtini), M. L., gim. (duomenys neskelbtini), A. D., gim. (duomenys neskelbtini), įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)" naudai laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki 2022 m. gruodžio 28 d.
Iš administracinėje byloje esančio VDI Kauno teritorinio skyriaus vedėjo 2023 m. sausio 31 d. pavedimo Nr. 371 (b. l. 45) matyti, kad Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajai darbo inspektorei N. Č. buvo duotas pavedimas atlikti informacijos (skundo, pranešimo) dėl nelegalaus darbo patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Dėl pareiškėjos 2023 m. vasario 10 d. buvo priimtas nutarimas Nr. NUĮPBJ 20885, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pažeidusiai DK 42 straipsnio 2 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paskirta 7 200 Eur bauda. Buvo nustatyti 8 nelegaliai dirbę asmenys, todėl minėtu Nutarimu už kiekvieną atvejį buvo paskirta bauda.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2023 m. vasario 10 d. VDI vyriausioji darbo inspektorė N. A. surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-94-2023 ir A. D. paskyrė 1 100 Eur administracinę nuobaudą už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalyje (b. l. 93–98).
Pažymėtina, kad minėtose situacijose nėra baudžiamas tas pats asmuo, nes nėra nustatytas asmens tapatumas, t. y. vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem (ne du kartus už tą patį) principo pažeidimą. Šioje byloje skundžiamu Nutarimu ekonominė sankcija taikyta juridiniam asmeniui, o administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) administracinė nuobauda paskirta fiziniam asmeniui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra juridinis asmuo, tačiau, nors administracinė nuobauda yra paskirta šio juridinio asmens direktoriui (juridinio asmens valdymo organui), negalima daryti išvados dėl to paties asmens baudimo už tą pačią veiką arba tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimo tam pačiam asmeniui. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytina dvigubu nubaudimu, nes vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju – juridinis asmuo. Uždaroji akcinė bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl vertintina, kad bendrovė kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes.
Dėl paskirtos baudos dydžio
Kaip minėta, VDI 2023 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 20885 juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustačius, jog įmonėje nelegaliai dirbo 8 asmenys, buvo paskirta 7 200 Eur bauda.
UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte reglamentuota, kad šio įstatymo nustatyta tvarka skiriama bauda darbdaviui nuo 868 iki 2 896 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį. Tokie pat veiksmai, padaryti darbdavio, jau bausto už šį pažeidimą per pastaruosius 2 metus, užtraukia baudą darbdaviui nuo 2 896 iki 5 792 Eur už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį.
Pagal UĮ 60 straipsnio 1 dalį, šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria šio įstatymo 55 straipsnyje nurodytos institucijos. Šio įstatymo 56 straipsnyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria D. Š. pažeidimai tiriami, pažeidimų protokolai surašomi ir bylos nagrinėjamos mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu. UĮ 60 straipsnio 2 dalis numato, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama įstatymo 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. UĮ 60 straipsnio 3 dalis numato, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, nagrinėdamas bylas, teismas vadovaujasi ABTĮ normomis, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis, kai ABTĮ jas tiesiogiai nurodo. Pagal ABTĮ 4 straipsnio 7 dalį, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, įstatymo analogija arba teisės analogija, kaip specialiais juridiniais metodais, naudojamasi tada, kai konkrečiu atveju būtina pašalinti teisinio reguliavimo spragas tam, kad būtų galima išnagrinėti atitinkamą klausimą ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą.
Teismas konstatuoja, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi UĮ 60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta blanketine norma, nustatančia ANK nuostatų taikymą skiriant ekonominę sankciją juridiniam asmeniui, kurios sudaro pagrindą skirti pareiškėjai baudą pagal ANK normas, reglamentuojančias administracinės nuobaudos procesinius aspektus (pažeidimo tyrimas, pažeidimų protokolų surašymas ir bylos nagrinėjimas), nes teisinio reguliavimo spragos nėra.
ANK 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.
Vertinant paskirtos sankcijos dydį svarbus ne tik formalus įstatymo taikymas atsižvelgiant į sankciją, bet ir bendrieji proporcingumo ir teisingumo principai. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad teismas, užtikrindamas įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę, atsižvelgęs į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tokia lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui, o padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenims; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog turi būti pripažįstamas ne bet koks, o tik teisingumą atitinkantis teisėtumas. Tokiu atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007).
Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjai paskirtos baudos dydžio, pažymi, kad, skirdama baudą, atsakovė nenustatė, jog būtų pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėja prisiėmė atsakomybę, kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi (lengvinanti aplinkybė). Įvertinta tai, kad pažeidimas truko ilgą laiką (2022 m. gegužės–gruodžio mėn.), kad dirbo aštuoni nelegalūs darbuotojai. Taip pat atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, į įmonės finansinę situaciją. Atsakovė, atsižvelgdama į visumą nustatytų gerinančių ir bloginančių aplinkybių, į tai, kad pažeidimas nustatytas pirmą kartą, už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skyrė mažesnę negu sankcijoje numatytas vidurkis baudą, t. y. po 900 Eur.
Akcentuotina, jog pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalis, būtent bendrovės vadovas atsako už kasdienės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Tuo tikslu darbdavys turi užtikrinti veiksmingą savo darbuotojų darbo laiko stebėsenos ir kontrolės mechanizmą. Tam gali būti pasitelkiama į darbo vietą patenkančių asmenų kontrolė, atliktų darbinių funkcijų darbo vietoje fiksavimas pasirašant ar panašiai. Konkrečias priemones minėtam tikslui pasiekti turi nustatyti darbdavys ir jų turi būti tiek, kad būtų užtikrinta tik legalaus darbo galimybė.
Bylos duomenys (b. l. 128) patvirtina, kad A. D. aptariamu laikotarpiu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, todėl akivaizdu, kad būtent jis buvo atsakingas už tinkamą įmonės vadovui priskiriamų funkcijų vykdymą. Tačiau nagrinėjamu atveju bendrovės vadovas A. D. savo pasyviais veiksmais visiškai nekontroliavo darbuotojų darbo ir leido susidaryti tokiai situacijai, kai, nesudarę rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, aštuoni darbuotojai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius A. D. privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir kad bendrovėje visi darbuotojai dirbtų teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. sudarę rašytines darbo sutartis ir laiku apie tai informavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo padarytas vienas sunkiausių darbo įstatymų pažeidimų, kuris tęsėsi ilgą laiką (nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2022 m. gruodžio mėn.) ir per kurį net 8 darbuotojai, dirbę pavojingą tarptautinių transporto priemonių vairuotojų darbą, neturėjo jokių socialinių garantijų. Už pakankamai ilgą laiko tarpą valstybei pareiškėjos nebuvo mokami jokie mokesčiai, todėl toks pažeidimas negali likti neįvertintas finansine sankcija, nes bauda turi daryti ne tik baudžiamąjį, bet ir atgrasantį, užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims. Remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai paskirta mažesnė negu vidurkis finansinė sankcija yra adekvati padarytam pažeidimui (8 nelegaliai dirbę asmenys skirtingais ir pakankamai ilgais laikotarpiais), ją sumažinti iki 900 Eur nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.