Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-12-04 · Civilinė byla Nr. 2YT-12996-1028/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-12-04
Bylos Nr.
2YT-12996-1028/2020
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06022-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvijus Balčytis
Pareiškėjas
P. N.
Suinteresuotas asmuo
VĮ „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-12996-1028/2020 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06022-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 3.2.6.1.; 3.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 4 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo P. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. I., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė savo sutuoktinio J. I., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą – po jo mirties valdė ½ dalį 0,1141 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo P. N. mama S. I.. S. I. buvo susituokusi su J. I., ji po palikėjo mirties palikimo nepriėmė. Palikėjas J. I. mirties dieną bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdė ½ dalį 0,114 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ½ pastatų: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Mirus J. I. pareiškėjo mama liko gyventi santuokos metu įsigytame jų būste, juo rūpinosi, prižiūrėjo. Dėl žinių trūkumo pareiškėjo mama tėvo palikimo nepriėmė, tačiau priėmė įstatyme numatyta forma – faktiniu valdymu.

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad S. I., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. I., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-8, 18, 19). Iš gimimo įrašo kopijos matyti, kad pareiškėjo motina yra S. S. (I.), akto įrašo Nr. 174 (b. l. 3-5). Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad S. I., būdama santuokoje su J. I., įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 14-17). Iš pateiktų notarų liudijimų matyti, kad J. I. palikimas nepriimtas (b. l. 10-13). Iš Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro notarės V. J.-B. (duomenys neskelbtini) liudijimo matyti, kad S. I. palikimą priėmė P. N. (b. l. 9). Pareiškėjas pateikė namų knygą, pažymą (b. l. 20-23), įrodymus apie rūpinimąsi turtu (b. l. 27-38).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusio palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. J. I. palikimo niekas nepriėmė, jo sutuoktinė S. I. iš karto po sutuoktinio mirties priėmė mirusio sutuoktinio palikimą, nes toliau rūpinosi sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiu nekilnojamuoju daiktu ir jį valdė, t. y., palikimą priėmė pradėjusi faktiškai palikimą valdyti. J. I. turto priėmimas pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

CPK 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti paveldėjimo priėmimą patvirtinančius dokumentus. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad S. I. mirusio sutuoktinio J. I. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjusi faktiškai jo turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 straipsniu, 5.51 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 442 – 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. I., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Silvijus Balčytis