Panevėžio apygardos teismo nutartis, 2A-418-544/2010

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2010-09-14
Bylos Nr.: 2A-418-544/2010
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-05487-2009-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Jonaitienė
Ieškovas: T. P.
Atsakovas: D., R. S., D. S.

Kategorijos

35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
43.2pavadinimo nepavyko patikrinti
44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-418-544/2010

Teisėja Dalia Pranckienė Proceso Nr. 2-08-3-05487-2009-8

Procesinio sprendimo kategorija: 35.2; 43.2; 44.5.1; 51; 71;99.5; 114.11; 121.18; (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 14 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Jonaitienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovui T. P., atsakovams D. S., jos atstovui advokatui R. V., atsakovui R. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. P. ir atsakovų D. S. ir R. S. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-154-739/2010 pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovams D. S., R. S. dėl 27 444 Lt priteisimo dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas pareiškė atsakovams ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo ir patiklsinęs ieškinio reikalavimus prašė priteisti 24651 Lt nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad su atsakove kartu bendrai gyveno nuo 2008 m. liepos vidurio iki 2009-08-21 atsakovams priklausančiame bute Tulpių g. 10-1 Panevėžyje. Su atsakove nebuvo susituokę, tačiau vedė bendrą ūkį ir gyveno kaip šeima, kartu remontavo atsakovams priklausiusį butą Tulpių g. 10-1, Panevėžyje. Visi buto rekonstrukcijos bei remonto darbai buvo atliekami iš jo ir atsakovės D. S. bendrų lėšų. Savo atlyginimus, jo papildomas pajamas, atsakovei suteiktą paskolą jie naudojo pragyvenimui bei buto remontui. Pats išardė senas grindis miegamajame, svetainėje, koridoriuje, vonioje ir apšiltino bei įrengė betoninę grindų dangą, sudėjo laminuotas grindų plokštes, apšiltino miegamojo, virtuvės sienas, įrengė gipso kartono pertvaras, išgręžė sienose vagas paslėptai instaliacijai bei lizdų paskirstymo dėžutėms, sumontavo instaliacijos plastikinius kanalus ir paskirstymo dėžutes, ieškovo brolis pakeitė visus buto vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus bei pakeitė virtuvėje ir svetainėje radiatorius. Iš bendrų pinigų buvo sumokėta už buto perplanavimo projektą, samdytiems darbininkams, kurie atliko griovimo bei sutvirtinimo darbus, paruošimo dažymui ir dažymo darbus, iš bendrų pinigų pirktos visos remontui reikalingos medžiagos. Darbai buvo pradėti 2008-12-29 ir vyko beveik iki pat jų bendro gyvenimo pabaigos. Be to, 2008 m. liepos mėnesį jis įrengė atsakovų buto balkoną. Iš viso buto remontui, įrangai buvo išleista 32 082 Lt, o jo ir brolio D. P. atliktų darbų kaina sudaro 6431 Lt. Broliui už darbą kompensavo. Ieškovas įvertinęs savo ir atsakovės gautas pajamas ir išlaidas, nurodė, kad jo lėšomis bei atliktais darbais atsakovai praturtėjo už 24 651 Lt, ir šią sumą prašė priteisti iš atsakovų.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-03-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovui 13 440 Lt nepagrįsto praturtėjimo vertę, taip pat paskirtė ir priteisė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių ir valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovė 2008 m. liepos mėnesį pradėjo bendrą gyvenimą atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis priklausančiame bute Tulpių g. 10-1, Panevėžyje. Jie planavo bendrą jų, kaip šeimos ateitį, vedė bendrą namų ūkį, naudojosi abiejų pajamomis, atsakovė buvo nuo ieškovo nėščia. Pritarus atsakovui buto bendraturčiui R. S., šalys nutarė jų bendram gyvenimui perplanuoti ir suremontuoti atsakovų butą. Darbai tęsėsi laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio iki 2009-08-21, kuomet šalių bendras gyvenimas nutrūko ir ieškovas iš buto išsikraustė. Teismas nustatė, kad šalių bendro gyvenimo laikotarpiu bute buvo atlikta eilė statybos ir remonto darbų, nupirkta įrangos ir baldų. Dalį bute atliktų darbų pagal rangos sutartis atliko UAB “Iglus“, dalį - privatūs asmenys. Kadangi ieškovas pateikė įrodymus, kad jis visą buto remonto laiką sekė tam panaudotų išlaidų dydį, pateikė pagrindines šių išlaidų sumas, jas pagrindė byloje esančiais savo paties bei atsakovų pateiktais rašytiniais įrodymais ir skaičiavimais, o atsakovai tokių išlaidų buvimo fakto iš esmės nepaneigė, tai teismas vadovavosi ieškovo pateiktais šių išlaidų skaičiavimais, patvirtinančiais, kad buto rekonstrukcijai ir įrangai iš viso faktiškai buvo išleista 32 082 Lt šalių bendrų lėšų. Teismas nurodė, kad ieškovas ir jo brolis patys atliko 6431,64 Lt vertės darbų. Teismas sprendė, kad ieškovo lėšų ir darbo panaudojimo rekonstruojant ir remontuojant atsakovų butą negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu. Tačiau jo lėšų bei darbo panaudojimas gerinant butą yra teisėtas, pagrįstas bendro gyvenimo su atsakove siekiu, kas atitiko abiejų atsakovų interesus. Atsakovas R. S. savo lėšų tam nepanaudojo. Iširus nesusituokusių bei partnerystės neįregistravusių ieškovo ir atsakovės bendram gyvenimui, ieškovas negali išreikalauti įdėtų lėšų ir darbų vertės kitais būdais. Teismas padarė išvadą, kad būtent bendro gyvenimo vizija buvo minėtų ieškovo veiksmų paskata. Sužlugus bendram gyvenimui, išnyko bet koks ieškovo investavimo į svetimą turtą motyvas ir interesas. Todėl vadovaudamasis CK 6.237 str. 1 d.,5 d., 6.240 str. 4 d., 6.242 str. 1 d. teismas nusprendė, kad taikytinos nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančios teisės normos, numatančios skolininkų pareigą grąžinti visa tai, kas nepagrįstai gauta. Nustatydamas ieškovui grąžintiną pinigų sumą, teismas atsižvelgė, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovė buto rekonstrukcijos ir remonto atlikimo metu dirbo ir gavo pajamas, kurias panaudojo buto gerinimui. Atsakovei 2009-01-20 AB SEB bankas suteikė vartojimo paskolą, iš kurios šalių bendro gyvenimo pabaigai buvo grąžinta 5268 Lt. Todėl teismas padarė išvadą, kad buto remontui bei rekonstrukcijai realiai galėjo būti panaudota 13 776 Lt paskolos dalis. Atsakovė turi prievolę grąžinti likusią paskolos dalį, todėl buto rekonstrukcijai panaudotą paskolos dalį teismas minusavo iš ieškovo ir atsakovės bendromis lėšomis atliktų buto rekonstrukcijos, remonto darbų, įrangos įsigijimo išlaidų vertės bei nustatė, kad ieškovo ir atsakovės bendromis lėšomis atliktų buto rekonstrukcijos, remonto darbų, įrangos įsigijimo išlaidų vertė sudaro 18 306 Lt (32 082-13 776). Kadangi ieškovas ne tik lėšomis prisidėjo prie atsakovų buto gerinimo, bet savo paties bei talkinusio brolio D. P. darbu, kuriam ieškovas už darbą atlygino, į ieškovui grąžintiną pinigų sumą teismas įskaitė atliktų darbų vertę 6 431 Lt, kurios atsakovai nepaneigė. Kadangi minėtus darbus dirbo ir atsakovai, tai teismas ieškovui priteistiną sumą sumažino trečdaliu. Teismas nenustatė pagrindo ieškovui priteisti jo apskaičiuotą medžiagų franko statybos kainą, kadangi ji pagrįsta ne realiomis išlaidomis, bet atsakovo apskaičiuota pagal statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijas, kurių taikymo paskirtis - iš anksto numatytos būsimos tikslinės statybos kainos apskaičiavimas. Atsižvelgęs į nustatytas bylos aplinkybes dėl bendro ūkio vedimo, į tai, kad abi šalys turėjo pajamas ir jas naudojo buto gerinimui, ir nors pagal bylos rašytinius įrodymus, ieškovo pajamos buvo didesnės, tačiau atsižvelgęs į atsakovės paaiškinimus, kad ne visos ieškovo iš užsienio gautos lėšos buvo panaudotos buto gerinimui, į tai, kad nors ir nusidėvėję, tačiau ieškovui visgi atiteko bendrai pirkti darbo įrankiai, be to, gali būti tam tikra paklaida apskaičiuojant išlaidas, taip pat nustačius, kad atsakovai taip pat prisidėjo savo darbu prie remonto darbų, teismas ieškovui grąžintiną sumą nustatė apskaičiuodamas pusę ieškovo ir atsakovės bendrų pajamų, panaudotų buto pagerinimui sumos (18 306:2=9 153) bei prie jos pridėdamas trečdaliu sumažintą ieškovo atliktų darbų vertę (6431:3=2144; 6431-2144=4287) ir konstatavo, kad ieškovui priteistina suma sudaro 13 440 Lt. Kadangi butas, kuriame atlikti rekonstrukcijos, remonto darbai priklauso abiems atsakovams po ½ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, o iš bylos duomenų nustatyta, kad pagaminti pagal užsakymą virtuvės baldai ir nupirkta įranga buvo pritaikyti būtent šio buto virtuvei, tai ieškovui iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis priteisė jo patirtų išlaidų buto rekonstrukcijai ir remontui bei jo atliktų darbų vertę (CK 6.24 str.). Bylinėjimosi išlaidas priteisė proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo ieškinį tenkinti pilnai ir jam iš atsakovų priteisti 24 651 Lt nepagrįsto praturtėjimo bei bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-10 sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas pagrįstai nustatė, kad ieškinio reikalavimo pagrindas atitinka nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo prievolės reikalavimus bei kad ieškinio pagrindimui pateikė rašytinius įrodymus. Teismas šiais įrodymais rėmėsi priimdamas sprendimą, todėl, atsižvelgiant į ieškovo nurodytas ir teismo sprendime konstatuotas aplinkybes, ieškinys turėjo būti patenkintas visiškai. Ieškinio dydis buvo apskaičiuotas objektyviai įvertinus atsakovės ir jo gaunamas pajamas ir išlaidas, atsižvelgus į atsakovės teiginius, kad buto remontas buvo atliktas už jos asmenines lėšas ir realiai paskaičiavus jos gautas pajamas ir išlaidas, tarp kurių yra 18 221 Lt skirtumas, kurio ji negalėjo padengti savo lėšomis bei jo ir brolio atlikti buto statybos remonto 6431 Lt vertės darbai, viso - 24 652 Lt. Teismas nepagrįstai ieškinio sumą sumažino atimdamas 13 776 Lt paskolos dalį, nes ji įskaičiuota į atsakovės pajamas. Kadangi teismas buto remonto ir rekonstrukcijos išlaidas dalino pusiau, tai ieškovas mano, jog šiuo atveju jam turėjo būti priteista 16 041 Lt. Nepagrįstai sumažinta priteista statybos bei remondo darbų 6431 Lt kaina vienu trečdaliu, nes nebuvo įvertinta, kad šią kainą neįskaičiuoti atsakovų atlikti beveik lygiaverčiai darbai. Teismo sprendimu jam priteistas tik sumokėtas žyminis mokestis, tačiau nebuvo priteistos išlaidos, turėtos dėl anstolio veiksmų, procesinių dokumentų dauginimo, išlaidos susijusios su dokumentų, patvirtinančių ieškovo gautas pajamas, gavimu iš Ispanijos. Taip įvyko dėl jo klaidos ir dėl teisinių žinių stokos bei netinkamo jo atstovo darbo pateikti visus dokumentus apie bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti minėtą teismo sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka, jog šalių teisiniai santykiai turi būti kvalifikuojami pagal nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančios teisės normas. Mano, kad ieškovas neatlygintinai panaudos pagrindais (CK 6.629 str.) gyveno atsakovų bute ir jo pareiga buvo išlaikyti ir saugoti butą, daryti jo einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas (CK 6.636 str.). Jis tai darė ir iš draugiškų santykių, dėl kurių ir atsakovė neatlygintinai ieškovui darė valgyti, plovė ir pan. Vadovaujantis teismo logika išeitų, kad dėl atitinkamų atsakovės ieškovui nemokamai suteiktų paslaugų jis taip pat nepagrįstai praturtėjo. Ieškovas savo teises galėjo apginti CK 6.501 str., 6.629 str. 2 d. bei kitų panaudos, nuomos bei turto pagerinimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Mano, kad ieškovas atliko veiksmus ne išimtinai savo interesais ir savo rizika, o išimtinai atsakovų interesais ir jos rizika, todėl nėra prievolei dėl nepagrįsto turto gavimo ar praturtėjimo atsirasti būtinų sąlygų viseto. Todėl teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.237 str., 6.241 str. nuostatas. Niekada neprašė ieškovo apmokėti iš savo lėšų už minėto buto remontą ie nebuvo sutarta, kad už remonto darbus ieškovui ar kuriam kitam asmeniui bus atlyginta. Nesutinka su ieškovo pateiktu išlaidų sąrašu, nes visi buto remonto ir su tuo susiję darbai, kurie iki šiol nebaigti, buvo atliekami tik iš apeliantės D. S. asmeninių ir 20 000 Lt kredito lėšų. Tarp jos ir ieškovo nebuvo sudaryta santuoka, bendros jungtinės veiklos sutartis bei nebuvo jokio susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės), t. y. tarp jų nebuvo tikslo ir siekio kooperuoti savo turtą, darbą ir žinias, įsipareigojant veikti bendram buto pagerinimo (remonto) tikslui (CK 6.969 str.). Teigia, jog ieškovas sutiko jai neatlygintinai atlikti darbus, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ir už atitinkamus darbus, kai iki juos atliekant bei jų atlikimo metu šalis siejo susitarimas, kad tie darbai bus atlikti neatlygintinai ir įstatymu nedraudžiami, vie tiek vėliau reikia kompensuoti. Tokia teismo motyvacija prieštarauja ne tik teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, logikai ir įstatymui (CK 6.1 str., 6.2 str., 6.4 str., 6.38 str., 6.39 str., 6.59 str., 6.154 str., 6.156 str., 6.159 str., 6.162 str., 6.189 str., 6.193 str., 6.200 ir kt.). Tokia galimybė prieštarauja ir pačiai fizinių asmenų vienų kitiems teiktinos neatlygintinos pagalbos (talkos) sampratai bei esmei, kuri yra atskleista Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime dėl Pagalbos (talkos) darbų atlikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo priskyrė ieškovo tariamai patirtoms išlaidoms dėl buto pagerinimo 300 eurų vertės sumą, kurią ieškovas sumokėjo savo broliui kompensuodamas avarijoje patirtus nuostolius. Patikimais įrodymais nebuvo įrodytas šios sumos sumokėjimas D. P.. Nedavė ieškovui sutikimo minėto buto gerinti savo lėšomis, todėl jis, netgi darant prielaidą, jog tariamai turėjo išlaidų, šiuo pagrindu neturi teisės į tariamai jo turėtų išlaidų atlyginimą (CK 6.501 str. 1 d., 3 d., 6.629 str. 2 d.), o tik turi teisę pasiimti tariamus pagerinimus (nesutinkant atlyginti jų vertės), jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui (CK 6.501 str. 2 d., 3 d.). Ieškovas neįrodė, kad dėl buto remonto šiuo metu padidėjo šio turto (daikto) vertė. Tačiau CK 6.501 str. numato, kad tik turtą pagerinus įgyjama teisė į šiam tikslui turėtų būtinų išlaidų atlyginimą. Nenustačius, kad turtas buvo pagerintas, ieškovas iš viso neįgyja teisės į jo turėtų išlaidų atlyginimą. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad su ieškovu vedė bendrą ūkį, kad atsakovas savo lėšas naudojo buto gerinimui, nes šiai aplinkybei įrodyti ieškovas nepateikė objektyvių įrodymų. Be to, tarp jų nebuvo susitarimo vesti bendro ūkio ir jie jo nevedė. Sutinka, kad su ieškovu kurį laiką gyveno kartu, pirko maistą, mokėjo už gyvenamosios patalpos išlaikymą, laisvalaikį leido iš jų abiejų pinigų, tačiau tuo jų bendrų išlaidų bendrumas ir pasibaigė. Ieškovas savo asemnines lėšas naudojo išimtinai savo reikmėms ir ji apie juos nieko nežino. Teismo sprendimo išvados paneigia įstatymų leidėjo valią apie tai, kad bet koks jungtinės veiklos (partnerystės) susitarimas yra įmanomas ir galioja tik rašytinės formos, o tokios rašytinės formos nesilaikymas atitinkamą sutartį imperatyviai daro negaliojančią (CK 6.969 str. 4 d.). Remonto darbų ir apimties su ieškovu nederino, o pati savo rizika ir tik savo lėšomis nusprendė butą remontuoti ir jį remontavo iš 20 000 Lt paskolos pinigų ir po tėvelio J.E. S. mirties likusių 1 200 eurų (4129,40 Lt). Mano, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo teiginys, kad ieškovas pateikė įrodymus, kad jis visą buto remonto laiką sekė tam panaudotų išlaidų dydį ir pateikė bei pagrindė pagrindines šių išlaidų sumas, o atsakovai tokių išlaidų buvimo fakto iš esmės nepaneigė. Ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jo pateikti paskaičiavimai dėl 32 082 Lt turėtų išlaidų pagrįsti. Faktą, kad buto remonto darbai buvo atlikti iš jos pajamų, įrodo jos gautos pajamos, kurios 2008-08 mėn. - 2009-07 mėn. laikotarpiu buvo 50 343,11 Lt. Tuo laikotarpiu mokesčiams išleista 3516,63 Lt, paskolai padengti - 5257,00 Lt, todėl jai liko 41 569,48 Lt, iš kurių atėmus tariamai remontui išleistus 32 082 Lt lieka 9487,48 Lt, kuriuo galėjo išleisti kas mėnesį. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą ir teismo sprendimo išdėstymą reglamentuojančias procesines normas bei netinkamai nustatė ir įvertino įrodymus, susijusius su faktinių aplinkybių dėl ieškovo tariamai patirtų būtinų išlaidų realaus buvimo ir nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo instituto taikymo, todėl padarė neteisingas ir nepagrįstas išvadas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas naikintinas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, nes jis nepagrįstas. Savo poziciją grindžia motyvais ir pagrindais, nurodytais savo apeliaciniame skunde (3 t., b. l. 152-159).

Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, o tenkinti ieškovo apeliacinį skundą, keisti skundžiamą sprendimą jo apeliacinio skundo nurodytais pagrindais ir motyvais. Nurodo, kad teismas tinkamai kvalifikavo tarp šalių susisklosčiusius teisinius santykius pagal nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normas ir pagrįstai konstatavo, kad prievolei dėl nepagrįsto turto gavimo ar praturtėjimo atsirasti būtinas sąlygų visetas: nėra įstatymo ar sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais; kreditorius atliko savo veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Ieškovas nurodo, kad šias sąlygas patvirtina byloje esantys duomenys, Būtent: ieškovo veiksmų priežasties negalima pateisinti nustatytu įstatymo imperatyvu ar tam tikru sandoriu, iš kurio atsiranda prievolė jam investuoti savo asmenines lėšas į atsakovų butą, jį remontuoti pasitelkiant kitus asmenis atsakovų naudai; tai darė pagrįstai ir teisėtai tikėdamasis su atsakove D. S. ir toliau ateityje vesti bendrą ūkį, tikėdamasis gyventi su ja šiame suremontuotame bute; asmeninių lėšų panaudojimas ir darbas remontuojant atsakovų butą buvo teisėti, nes jis neveikė prieš atsakovų valią, o veikė atsakovės iniciatyva padedant jai ir kitam savininkui jos broliui; negali išreikalauti įdėtų lėšų ir darbų vertės iš atsakovų jokiais kitais teisėtais būdais; kadangi tikėjosi gyventi suremontuotame, atsakovams priklausančiame bute kartu su atsakove, veikė savo interesais ir rizika, o sužlugus bendram gyvenimui išnyko jo investavimo į svetimą turtą interesas. Mano, kad atsakovai, ginčydami tikruosius faktus, nepateikė jokių teisinių argumentų, liudijančių priešingai, neįrodė kito civilinės teisės instituto taikymo pagrindo, nepateikė jokių svarių įrodymų. Priešingai, atsakovai nurodė tik melagingus faktus, teigdami, jog šiam teisiniam santykiui taikytinos normos, reglamentuojančios nuomos ar panaudos santykius, kas yra absoliučiai nepagrįsta. Vadovaudamasis LR CK 6.237 str., 6.240 str. 4 d. teigiūa, jog, nustačius nepagrįsto praturtėjimo faktą, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėję jo sąskaita atsakovai privalo atlyginti jam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.Nurodo, kad ieškinio pagrindimui pateikė įrodymus ir šiais įrodymais rėmėsi teismas priimdamas sprendimą. Tuo tarpu atsakovai argumentavo savo teiginius tik pamąstymų lygmenyje, nepateikdami jokių rašytinių įrodymų apie jų ar ieškovo turėtas išlaidas. Atsakovų apeliacinio skundo teiginiai apie jų turėtas išlaidas dėl ieškovo suteiktų paslaugų, tame tarpe už komunalinių patarnavimų mokėjimus, nepagrįsti jokiais teisme ištirtais duomenimis. Gyvendamas su atsakove D. S. turėjo įvairių išlaidų. Atsakovės teiginiai apie tai, kad ji savo lėšomis suremontavo butą prieštarauja jos apeliaciniame skunde teiginiams, kad tik virtuvės įrangą pirko už savo asmenines lėšas. Tai rodo atsakovės nenuoseklumą, tikrovės neatitinkančių duomenų teikimą teismui. Mano, jog atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nes dėl noro išgyvendinti ieškovą iš buto ir atsiskaitymo išvengimo kreipėsi į teisėsaugos institucijas apkaltindama ieškovą nebūto nusikaltimo padarymu.

Atsakovų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o ieškovo - atmestinas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimas keistinas ieškovui T. P. iš atsakovų priteistą nepagrįsto praturėjimo vertę sumažinant 6421,64 Lt ieškovo nurodytų statybos ir remonto darbų verte, tačiau prie priteistinos iš kiekvieno atsakovo nepagrįsto praturtėjimo vertės 4576,50 Lt (9153:2) pridedant 2634 Lt, kuriuos sudaro pusė šalims kartu gyvenant ir vedant bendrą ūkį grąžintos bankui paskolos dalis bei nustatant, kad šią 2634 Lt sumą turi grąžinti atsakovė D. S., iš kurios iš viso ieškovui priteistina 7210,5 Lt, o iš atsakovo R. S. - priteistina 4576,50 Lt kompensacija. Likusioje dalyje atsakovų bei ieškovo apeliacinis skundas atmestini, o likusioji teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista. Pirmosios instancijos teismas ištyrė esmines teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, tinkamai įvertino įrodymus, aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, teismas, teisingai konstatavęs, kad ieškovas T. P. ir atsakovė D. S. kartu gyvendami ir vesdami bendrą ūkį iš bendrų lėšų 2009 m. rugpjūčio mėnesiui buvo grąžinę 5268 Lt paskolos bankui, be pagrindo pusės šios sumos iš atsakovės nepriteisė ieškovui bei be pagrino priteisė iš atsakovų 4287 Lt už ieškovo ir jo brolio darbą atliekant remonto darbus atsakovams priklausančiame bute (CPK 328 str., 329 str. 1 d., 330 str.).

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais motyvais dalyje, kurioje teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Byloje esančių įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 44,34 kv. butas su rūsiu Tulpių 10-1, Panevėžyje, kuriam 2009-03-06 išduotas statybos leidimas Nr. 45.71 ir kuriam 2009-12-10 parengtas techninis projektas ir išduotos statinio projektavimo sąlygų sąvasas, paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo pagrindu nuosavybės teise po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovams R. S. ir D. S. (1 t., b. l. 53-54, 56, 59-68, 72-73, 137). Neginčijama, kad atsakovas R. S., kaip minėto buto bendraturtis, leido atsakovei gyventi ir jam priklausančioje buto dalyje su ieškovu, šią buto dalį valdyti, naudoti bei daryti remontą, sumokėti priklausančius mokėti mokesčius už buto išlaikymą ir paslaugas. Byloje ieškovo ir atsakovės iš esmės analogiškais paaiškinimais nustatyta, kad jos, kaip sugyventiniai (partneriai), minėtame bute gyveno ir vedė bendrą ūkį laikotarpiu nuo 2008 metų birželio mėnesio iki 2009 m. rugpjūčio mėnesio (2 t., b. l. 72-84, 3 t., 73-74). 2009-01-20 atsakovei D. S. minėto buto remontui bankas suteikė 19 056,98 Lt paskolą, kuri buvo paimta 2009-03-16 ir 2009-04-10, iš kurios ieškovo ir atsakovės bendro gyvenimo pabaigai 2009 m. rugpjūčio mėnesiui buvo grąžinta 5268 Lt (1 t., b. l. 118-122). Ieškovas ir atsakovė iš esmės neginčija teismo nustatytos aplinkybės, kad nurodytu laikotarpiu jie planavo bendrą jų kaip šeimos ateitį, vedė bendrą namų ūkį, naudojosi abiejų pajamomis, atsakovė buvo nuo ieškovo nėščia, taip pat, kad bendram gyvenimui buvo nutarę perplanuoti ir suremontuoti atsakovams nuosavybės teise priklausantį butą. Šie darbai pagal bylos duomenis įvairiomis apimtimis vyko laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2009 m. rugpjūčio mėn, kada šalių bendras gyvenimas nutrūko ir ieškovas iš buto išsikraustė. Byloje nustatyta, kad šalių bendro gyvenimo laikotarpiu bute buvo atlikta: užsakyti ir apmokėti buto rekonstrukcijos darbų statybos ir projektavimo dokumentai, išardytos senos grindys, apšiltinta ir visame bute įrengtos betoninės grindų dangos, įrengtos laminuotų grindų dangos svetainėje, koridoriuje, virtuvėje, pašalinti seni tapetai, dažai, plytelės nuo buto patalpų sienų ir lubų, jos paruoštos dažymui, išdažyta svetainė, koridorius, perplanuotas butas, išgriaunant dalį pertvarų, sutvirtinant konstrukcijas bei atliekant kitus rekonstrukcijos darbus, įrengiant pertvaras svetainėje, vonioje, koridoriuje, naujų vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynų sumontavimas bei naujų santechnikos įrenginių pastatymas, naujai pervedžiota elektros instaliacija, apšiltinta dalis miegamojo sienos ir virtuvės sienos, įrengtos pakabinamos lubos virtuvėje, koridoriuje, pakeisti radiatoriai miegamajame kambaryje ir svetainėje, nupirkta virtuvės įranga ir baldai, taip pat pakeistos buto lauko durys, apšiltintos ir išbetonuotos balkono grindys, nudažytos balkono sienos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovo lėšų ir darbo panaudojimo rekonstruojant ir remontuojant atsakovų butą negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu, kad ieškovo pajamų panaudojimas gerinant butą yra teisėtas, pagrįstas bendro gyvenimo su atsakove siekiu, kad tai atitiko atsakovų, tame tarpe – ir atsakovo R. S. kaip buvto savininko, kurio nuosavybė buvo pagerinta, interesus, taip pat su išvada, kad, pasibaigus partnerystės neįregistravusių ieškovo ir atsakovės bendram gyvenimui, ieškovas negali išreikalauti įdėtų lėšų ir darbų vertės kitais būdais, o jo investavimo į svetimą turtą motyvas ir interesas pasibaigus bendram gyvenimui yra išnykęs. Todėl daroma išvada, kad teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.237 str. 1 d.,5 d., 6.240 str. 4 d., 6.242 str. 1 d. nuostatomis, reglamentuojančiomis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo klausimus bei nustatančiomis skolininkų, šiuo atveju – buto savininkų, pareigą grąžinti visa tai, ką jie nepagrįstai gavo. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kokios aplinkybės sudaro atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų visetą, savo išvadas arguemntavo bei motyvavo. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai šių teismo išvadų nepaneigia. Apeliantai atsakovai teigia, kad ieškovas atliko veiksmus ne išimtinai savo interesais ir savo rizika, o išimtinai atsakovų interesais ir jos rizika, todėl nėra prievolei dėl nepagrįsto turto gavimo ar praturtėjimo atsirasti būtinų sąlygų viseto. Su tuo teisėjų kolegija sutikti neturi pagrindo. Ieškovas savo ateitį siejo su atsakove, ketino su ja sukurti šeimą, susilaukti vaikų, vedė bendrą ūkį ir nagrinėjamu laikotarpiu rengė savo gyvenimui šeimoje būstą. Todėl tai atitiko ne tik atsakovų R. S. ir D. S., kaip buto savininkų interesus, bet ir ieškovo bei atsakovės D. S., kaip sugyventinių (partnerių), lūkesčius ir interesus. Ieškovas gyveno svetimame bute, jį tvarkė ir remontavo kaip savo nesudaręs santuokos, jungtinės veiklos ar kitokios sutarties, nors negalėjo būti visiškai tikras, kad viskas tarp šalių susiklostys taip, kaip tuo metu buvo planuojama. Todėl ieškovas veikė savo interesais ir savo rizika, ir tai patvirtina, kad yra nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo nuostatatų taikymui būtinos sąlygos. Teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 6.237 str. nuostatas, nes byloje buvo nustatyta, kad atsakovė turto pagerinimą iš ieškovo gavo tik todėl, kad jie kartu gyveno, vedė bendrą ūkį, planavo ateityje kartu šeimyninę ateitį, ir šis pagrindas išnyko vėliau, kai šalys kaip partneriai išsiskyrė.

Visos šalys nurodo, kad atsakovas R. S. sutiko, kad jo sesuo atsakovė D. S. atliktų remonto darbus ir jam nuosavybės teise priklausančioje buto dalyje, kad ji su ieškovu gyventų visame būte, jis žinojo apie remonto mastą ir apie tai, kad atsakovė paėmė kreditą remontui, pats dalyvavo atliekant tam tikrus darbus ir pats juos atliko. Tai reiškia, kad atsakovas sutiko, jog atsakovė atliktų remontą ir jam nuosavybės teise priklausančioje buto dalyje. Kadangi byloje nustatyta, kad esminiai buto remonto darbai atlikti, tai teismas pagrįstai atitinkamą buto remonto išlaidų dalį ieškovui priteisė ir iš atsakovo R. S., kaip virš minėto buto bendraturčio, kurio nuosavybė pagerinta ir ieškovo sąskaita.

Byloje esančių įrodymų visuma nustačius, kad tikėtina, jog 2009-08-20 skolos raštelis-pasižadėjimas, kuris buvo pirminiu ieškovo ieškinio pagrindu, bei kiti panašaus turinio rašteliai galėjo būti surašyti ieškovo pavartoto smurto atsakovės D. S. atžvilgiu ir ieškovui atsisakius šio ieškinio pagrindo, teismas pagrįstai nesivadovavo šiais įrodymais, kaip faktiniu ieškinio pagrindu ( 1 t., b. l. 3, 5, 6, 30-33, 134-136, 2 t., b. l. 69-71).

Ieškovas yra parengęs išsamų buto kapitalinio remonto medžiagų ir darbų bei kitų išlaidų ir šalių pajamų suvestinę ir analizę. Iš šių suvestinių ir pateiktų dokumentų apie prekių, paslaugų pirkimą ir jų kainas matyti, kad minėto viso buto kapitalinio remonto medžiagų ir darbų kaina buvo 32 082 Lt ( 1 t., b. l. 3, 102-103, 2 t., b. l. 72-83, 203 – 3 t., b. l. 9, 11-41). Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir pagrįstai nusprendė vadovautis ieškovo pateiktais dokumentais, nes atsakovų pateikti dokumentai yra mažiau nuoseklūs, epizodiški, atspindi tik atskirų darbų ar medžiagų remonto išlaidas, be to, tiek ieškovo, tiek atsakovų pateikti paaiškinimai ir rašytiniai įrodymai apie remonto medžiagų, priemonių, baldų, įrangos vertę apie maždaug 22 000 Lt vertės turėtas išlaidas iš esmės sutampa (AB „Iglus“, AB „Panevėžio energija“ atlikti darbai, projekto rengimo išlaidos, radiatoriai ir jų keitimas, santechnika, vonios įranga, gyvatukas, vietuvės baldai ir įranga, žaliuzės, durys ir kt. – 1 t., b. l. 95-96, 2 t., b. l. 6, 7-19, 20, 22, , 203 – 3 t., b. l. 56). Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentu, kad ieškovui iš atsakovų kompensacija už atliktą atsakovų turto pagerinimą turi būti priteisiama ne nuo buto remonto medžiagų ir darbų kainos 32 082 Lt, bet turi būti priteisiamas skirtumas tarp atsakovės D. S. jų bendro gyvenimo su ieškovu laikotarpiu gautų pajamų ir turėtų išlaidų 18 220 Lt bei kad ieškovui turi būti priteista AB „Iglus“ apskaičiuota ieškovo ir jo brolio D. P. statybos remonto darbų atlyginimas 6431 Lt, viso – 24 651 Lt (1 t., b. l. 102-103, 2 t., b. l. 85-105). Ieškovas kompensaciją minėtu virš principu ir pagrindu prašo priteisti ir iš atsakovo R. S., nors jo atsakomybė prieš ieškovą nepriklauso nuo atsakovės D. S. pajamų ir išlaidų. Ieškovas ir atsakovė D. S. nebuvo sudarę santuokos, neturėjo galiojančių įsipareigojimų vienas kitam visas jų bendro gyvenimo metu turėtas kasdienines išlaidas, kapų tvarkymo ir kitas buities išlaidas tvarkyti tik lygiomis dalimis ir nieko netvarkyti tik iš savo asmeninių lėšų, kurių, kaip byloje nustatyta, abi šalys turėjo pakankamai ir kad atliktų buto remontą, ir kad išlaikytų butą ir pačios save. Išlaidas maistui, buities rikmėms, būsto išlaikymo ir kitas kasdienines išlaidas kiekviena iš šalių būtų turėjusi nepriklausomai nuo to, kartu ar skyrium būtų gyvenę. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas pateikė įrodymus apie remontui panaudotų išlaidų dydį, kad jis visą buto remonto laiką sekė tam panaudotų išlaidų dydį, pateikė pagrindines šių išlaidų sumas, jas pagrindė byloje esančiais savo paties bei atsakovų pateiktais rašytiniais įrodymais, savo skaičiavimais, o atsakovai tokių išlaidų buvimo fakto iš esmės nepaneigė.

Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismui nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo priteisti iš atsakovų ieškovui 6431 Lt komepsaciją (ieškovo ir jo brolio remonto darbų vertę). Šiai ieškinio daliai pagrįsti ieškovas pateikė AB „Iglus“ sudarytą minėto buto bendrastatybinių ir lokalinių darbų sąmatą 6431 Lt sumai. Tačiau tai nėra šio konkretaus buto remonto reali darbų kaina, o tik bendrovės sudaryta sąmata, kiek panašūs darbai vidutiniškai kainuotų su su privalomais mokėti mokesčiais ir atskaitymais, jei juos atliktų bendrovė. Todėl daroma išvada, kad minėta sąmata neįrodo, kad tokia reali būtų ieškovo, jo brolio, atsakovės ir jos brolio atliktų bute remonto darbų vertė (2 t., b. l. 84-104). Pats ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad gyveno atsakovų bute ir jo pareiga buvo išlaikyti ir saugoti butą, daryti jo einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas (CK 6.636 str.). Todėl atsakovas neturėjo pagrindo tikėtis ir negalėjo turėti lūkesčių, kad atsakovė ir kitas buto bendraturtis atlygins buto remonto darbų kainą, kaip ir atsakovė D. S. neturėjo pagrindo tikėtis ir neprašo, kad jai ieškovas atlygintų už jos atliktus darbus jų bendro gyvenimo ir tik ieškovo naudai. Byloje taip nėra jokių faktinių duomenų apie tai, kad atsakovas R. S. sutiko ar įsipareigojo apmokėti ieškovui už jam priklausančios buto dalies remonto statybos rangos darbus pagal ieškovo pateiktas sąmatas (1 t., b. l. 3, 39-40, 88-89, 90-91).

Šalies argumentai

Apeliantė D. S. teisingai nurodo, kad tarp jos ir ieškovo nebuvo sudaryta santuoka, bendros jungtinės veiklos sutartis bei nebuvo jokio susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės), t. y. tarp jų nebuvo tikslo ir siekio kooperuoti savo turtą, darbą ir žinias, įsipareigojant veikti bendram buto pagerinimo (remonto) tikslui (CK 6.969 str.). Tačiau tai nesudaro pagrindo ieškinį visiškai atmesti, nes ieškinys pareikštas ne šiais ieškovės minėtais pagrindais.

Apeliantas T. P. nurodo, kad dėl jo klaidos, teisinių žinių stokos ir netinkamo jo atstovo darbo nebuvo pateikti visi dokumentai apie turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad nepateikė įrodymų, nors pirmosios instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų dėl dokumentų kopijavimo 95,56 Lt (3 t., b. l. 92, 93), taip pat išlaidų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu 250 Lt (3 t., b. l. 94), dėl įgaliojimo patvirtinimo gauti dokumentus į bylą 52 Lt (3 t., b. l. 95), pašto kvitai 339,17 Lt sumai (3 t., b. l. 96), 40 Lt banko mokestis už pažymą (3 t., b. l. 97). Teismo nuomone, šis reikalavimas tenkintinas dalinai. Realių išlaidų, susijusių su teismo sprendimo vykdymu antstolio kontoroje, buvimą patvirtina šios bylos duomenys (b. l. 25, 26, 28-29, 3 t., 94). Banko pažyma, už kurią sumokėtas 40 Lt banko mokestis, į bylą pateikta kaip įrodymas (3 t., b. l. 97). Todėl šių išlaidų dalis 139 Lt proporcingai patenkitų reikalavimų daliai (47,80 %) priteistina iš atsakovų (CPK 88 str. 1 d. 4 p., 8 p.). Tačiau nėra pagrindo sutikti, kad 95,56 Lt dokumentų kopijavimo išlaidos, 52 Lt įgaliojimo patvirtinimo išlaidų (3 t., b. l. 95), pašto kvitai 339,17 Lt sumai (3 t., b. l. 96) yra būtent šios civilinės bylos bylinėjimosi išlaidos. Dokumentuose nurodyta, kad šios išlaidos turėtos 2010-03-10, t. y. po skundžiamo sprtendimo priėmimo. Kopijuota 797 dokumentai, tačiau tokio kiekio dokumentų ir jų nuorašų po teismo sprendimo priėmimo į bylą nepateikta. Nei minėtame įgaliojime, nei kvituose nėra jokių įrašų, kurie patvitintų, kad tai yra būtinos ir pagrįstos šios bylos išlaidos (CPK 88 str. 2 d. 8 p.). 400 Lt kvite apie išlaidas advokato pagalbai apmokėti nėra nurodyta, už kokioje byloje teiktas paslaugas yra sumokėtas 400 Lt mokestis (3 t., b. l. 98). Be to, toks kvitas turėjo būti pateiktas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d., 3 t., b. l. 98). Todėl šioje dalyje prašymas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, nenustatęs absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. (CPK 320 str.).

Kadangi teismo sprendimas keičiamas, tai proporcingai patenkintai ir atmestai ieškinio reikalavimų daliai tarp šalių ir valstybei priteisiamos ir paskirstomos bylinėjimosi išlaidos atsižvelgiant į tai, kad patikslinti ieškinio reikalavimai 24 651 Lt tenkinami 47,80 %, o atmetami – 52,2 % (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d., 96 str., 1 t., b. l. 2, 4, 38, 3 t., b. l. 61, 62, 63).

Kadangi ieškovo apeliacinis skundas atmetamas, jam iš atsakovų apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (3 t., b. l. 138, 164). Kadangi atsakovų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies 12,32 %, tai atsakovei D. S., kuri sumokėjo 403,2 Lt žyminio mokesčio už atsakovų bendrą skundą, ir 700 Lt advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 147, 167), iš ieškovo priteistina 50 Lt žyminio mokesčio ir 86 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 2 d., 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi išdėstytu ir CPK 326 str. 1 d. 3 p.,

NUTARIA:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. sprendimo dalį, kurią iš dalies patenkintas ieškinys, pakeisti ir išdėstyti taip:

Priteisti ieškovui T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 7210 (septynis tūkstančius du šimtus dešimt) Lt 50 ct nepagrįsto praturtėjimo, 217 (du šimtus septyniolika) Lt žyminio mokesčio, 85 (aštuoniasdešimt penkis) Lt vykdymo išlaidų ir kitų būtinų išlaidų, 292 (du šimtus devyniasdešimt du ) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti ieškovui T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4576 (keturis tūkstančius penkis šimtus septyniasdešimt šešis) Lt 50 ct dėl nepagrįsto praturtėjimo, 137 (vieną šimtą trisdešimt septynis) Lt žyminio mokesčio, 54 (penkiasdešimt keturis) Lt vykdymo išlaidų ir kitų būtinų išlaidų, 186 (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti atsakovei D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 522 (penkis šimtus dvidešimt du) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti valstybei iš ieškovo T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 9 (devynis) Lt, iš atsakovų D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) – po 4 (keturis) Lt išlaidų, susijusių su proceisnių doekumntų įteikimu.

Likusioje dalyje teismo sprendimo palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei D. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 (penkiasdešimt) Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 86 (aštuoniasdešimt šešis) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija: Birutė JonaitienėRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė