Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-12-11 · Civilinė byla Nr. e2-16824-1089/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-11
Bylos Nr.
e2-16824-1089/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-02380-2023-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Virkutis
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Mėlynas aksomas“
Advokatai
Inga Bagdonaitė-Zarembienė, Algirdas Putna
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-16824-1089/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02380-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.1.16.1; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis,sekretoriaujant Rasai Kaupinytei,dalyvaujant ieškovės vadovui D. S., atstovei advokatei Ingai Bagdonaitei-Zarembienei,atsakovės atstovui advokatui Algirdui Putnai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės konsultacinės įmonės „Sėnoja“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mėlynas aksomas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė konsultacinė įmonė (toliau – UAB KĮ) „Sėnoja“ prašo priteisti iš atsakovės UAB „Mėlynas aksomas“ 3 231,95 Eur skolą, 604,10 Eur palūkanas, 40 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidų atlyginimą, 10,50 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštus reikalavimus ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:

1.1. Ieškovė nuomojo atsakovei komercines (administracines) patalpas (duomenys neskelbtini). Atsakovė patalpas nuomojo nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2021 m. birželio mėn. Už patalpų nuomą atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti 435,60 Eur dydžio nuomos mokestį per mėnesį. Atsakovė nėra sumokėjusi nuomos mokesčio už patalpų nuomą nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. birželio mėn. Atsakovė yra skolinga už patalpų nuomą 3 231,95 Eur.

1.2. Tarp šalių buvo sudaryta komercinė sutartis. Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prvencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų įstatymas) 2 straipsnio 5 dalį, 3 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1 dalį iš atsakovės turi būti priteistos ir 604,10 Eur palūkanos, apskaičiuotos už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, ir 40 Eur išieškojimo išlaidų atlyginimas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Mėlynas aksomas“ atsiliepime į ieškinį prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją atsakovas grindžia tokiais esminiais atsikirtimais:

2.1. Su ieškovės vadovu buvo susitarta, kad dėl paskelbto karantino atsakovė nuomotomis patalpomis nesinaudos nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki COVID-19 pandemijos pabaigos. Karantinas šalyje prasidėjus antrai COVID-19 pandemijos bangai tęsėsi nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki 2021 m. liepos 1 d. Šiuo laikotarpiu atsakovė iš ieškovės nuomotomis patalpomis nesinaudojo. Dėl to ieškinys turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo

3. Atsakovė pripažįsta, kad nuomojosi iš ieškovės patalpas (duomenys neskelbtini). Ieškovės apyvartos nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 14 d. žiniaraštis patvirtina, kad nuomos santykiai tarp šalių turėjo susiklostyti nuo 2018 m. spalio mėn. Šią aplinkybę ieškovė išskyrė ir ieškinyje. Atsakovė neįrodinėjo, kad nuomos santykiai tarp šalių dėl patalpų (duomenys neskelbtini), nuomos būtų prasidėję kitu metu.

4. Rašytinė nuomos sutartis į bylą nepateikta. Ieškovės vadovas D. S. paaiškino, kad yra matęs tokią sutartį, jos ieškovė nebeturi. Atsakovė, kaip galima spręsti iš atstovo paaiškinimų, iš esmės laikosi pozicijos, kad rašytinė sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau atsakovė neneigia nuomos santykių fakto. Įrodymų, kurie netiesiogiai ar tiesiogiai patvirtintų, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta rašytinės formos nuomos sutartis, nepateikta. Dėl to laikytina, kad nuomos sutartis sudaryta tik žodžiu. Negalima nustatyti, kokiam terminui sutartis buvo sudaryta. Nuomos santykiai nuo 2018 m. spalio mėn.tarp šalių tęsėsi bent iki 2020 m. lapkričio mėn. (atsakovės nurodoma nuomos santykių pabaigos data). Taigi arba nuomos terminas šalių iš anksto nebuvo apibrėžtas, arba buvo susitarta dėl patalpų nuomos konkrečiam terminui, o pasibaigęs terminas pratęsiamas kiekvienais metais.

5. Nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, turi būti rašytinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.478 straipsnio 1 dalis). Pataroji teisės norma šioje byloje aktuali atsižvelgiant į tai, kad nuomos sutartis buvo sudaryta žodžiu, nuomos santykiai tarp šalių tęsėsi ilgiau nei metus.

6. CK 1.93 straipsnio 2 dalis nustato, kad įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, o įstatymuose įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį.

7. Nagrinėjamu atveju rašytinės formos reikalavimo nesilaikymas nedaro nuomos sutarties negaliojančios, bet apsunkina nuomos teisinių santykių turinio įrodinėjimą. Kita vertus, CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatos šioje byloje neturėtų būti taikomos remiantis CK 1.93 straipsnio 6 dalies 1 ir 4 punktuose numatytomis išimtimis. Įstatyme apibrėžtų išimčių buvimo faktą patvirtina visetas duomenų: 1) ginčas tarp šalių yra tik dėl nuomos termino, bet ne fakto; 2) yra kitų įrodymų apie nuomos santykius.

8. Prieš pereinant prie išvadų apie bylos šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus dėstymo išskirtina, kad ginčo šalys yra verslininkės. Tarpusavio santykyje bylos šalys veikė pakankamai neformaliai, dalis įrodymų apie ginčo santykį pagal savo pobūdį yra netiesioginiai. Dėl to šioje byloje nustatant faktines aplinkybes yra neišvengiamos prielaidos dėl konkrečių faktinių aplinkybių egzitavimo ir jų turinio. Ypač įvertinus atsakovės pasirinktą gynybos nuo ieškinio strategiją, kai bendrovė įrodinėjimo pareigą nutarė įgyvendinti pasinaudodama tik bendrovės atstovo paaiškinimais (CPK 12, 178 straipsnis).

9. Kaip minėta, atsakovė pripažįsta nuomos santykių faktą. Ginčo tarp šalių dėl to, kokios patalpos atsakovei buvo išnuomotos, nėra (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Atsakovė atsiliepime į ieškinį taip pat nenurodė, kad nuomos mokestis per mėnesį būtų buvęs ne 435,60 Eur, bet kitokio dydžio. Teismo posėdyje atsakovės atstovas užsiminė apie tai, kad nuomos mokestis galbūt buvo mažesnis, tačiau šios prielaidos nepagrindė. Antra vertus, prieš tai aptartas ieškovės apyvartos žiniaraštis ir ieškovės bei atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkiusių asmenų 2021 m. vasario 3 d. pasirašytas Aktas dėl skolų suderinimo patvirtina, kad už patalpų nuomą ieškovė atsakovei nuo 2019 m. kovo mėn. išrašydavo sąskaitas 435,60 Eur su PVM sumai. Aktas dėl skolų suderinimo taip pat pagrindžia, kad atsakovė mokėjo būtent 435,60 Eur dydžio nuomos mokestį. Šie nustatyti faktiniai duomenys patvirtina, kad šalys buvo susitariusios dėl esminių nuomos sutarties sąlygų (CK 6.477 straipsnio 3 dalis, 6.487 straipsnio 1 dalis).

10. Atsakovė nuo pareikšto ieškinio ginasi remdamasi tuo, kad iš nuomotų patalpų išsikėlė 2020 m. lapkričio mėn. Ieškovė savo ruožtu teigia ir įrodinėja, kad patalpas atsakovė atlaisvino ne 2020 m. lapkritį, bet 2021 m. birželį.

11. Nuomotų patalpų grąžinimas ieškovei taip pat nebuvo niekaip įformintas. Pasak ieškovės, atsakovė iš anksto nepranešusi patalpas atlaisvino. Atsakovė teigia, kad su ieškovės vadovu buvo žodžiu susitarta, jog bendrovė patalpomis nesinaudos nuo 2020 m. lapkričio mėn. 2020 m. pab. ieškovės vadovo pareigas ėjęs asmuo (R. S.) yra miręs. Kiti duomenys atsakovės versijos nepagrindžia.

12. Ieškovės apyvartų žiniaraštis ir kartu su ieškiniu pateiktos sąskaitos įrodo, kad ieškovė sąskaitas už patalpų nuomą atsakovei išrašinėjo nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki 2021 m. birželio 10 d. Nustatyta, kad 2021 m. vasario 3 d. Aktu dėl skolų suderinimo atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo patvirtino, kad atsakovė į buhalterinę sąskaitą įtraukė ieškovės išrašytas sąskaitas už patalpų nuomą 2020 m. lapkričio–gruodžio mėn., taip pat suderino atsakovės už patalpų nuomą iki 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovei mokėtiną sumą. Akte dėl skolų suderinimo fiksuota, kad atsakovės ieškovei mokėtina suma 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 3 418,35 Eur. Apyvartos žiniaraštis patvirtina, kad atsakovė ieškovei po 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 2 800 Eur, taip iš dalies apmokėdama sąskaitą, išrašytą už 2020 m. lapkričio mėn. nuomą.

13. Ieškovės pateiktuose elektroniniuose laiškuose fiksuota, kad sąskaitos už patalpų nuomą 2020 m. lapkričio mėn.–2021 m. birželio mėn. siųstos atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui ir bendrovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Atsakovė neginčija, kad šį elektroninį paštą naudojo savo veikloje. Įrodymų, kurie pagrįstų, kad ginčo laikotarpiu nenaudojo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ar kad jis neveikė, atsakovė nepateikė (CPK 178 straipsnis). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teikiamos kryžminio sutikrinimo paslaugos rezultatuose fiksuota, kad ieškovės už patalpų nuomą nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki 2021 m. birželio 10 d. išrašytos sąskaitos buvo įtrauktos į atsakovės apskaitą.

14. Teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, kad įmonės buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo Aktą dėl skolų suderinimo pasirašė ir sąskaitas į įmonės apskaitą įtraukė per klaidą (2023 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 6 sek.–26 min. 20 sek.; 28 min. 19 sek.–28 min. 31 sek.). Tačiau nei klaidos pobūdžio, nei aplinkybių kaip tariama klaida padaryta atstovas nedetalizavo. Atsakovės atstovas nenurodė ir aplinkybių, kurios galėtų racionaliai paaiškinti, dėl kokių priežasčių jo išskirtos tariamos klaidos nebuvo ištaisytos per dviejų metų laikotarpį – paaiškino tik tai, kad įmonės vadovė šių aplinkybių ar tai neatsimena, ar tai nurodė buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, kad įmonė nedirba (2023 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 50 sek.–33 min. 15 sek.). Vertinant šiuos abstrakčius paaiškinimus faktiniame kontekste, kai į atsakovės apskaitą buvo įtrauktos aštuonios ieškovės išrašytos sąskaitos už patalpų nuomą 2020 m. lapkričio–2021 m. birželio mėn., pastarieji buhalterinės apskaitos veiksmai nebuvo keičiami, spręstina, kad nėra pakankami faktinių prielaidų laikyti, jog atsakovė ieškovės išrašytas sąskaitas priėmė ne dėl to, jog sutiko su jom, o dėl kitų priežasčių. Atsižvelgiant į tai, atsakovės versija, kad ginčo sąskaitų registravimą atsakovės apskaitoje lėmė ne sąskaitų pripažinimas, o kitos priežastys, atmetama kaip nepagrįsta (CPK 178 straipsnis).

15. Aktą dėl skolų suderinimo pasirašė tik ieškovės ir atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkę asmenys. Visgi atsakovės vadovui įmonės buhalterinėje apskaitoje apskaityti duomenys apie įsipareigojimus ieškovei turėjo būti žinomi. Tokie duomenys turėjo būti įtraukiami į atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentus (Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo 3¹ straipsnis, 17 straipsnio 1 dalis). Remiantis tuo, laikytina, kad ieškovės sąskaitos už nuomą turėjo būti priimtos ir įtrauktos į atsakovės apskaitą atsakovės vadovo pavedimu. Juolab, kad dalis sąskaitų siųstos ne tik buhalterinę apskaitą tvarkusiam asmeniui, bet ir tiesiogiai atsakovės naudotu elektroniniu pašto adresu.

16. Ieškovės vadovas D. S. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovės siuvėjas nuomotose patalpose dirbo ir karantino laikotarpiu, jis daiktus iš patalpų išsinėšė 2021 m. birželio mėn. apie tai iš anksto neinformavus ieškovės (2023 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 2 sek.–15 min. 40 sek.; 16 min. 32 sek.–16 min. 49 sek.). Liudytoju apklaustas K. N. – kitas patalpas (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. rudens besinuomojančios įmonės darbuotojas, parodė, kad panašiu ginčo laikotarpiui metu patalpose (duomenys neskelbtini), veiklą vykdė ir siuvėjas „(duomenys neskelbtini)“. Dėl šio fakto liudytojo parodymai yra kategoriški. Tačiau liudytojas negalėjo tiksliai parodyti, ar siuvėjas vardu „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini), veikė kaip atsakovės darbuotojas, ar kitais pagrindais.

17. Nenustatyta priežasčių, kurios galėtų kelti abejonių liudytojo K. N. parodymų patikimu. Liudytojas su ginčo šalimis nėra susijęs, neturi jokio intereso šios bylos baigtimi. Liudytojo parodyta aplinkybė, kad patalpose teiktos siuvimo paslaugos, sutampa su ieškovės vadovo paaiškinimu. Gindamasi nuo ieškinio, atsakovė neneigė, kad patalpose vykdė siuvimo paslaugų teikimo veiklą.

18. Taigi ieškovės vadovo paaiškinimai ir iš dalies liudytojo K. N. parodymai papildomai patvirtina, kad atsakovė patalpas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės turėjo nuomotis iki 2021 m. birželio mėn.

19. Apibendrinant išdėstatyta, konstatuotina, kad labiau tikėtina, jog atsakovė patalpas (duomenys neskelbtini), iš ieškovės nuomojosi iki 2021 m. birželio mėn. ir tokią išvadą lemia visetas šių faktinių duomenų: 1) atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo suderino skolą už patalpų nuomą 2020 m. lapkričio–gruodžio mėn., atsakovė vykdė atsiskaitymus pagal šį aktą ir jame apskaitytas ieškovės išrašytas sąskaitas; 2) atsakovė priėmė ir į apskaitą įtraukė ieškovės už patapų nuoma 2021 m. sausio–birželio mėn. išrašytas sąskaitas; 3) ieškovės nuomotose patalpose 2020 m. lapkričio–2021 m. birželio mėn. veiklą vykdė siuvimo paslaugas teikęs asmuo; 4) atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad bendrovė iš nuomotų patalpų išsikėlė anksčiau nei 2021 m. birželio mėn. Šioje vietoje – atsižvelgiant į atsakovės atsikirtimų turinį, pažymėtina, kad tarp patalpų nuomos ir karantinų, kurie buvo paskelbti Lietuvos Respublikoje, nėra tiesioginio ryšio. Atsakovė ginčo patalpomis naudojosi pirmo karantino metu. Antro karantino metu ribojimų naudoti patalpas pagal paskirtį nebuvo.

20. Už patalpų nuomą atsakovė su ieškove laiku neatsiskaitė. Atsakovės iki šios dienos neapmokėta bendra skolos už nuomą suma yra 3 231,95 Eur. Skolos apmokėjimo terminas yra pasibaigęs, todėl tenkinamas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 3 231,95 Eur skolą.

21. Pagal šalių sudarytą nuomos sutartį atsakovei kaip verslininkei patalpos išnuomotos verslo tikslais – siuvimo paslaugoms teikti. Dėl to ginčo santykis patenka į Mokėjimų įstatymo taikymo sritį pagal šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, 2 straipsnio 1 dalį. Atsakovė laiku neatsiskaitė su ieškove už patalpų nuomą, todėl iš bendrovės ieškovei priteisiamos 604,10 Eur palūkanos, apskaičiuotos už praldestą apmokėti sąskaitas laikotarpį (CK 6.261 straipsnis, Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

22. Patenkinus pagrindinius ieškinio reikaalvimus, ieškovei iš atsakovės priteisiamos ir 10,5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

23. Ieškovės pateikti dokumentai įrodo, kad įmonė už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1 488,30 Eur, už ieškinį – 87 Eur žyminį mokestį. Ieškovės turėtos išlaidos yra pagrįstos, buvo būtinos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 98 straipsniu).

24. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensaciją, mokėtiną pagal Mokėjimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, ir visų turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Į ieškovės turėtą bylinėjimosi išlaidų sumą, jei ji viršija 40 Eur, turi būti įskaitoma ir iš atsakovės prašoma priteisti 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensacija. Mokėjimų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta minimali atlygintinos ir neįrodinėtos išieškojimo išlaidų kompensacijos suma. Bylinėjimosi išlaidos pagal Mokėjimų įstatymo 7 straipsnio 2 dalį laikomos išieškojimo išlaidomis. Taigi tiek bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tiek kompensacijos priteisimas – neįskaičius mažesnės sumos į didesnę, lemtų dvigubą patirtų išlaidų kompensaciją (su tam tikrais pakeitimais žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022, 164 punktą; Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartį byloje Nr. C-131/18).

25. Atsižvelgiant į tai ir įvertinus, kad patenkinti beveik visi ieškinio reikalavimai, ieškovei iš atsakovės priteisiamas visų bendrovės patirtų išlaidų atlyginimas – 1 575,30 Eur. Papildomai ieškovei iš atsakovės 40 Eur kompensacija nepriteisiama, nes ją apima ieškovei priteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.

26. Iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisiamas 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 ir 265 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB KĮ „Sėnoja“ iš atsakovės UAB „Mėlynas aksomas“ 3 231,95 Eur (trijų tūkstančių dviejų šimtų trisdešimt vieno euro 95 ct) skolą, 604,10 Eur (šešių šimtų keturių eurų 10 ct) palūkanas, 10,5 (dešimties ir penkių dešimtųjų) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 836,05 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt šešis eurus ir 5 ct) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 575,30 Eur (tūkstančio penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų 30 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovės UAB „Mėlynas aksomas“ 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Virkutis