Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos atstovei šios savivaldybės mero patarėjai J. J.-Osipovič,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. II-2-269/2015 pagal nukentėjusiojo, pareiškėjo S. B. įgalioto atstovo advokato R. B. 2014-10-06 skundą (toliau-skundas) dėl Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK13-66 (toliau-byla) nutarimo Nr. TK-16-66 (toliau-nutarimas) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistas K. S. surašė H. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (14.8), (toliau-protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - LR ATPK) 110 straipsnio 10 dalį dėl to, kad 2014-06-19 H. S. priklausantis juodai rudos spalvos, mišrios veislės šuo buvo netinkamai prižiūrimas, buvo palaidas, tokiu būdu galimai patekęs į S. B. priklausančią teritoriją (Zaliašvilio k., Lavoriškių sen., Vilniaus r.), ir papjovė 4 škudžių veislės avis, tuo pažeidė Vilniaus rajono tarybos 2007 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T3-73 patvirtintų „Gyvūnų laikymo ir priežiūros“ Vilniaus rajone taisyklių (toliau - Taisyklės) 36., 52. punktų reikalavimus, t. y. kaip padariusiam administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 10 d. (teismo b.l. 12-14).

Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinė komisija (toliau-Komisija), nagrinėdama bylą nustatė, kad H. S. šuo 2014-06-19 buvo palaidas bendro naudojimo teritorijoje (Lavoriškių k., Vilniaus r. ). Aplinkybė, kad šuo buvo palaidas, yra užfiksuota 2014-06-19 darytoje nuotraukoje, kurioje užfiksuoti du šunys - priklausantys H. S. ir L. G.. H. S. palaidas šuo buvo užfiksuotas Lavoriškių k.. Vilniaus r. Tačiau komisija taip pat nustatė, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad būtent H. S. priklausantis šuo 2014-06-19 pateko į pareiškėjo priklausantį tvartą, esantį Vilniaus r., Lavoriškių sen., Žaliašvilio k. ir papjovė ten esančias S. B. avis, todėl atsižvelgus į minėtas aplinkybes buvo pakeista H. S. veikos kvalifikavimas ir H. S. buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2014-09-16 jo šuo buvo užfiksuotas palaidas bendro naudojimo teritorijoje Vilniaus r., Lavoriškių k. ir jam paskirta administracinę nuobauda- 23,16 eurų (80 Lt bauda), (teismo b.l. 3-4, 8-10).

Teismo posėdyje pareiškėjas S. B. palaikė savo skundą, papildomai nurodė, kad 2014-06-19 ryte, einant pas avys, išgirdo lojant šunis, pamatė stovintį šunį, užėjęs į tvartą, pamatė, kad šuo atsistojęs į puolimo pozą, bando atakuoti aviną. Jis su pagaliu išvarė, ir abu šunys nubėgo miško link. Matė, kad vienas šuo buvo šlubas, puikiai bėga. Pasižiūrėjus pamatė, kad kai kurios avys buvo visiškai negyvos, liepė žmonai sėsti į automobilį ir sekti automobiliu. Šunys nusuko į miškingą teritoriją tuo sekimas ir baigėsi. Jis iš karto iškvietė policiją, veterinarą, kuris įvertino nenugaišusių avių apkandžiojimus. Kažkur po savaitės atvažiavo žmogus, gyvenantis netoli H. S., pasiūlė pažiūrėti ar ne tie šunys. Jis atvažiavus atpažino juos. Atvažiavo pas H. S. į kiemą, pasakė, kad matė, kai jų šunys atliko tą negerą darbą. Jie nebuvo nusiteikę teigiamai tartis, pasakė kreiptis į policiją. Iš viso prarastos 7 avis. Keturias rado negyvas, viena dingusi, kurią rado apkandžiotą jų teritorijoje nugaišusią, dvi nugaišo paskui po sužalojimų. Avių nugaišimo priežastį nustatė gydytojas veterinaras pagal tai, kaip avys buvo apkandžiotos. Jam buvo padaryta 1158 eurų turtinė žala (teismo b.l. 45, 51-52).

Liudytoja L. G. parodė, kad jos šuo negalėjo sukandžioti avis, nes jam 10 metų ir jis paprastai negalėjo įveikti tokio atstumo. Jos šuo yra visiškai neagresyvus, laikomas kartu su kitais gyvūnais: vištomis, kate. Jos šuo yra draugiškas su vaikais bei yra pririštas prie ūkinio pastato. Būna kartais jos šuo nepririštas. Komisijos posėdyje dalyvavo 2015-09-19, buvo priimtas nutarimas. Ji sutinka, kad šuo būdavo palaidas, baudą sumokėjo (teismo b.l. 45, 50-51).

Liudytoja R. L.-Bielinienė parodė, kad 2014-06-19 pro langą pamatė, kaip eidamas vyras pas avis pasiėmė pagalį ir suprato, kad kažkas vyksta. Iš karto išėjo į lauką pasižiūrėti kas yra, išgirdo lojimą, pamatė, kad vyras išvarinėja du šunis. Vyras pasakė, kad su avimis yra blogai, ji atsisėdo į mašiną ir pradėjo sekti šunis. Besiekiant sutiko kaimyną, jis pasisiūlė padėti, kartu su juo mašina važiavo mišku ir šunis sekė, kol tas buvo įmanoma daryti, nes paskui tapo kelias nepravažiuojamas. Šunys buvo identiškai atrodantys, ūgiu, spalva, vienas jų šlubavo, nors neatsiliko nuo nešlubuojančio. Kitokiu būdu patekti į teritoriją, ne per vartelius nėra, perlipti per viršų negalima. Iki įvykio varteliai nebuvo išgriauti. Kadangi varteliai buvo nugriauti į avis, tai leidžia manyti, kad išvertė ne avys, o kažkas, eidamas į vidų. Galima spėlioti ar šunys, ar žmogus nuvertė vartelius. Tuos pačius šunis ji matė vėliau H. S. kieme, praėjus kažkur trims dienoms po įvykio. Ji nusprendė iš išvaizdos, kad tie patys šunys, nes buvo identiškai atrodantys, vienas šlubavo. Vyras buvo nuvažiavęs pas H. S. kuris pripažino, kad vienas šuo jo, o kitas šlubuojantis - L. G.. Iš viso nugaištos 7 avys. Buvo iškviestas veterinaras įvykio dieną. Veterinaras apžiūrėjo tas nugaištos avis. Nugaišimo priežastis- sukandžiojimas, nukraujavimas. Žala padaryta vyrui. Praėjus 3-4 dienoms ji atpažino šunis.. Įvykyje matė šlubuojantį šunį, ir pas H. S. matė šlubuojantį. Pagal bendrus požymius jį šunis atpažino (teismo b.l. 54-56).

Liudytojas G. L. parodė, pažįsta H. S., gyvena šalia. Jo manymu H. S. šuo negalėjo sukandžioti avis, nes jis senas, aklas ir kurčias. Jis taip pat laiko avis, tai irgi šuo galėjo sugraužti tada ir jo avis. Atstumas nuo pareiškėjo namo iki H. S. yra 200 metrų (teismo b.l. 63-66).

Liudytojas M. R. parodė, kad gavus iš budėtojo pranešimą, kad papjautos avys, nuvyko į įvykio vietą. Pareiškėjas S. B. nurodė, kad dėl papjovimo avių įtaria kaimyną. Buvo surašytas protokolas. Matė dvi ar tris papjautas avis. Matėsi, kad jų kūnai buvo apdraskyti, bėgo kraujas, avys gulėjo, buvo kažkiek dar ir gyvų avių. Specialisto ar veterinarijos gydytojo nekvietė, nes avių savininkas to neprašė. Savininkas sakė aiškinsis, kieno ten buvo šuo. Matėsi, kad avis sužalojo tik gyvūnas, gal šunys ar vilkai. Pareiškėjas sakė, kad sužalotas avis aptiko po nakties. Avys buvo veislinės, pats pareiškėjas nurodė, kad brangiai kainavo. Ta teritorija, kur gulėjo sužalotos avys, ar buvo aptverta tvora-metalinis tinklas, tiksliai neatsimena. Kokiu būdu ten pateko galimai šunys jis nežino (teismo b.l. 71-73).

Liudytojas H. P. parodė, kad S. B. telefonu pranešė, kad papjautos jo avys. Jis kaip privatus veterinaras-gydytojas nuvažiavus matė, atrodo buvo šešios papjautos avis. S. B. prašė surašyti pažymą, kad gauti draudimo išmoką. Kai kurių avių žarnos buvo išleistos apdrėskimo būdu. Jo surašytoje pažymoje padaryta rašybos klaida dėl avių nugaišimo datos, nes data buvo kai jis atvyko pas pareiškėją, o ne 2014-05-26 kaip nurodyta pažymoje. Pažymą surašė vėliau, nei buvo atvykęs. Avių skrodimas nebuvo daromas, nes pareiškėjas to neprašė. Vizualiai akivaizdu, kad nugaišimo priežastis yra apdraskymai. Ant avių buvo gyvūnų draskymo žymės-gali būtų šunų ar vilkų. Ar naminiai šunys gali pjauti avis jis negali vertinti (teismo b.l. 88-90).

Liudytojas S. Z. parodė, kad S. B. pažįsta, netoli jo gyvena. Vasarą, apie 7 val. ryto, jam šienaujant, per takelį netoli jo prabėgo du šunys, vienas šlubavo, buvo pilki. Pravažiavo mašina, kuriuo važiavo S. B. žmona, kuri pasakė, kad tie du nubėgę šunys sudraskė jų avis. Jis įlipo į jos automobilį ir kartu važiavo pasivyti tuos šunis, tačiau tie šunys pabėgo. Nuėjus pas S. B. jis parodė keturias ar penkias sudraskytas avis. Paskui jis jam pasakė, kad jis surado tuos šunis, kokiu būdu nežino. Šunys pakankamai greitai bėgo, neveisliniai, juodai pilkos spalvos plaukų. Jis pagal rodomas nuotraukas negali pasakyti ar tai tie šunys. Jis tuos šunis matė daugiau iš šono. Balto nieko pas šunis nebuvo (teismo b.l. 87, 90-91).

Liudytojo K. S. parodė, kad protokole kaltinimas suformuotas pagal pareiškėjo pareiškimą. Jis kaip Vilniaus r. savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojas nuvyko į įvykio vietą. Pareiškėjas parodė, kur buvo avys, kad aptvertos buvo, rodė sudraskytų avių nuotraukas. Buvo nuvykta pas kaimynus, nieko neradus, paliko šaukimus. Kitą kartą atvažiavus, tie du šunys buvo palaidi. Nuotraukas darė jis, liepos mėnesį, iki protokolo surašymo. 2014-06-19 buvo pasiremta pareiškimu, kaimyno Stasio paaiškinimu, kad matė du šunis.2014-06-19 protokole parašyta, kad galimai L. G. šuo papjovė avis remiantis pareiškimo ir kaimyno parodymais. Įvykio vietoje, kak konkrečiai koks šuo sukandžiojo avis nebuvo užfiksuota. Viena kaimynė, kuri nieko nematė, o su kitu liudytoju buvo bendrauta, jam rodos, telefonu buvo paaiškinta, kad matė du šunis, buvo vienas lyg juodai rudas, kitas irgi koks tai. Nurodė kaimynas, kad pamatė, šunys bėgo iš aptvaro link miško (teismo b.l. 86, 91-92).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, bylai dėl administracinio teisės pažeidimo reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais. Kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn, kai dėl pažeidimo padarymo įvykio ir sudėties bei konkretaus asmens kaltės šio pažeidimo padarymu nekyla jokių pagrįstų abejonių. Todėl, vadovaujantis principu in dubio pro reo (visi neaiškumai vertinami traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai), nagrinėjamu atveju yra pagrindas administracinio teisės pažeidimo bylos teisenai nutraukti ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 punktas.

LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 10 dalyje numatyta, kad „šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytos veikos, dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui, - užtraukia baudą nuo penkių šimtų (144 Eur) iki vieno tūkstančio litų (289 Eur) su gyvūnų konfiskavimu arba be konfiskavimo". LT (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimas - užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų šimtų litų (57 Eur)."

Šių normų dispozicijos nukreipia į savivaldybių tarybų patvirtintas gyvūnų laikymo taisykles. P. T. 36. punktą, savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės ir nepakenks žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. P. T. 52. punktą, savininkai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai be savininko priežiūros nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas, patalpas.

H. S., protokolo surašymo metu, komisijos ir teismo posėdyje nurodė, kad jam priklausantis šuo yra laikomas ir prižiūrimas pagal visas gyvūnų laikymo ir priežiūros taisykles. Jo šuo nuolat prižiūrimas ir teritorija kur laikomas apverta. Taip pat nurodė, kad šuo senas, neagresyvus, o atstumas tarp įvykio vietos - Žaliašvilio k., Vilniaus r. kur buvo papjautos pareiškėjo avys iki nuolatinės šuns buvimo vietos Lavoriškių k., Vilniaus r. yra apie 4 km, todėl jam priklausantis šuo tikrai negalėjo nubėgti į kitą kaimą ir papjauti pareiškėjo avis. Mano jis, kad avis galėjo papjauti vilkai arba artimųjų kaimynų laikomi šunys. Dėl jo laikomo šuns niekada neturėjo jokių pretenzijų.

S. B. K. bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad 2014-06-19 aptvare, kur buvo laikomos avys, jis pamatė du šunis, tačiau paties avių pjovimo fakto nematė. Teismo posėdžio metu pareiškėjas S. B. tvirtai nurodė, kad būtent H. S. ir L. G. šunys papjovė jam priklausančius avis, nors niekas nematė to fakto.

Nagrinėjant bylą Komisija nustatė, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, įrodančių, kad būtent H. S. priklausantis šuo mirtinai sukandžiojo S. B. priklausančias avis. Net pačiame protokole nurodyta, kad H. S. šuo galimai pateko į pareiškėjo teritoriją, t. y. protokole yra įtvirtinta prielaida, spėlionė.

Kiti teismo posėdyje apklausti liudytojai taip pat nematė paties įvykio - avių pjovimo fakto.

Byloje esančių šioje nutartyje aptartų ir kitų įrodymų: fotonuotraukų, ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalų, visuma leidžia daryti išvada, kad H. S. kaltė, dėl (duomenys neskelbtini) str. 10 d. numatyto pažeidimo padarymo, t. y. dėl to, kad jis pažeidė Taisyklių 36., 52. punktų reikalavimus, ir, kad jo laikomas šuo kėlė grėsmę žmonių nuosavybei ir mirtinai sukandžiojo S. B. priklausančius avis, nėra įrodyta (teismo b.l. 3-14, 16-22, 27-30, 46-48, 59-62, 69, 73-74, 80-85).

Be to, naikinti nutarimą ir priimti naują nutarimą pripažinus H. S. kaltu už administracinio teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 10 d. būtų neteisėtą ir tuo pagrindu, kad nuo įvykio dienos, t.y. nuo 2014-06-09 suėjo numatytas ATPK 35 str. 1 metų administracinės nuobaudos skyrimo terminas. 2014-09-16 Komisija pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad 2014-06-19 H. S. šuo buvo palaidas bendro naudojimo teritorijoje, pakeitė jo veikos kvalifikaciją (LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d.) ir nutarimu pripažino H. S. kaltu padarius administracinio teisės pažeidimą numatytą LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymą, bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, todėl pagrindo jo panaikinti nėra.

Nutarčiai įsiteisėjus, S. B. pateikta kompaktinė laikmena su fotonuotraukomis laikytina byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (b.l. 57, 74).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Nukentėjusiojo, pareiškėjo S. B. įgalioto atstovo advokato R. B. 2014-10-06 skundo netenkinti.

Palikti galioti nepakeistą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos Administracinės komisijos administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK13-66 2014-09-16 nutarimą Nr. TK-16-66.

Nutarčiai įsiteisėjus, S. B. pateiktą kompaktinę laikmeną su fotonuotraukomis laikyti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.