Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kitą dieną pareiškėjas buvo iškviestas pas būrio viršininkę, kuri supažindino su tarnybiniu pranešimu. Tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėjas grįždamas iš darbo, rankoje turėjo skaidrią pusės litro tarą, kurią patikrinus buvo jaučiamas acetono kvapas. Pareiškėjas paaiškinime parašė, kad butelyje buvo vanduo. 2022 m. gruodžio 28 d. pareiškėjas vėl buvo iškviestas pas būrio viršininkę ir supažindintas su nutarimu, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas.

Teigė, jog su juo buvo susidorota, kadangi pareiškėjas buvo nepagrįstai kaltinamas dėl pataisos įstaigoje buvusių vagysčių, jo atžvilgiu buvo rašomi melagingi tarnybiniai pranešimai. Nurodė, kad nebuvo atlikta jokių tyrimų ir nebuvo jokių įrodymų, kad pareiškėjo turimame butelyje buvo ne vanduo, o draudžiama skystis.

Po to, kai buvo paskirta nuobauda, pareiškėjas iš paprastosios grupės buvo perkeltas į drausmės grupę ir laikomas kameroje, todėl buvo apribota jo galimybė laisvai vaikščioti po pataisos įstaigos teritoriją, apriboti pasimatymai, telefoniniai skambučiai, galimybė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Dėl nepagrįsto nubaudimo pareiškėjas pradėjo nepasitikėti pataisos įstaigos administracija, jam prasidėjo depresija, pykčio priepuoliai, sutriko emocinis stabilumas, sutriko pasitikėjimas aplinkiniais, todėl neigiamas emocijas malšino vartodamas narkotikus, nors buvo pradėjęs gydytis nuo priklausomybės pagal metadono programą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 69-912 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ nepagrįstai paskiriant nuobaudą – papeikimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas G. R. 2022 m. gruodžio 23 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 46-2127a ir jaunesnysis specialistas 2022 m. gruodžio 23 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 46-2127b informavo Pravieniškių PN-AK direktorių, kad 2022 m. gruodžio 23 d. apie 13.48 val. leidžiant nuteistuosius iš gamybinės zonos, atliekant dalinę kratą pareiškėjui, buvo patikrintas rankoje laikomas apie 0,5 l skaidraus skysčio buteliukas, atsukus kamštelį jautėsi stiprus acetono kvapas (b. l. 17, 18). Pareiškėjas 2022 m. gruodžio 27 d. pasiaiškinime nurodė, jog 2022 m. gruodžio 23 d. nešėsi buteliuką su vandeniu. Pareigūnui atsukus kamštelį, pasakė, kad čia ne vanduo ir jį paėmė. Nurodė, kad pažeidimo jokio nepadarė (b. l. 19). Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2022 m. gruodžio 28 d. nutarimu Nr. 69-912 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ pareiškėjui paskirta nuobauda – pareikštas papeikimas už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 21 punkto pažeidimą (b. l. 16). Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistė 2023 m. sausio 9 d. pažymoje Nr. RV-22-116 nurodė, kad pareiškėjas drausminę tvarką pažeidė 11 kartų, iš jų nuobaudos skirtos 4 kartus, 3 nuobaudos galiojančios. Nurodė, kad nuteistasis atitinka BVK 36 straipsnio 3 dalyje 3 punkto nustatytus reikalavimus bei prašė pareiškėją perkelti iš 5 būrio 2 patalpos 3 vietos į 10 būrio 6 patalpos 1 vietą (b. l. 14). Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. NĮ-22-59 pareiškėjas buvo perkeltas į drausmės grupę (b. l. 15).

Pareiškėjas, nurodydamas Pravieniškių PN-AK neteisėtus veiksmus dėl jam paskirtos nuobaudos teigia, kad su juo buvo susidorota, jo atžvilgiu buvo rašomi melagingi tarnybiniai pranešimai. Nurodė, kad nebuvo atlikta jokių tyrimų ir nebuvo jokių įrodymų, kad pareiškėjo turimame butelyje buvo ne vanduo, o draudžiama skystis.

BVK (redakcija galiojusi nuo 2022 m. liepos 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 110 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25, 20 punktu yra nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų ir kitų asmeninių daiktų sąrašas. Vadovaujantis Taisyklių 21 punktu, kad paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems (išskyrus atliekančius Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalyje nurodytą nuobaudą nuteistuosius) leidžiama įsigyti ir pataisos įstaigoje (tardymo izoliatoriuje) turėti Taisyklių 20.1.1–20.1.9, 20.1.12, 20.1.17, 20.2, 20.3, 20.4.1, 20.4.3, 20.4.4, 20.4.6, 20.4.7, 20.4.10, 20.4.11 ir 20.5 papunkčiuose nurodytų asmeninių daiktų, taip pat – plaukų džiovintuvą (moterims) ir sausų dribsnių. Atkreiptinas dėmesys, jog tarp leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų sąraše acetonas nenurodytas, t. y. nuteistiesiems acetono turėti draudžiama.

Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas turėjo neleistinos medžiagos – acetono. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais, kadangi nėra nustatyta, kad pareigūnai dėl kokių nors priežasčių buvo suinteresuoti apkaltinti pareiškėją. Pareiškėjo teiginiai, jog Pravieniškių PN-AK pareigūnai su juo norėjo susidoroti, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymas. Pareiškėjo paaiškinime nurodytos aplinkybės vertintinos pareiškėjo siekiu išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą.

Dėl pareiškėjo argumento, jog nebuvo atlikta jokių tyrimų ir nebuvo jokių įrodymų, kad pareiškėjo turimame butelyje buvo ne vanduo, o draudžiama skystis, pažymėtina, kad acetonas yra specifinio kvapo skystis, acetonas yra dažnai sutinkama medžiaga, visiems jo specifinis kvapas yra žinomas, todėl, teismo vertinimu, kratą atliekantys Pravieniškių PN-AK pareigūnai pareiškėjo turimą skystį galėjo identifikuoti pagal kvapą.

Jokių procedūrinių drausminės nuobaudos skyrimo pažeidimų teismas taip pat nenustatė. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas padarė Nutarime įvardintą bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų pažeidimą, todėl drausminė nuobauda jam paskirta pagrįstai ir teisėtai.

Pažymėtina, kad pareiškėjas su Nutarimu buvo supažindintas 2022 m. gruodžio 29 d. Nutarime yra išaiškinta, kad Nutarimas per vieną mėnesį skundžiamas BVK 183 straipsnyje nustatyta tvarka (b. l. 16). Byloje nėra duomenų, kad paskirtą nuobaudą pareiškėjas būtų skundęs išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po 2023 m. sausio 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybai) bei teismui. Nutarimas yra nepanaikintas ir galiojantis.

Pažymėtina, kad BVK (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) 36 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji iš paprastosios grupės į drausmės grupę perkeliami, kai bausmę atliekant paprastojoje grupėje, nuteistajam tris kartus per vienus metus skirtos drausminės nuobaudos, nenurodytos šios dalies 2 punkte. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 2023 m. birželio 7 d. Pažymoje apie nuteistojo pažeidimus ir paskatinimus (b. l. 13) užfiksuota, kad 2022 m. birželio 17 d., 2022 m. lapkričio 11 d. ir 2022 m. gruodžio 28 d. pareiškėjui buvo paskirtos nuobaudos, taigi, Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. NĮ-22-59 perkeliant jį į drausmės grupę, pareiškėjas atitiko BVK 36 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą sąlygą, todėl darytina išvada, kad į drausmės grupę pareiškėjas buvo perkeltas pagrįstai.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Pareiškėjas nurodė, kad dėl nepagrįstai paskirtos nuobaudos jis iš paprastosios grupės buvo perkeltas į drausmės grupę, todėl buvo apribota jo galimybė laisvai vaikščioti po pataisos įstaigos teritoriją, apriboti pasimatymai, telefoniniai skambučiai, galimybė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje. Dėl nepagrįsto nubaudimo pareiškėjas pradėjo nepasitikėti pataisos įstaigos administracija, jam prasidėjo depresija, pykčio priepuoliai, sutriko emocinis stabilumas, sutriko pasitikėjimas aplinkiniais, pareiškėjas vėl pradėjo vartoti narkotikus, nors buvo pradėjęs gydytis nuo priklausomybės pagal metadono programą.

Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė.

Pareiškėjo asmens sveikatos istorijos duomenys (b. l. 20–75) patvirtina, kad pareiškėjas dar iki Nutarimo priėmimo skundėsi nemiga, dirglumu, agresija, pareiškėjui buvo diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas dėl narkotikų vartojimo, jis buvo gydomas psichiatro. Nuo 2022 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas įtrauktas į metadono programą. Pažymėtina, kad 2023 m. sausio 26 d. pareiškėjo apsilankymo pas gydytoją metu, t. y. po Nutarimo priėmimo ir pareiškėjo perkėlimo į drausmės grupę, jis išsakė motyvaciją toliau vartoti opioidinės priklausomybės gydymą metadonu, nes jaučiasi ramesnis, aktyvesnis, jaučia didesnę motyvaciją, emocijos stabilesnės. Skundėsi, jog jaučia abstinencijos simptomus, išlieka potraukis narkotikams Nustatyto metadono vartojimo rėžimo laikosi, taisyklių pažeidimo nenustatyta, motyvuotas gydytis. Taigi, pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos duomenys nepatvirtina, jog po Nutarimo priėmimo pareiškėjui atsirado jo nurodytos neigiamos pasekmės, pareiškėjo teiginys, jog dėl pataisos įstaigos pareigūnų veiksmų jis pradėjo vartoti narkotikus, nepagrįstas jokiais įrodymais

Pažymėtina, jog drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems BVK nustato griežtesnė bausmės atlikimo rėžimą lyginant su paprastai grupei priskirtų nuteistųjų rėžimu, todėl pareiškėjas perkeltas į drausmės grupę galėjo jausti tam tikrą diskomfortą. Tačiau pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje tik deklaratyviai nurodė, jog buvo apribota jo teisė judėti pataisos įstaigos teritorijoje, apriboti pasimatymai, telefoniniai skambučiai, galimybė apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, šių aplinkybių neindividualizuodamas, nenurodydamas konkrečių atvejų, kuomet, pareiškėjo manymu, jo teisės buvo pažeistos. Be to, iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, jog įvykį nagrinėjamu atveju sąlygojo paties pareiškėjo netinkamas elgesys, pažeidžiant bausmės atlikimo rėžimo reikalavimus.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų (neteisėtų veiksmų ir jam kilusios žalos), todėl valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.