Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis T. R. dėl pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino iš dalies. Paaiškino, kad su M. P. buvo susitarę sodybą perleisti naudotis kitiems asmenims. M. P. nuogąstavo, kad nepažįstami asmenys gali sodyboje ką nors pridaryti, o jam už tai reikės atsakyti. M. P. nuramino, kad jei kas atsitiktų, tai jis sakytų, jog tą sodybą pirko jis (T. R.), ir jam (M. P.) nebus jokios atsakomybės. Sodybą realiai pirko M. P. galimai už savo pinigus.

Kaltinamasis teigia, kad sodybos pirkime pats nedalyvavo, pas notarą nebuvo. 2008 m. vasario 7 d. šventė savo 30-metį. Renginyje buvo ir M. P., kuris pasakė, kad savo turimus pinigus investavo nusipirkdamas sodybą. Tada kilo mintis užsidirbti pinigų. Pasakė M. P., kad yra žmonės, kurie toje sodyboje gyventų, ją prižiūrėtų ir pjautų žolę. Taip sakydamas, turėjo omenyje pažįstamą vardu R. jo pavardės nepamena. M. P. pasakė, kad, jei tais žmonėmis pasitiki, tegu jie naudojasi sodyba, nes jos M. P. vis tiek nereikia. Su nuomininku jis sudarė nuomos sutartį, nes M. P. gyveno Vilniuje. Paaiškėjus, jog nuomininko dokumentai yra fiktyvūs, sutartį, pasitaręs su advokatu, išmetė. Pats pagal dokumentus bandė ieškoti nuomininko, bet nerado, policija taip pat nerado. Su šiuo asmeniu buvo supažindinęs K., jį yra matęs tik porą kartų. M. P. iš tos nuomos naudos neturėjo, o pats (T. R.) gavo už nuomą du šimtus litų per mėnesį. Mokėjimo laikotarpio nepamena, bet apie gaunamus pinigus M. P. nesakė. Žmogus iš pradžių sumokėjo į priekį už pusę metų, o po to jam (T. R.) paskambinus, atvykdavo susimokėti į Panevėžį, pats į sodybą nevažiavo. Po kratos susisiekė su K., kuris viską kaip ir žinojo ir sakė į policiją neiti. K. sakė, kad į policiją R. nueis ir viską papasakos, jokios atsakomybės jam nebus. Taip ir „tempėsi“, kol sulaikė policija. Tuo metu gyveno Panevėžyje, nesislapstė, tačiau į policiją nėjo. Policijai apie tą nuomininką nesakė, nes tikėjosi, kad, kaip ir buvo žadėta, jis pats nueis į policiją ir papasakos. Buvo sulaikytas už rastą suklastotą pasą, pripažįsta, kad padarė nusikaltimą, už kurį turi atsakyti. Yra buvęs toje sodyboje, į ją K. prašymu vežė daiktus iš Švedijos. Teigia, jog buvo tik vežėjas, už tai jam K. sumokėjo. Toje sodyboje nieko įtartino nematė, joje tik iškrovė daiktus. Su K. Švedijoje bendradarbiaudavo, iš jo pirkdamas padangas, nes ten turi servisą.

Šiuo metu K. pasislėpęs. Su K. artimais draugais nebuvo, jo pavardės susipažįstant neklausė. Ketino iš jo Švedijoje nuomoti patalpas, nes jis turėjo didelį angarą prie Stokholmo. Vietą žino, bet tiksliai adreso pasakyti negali. Su K. ar R. susitikdavo susiskambinę, tačiau telefonų numerių dabar negali nurodyti, nes neišsaugojo. Apie kratos metu sodyboje rastus daiktus sužinojo tik iš kaltinamojo akto. Teigia, jog nė vienas iš daiktų jam nepriklauso. Jo pirštų antspaudas ant juodos spalvos vazono galėjo užsifiksuoti tuo metu, kai daiktai buvo vežami autobusiuku „VW LT“ į sodybos ūkinį pastatą. Sodyboje pasitiko R., kuris, padėjęs iškrauti, atsiskaitė už atvežimą. Būtent daiktų iškrovimo metu ant vazono galėjo atsirasti piršto anspaudai. Pirštų pėdsakus ant lempų taip pat galėjo palikti daiktų iškrovimo metu, pėdsakų galėjo likti ir ant kitų daiktų. Kada buvo sodyboje, negali pasakyti, bet joje matė šieno prikrautą kažkokią priekabą, pastatas buvo kaip klojimas. Auginamų kanapių, šviestuvų nematė. Gyvenamajame name yra buvęs tik kartą, kai atvežė daiktus. Sodyba buvo tuščia, joje buvo keli baldai. Apsaugos priemonių, grotų, vaizdo kamerų nepastebėjo. Dėl telefoninio ryšio bandė išsiaiškinti: yra išklotinė telefono, kuris buvo prijungtas prie sodyboje įrengtos signalizacijos. Išklotinėse nenustatyta, kad žmonos vardu registruotas telefono abonento numeris rišdavosi su sodybos apsaugos sistema.

Už sunaudotą elektrą mokėjo R., jam buvo paduota atsiskaitymo knygelė. Apie mokėjimą nebuvo aptarę, tačiau R. mokėjo už realiai suvartotą elektros energiją. Kiek mokėjo, nežino. Žemės mokestį vieną kartą mokėjo R.. Kad reikia tą mokestį sumokėti, sužinojo tada, kai M. P. jo (T. R.) žmonai perdavė gautą sąskaitą, kurią pats perdavė R.. Ar mokestis sumokėtas, nežino.

Paklydęs mažiukas vokiečių aviganis buvo atbėgęs pas tėvus, kelias dienas jis ten ir buvo. Žino, kad tas šuo buvo rastas tame autobusiuke. Šuo buvo grąžintas tėvui.

Dėl autobusiuke „VW LT“ rastos laistymo įrangos nieko paaiškini negali, kadangi nežino, apie ką eina kalba. Gimus vaikui, parduotuvėje paprašė pardavėjo pasiūlyti drėkintuvus. Pardavėjas atspausdino keletą aprašymų apie drėkintuvus, šiuos aprašymus laikė namuose.

Dėl (duomenys neskelbtini) rasto maišiuko nieko negali paaiškinti, nes jis ne jo. Negali teigti, kad jį policininkai „pakišo“, gal draugai paliko, nes ten buvo rastas tuščias maišiukas, kuriame kažkada, pagal ekspertų išvadą, buvo kokaino milteliai.

Elektroninės svarstyklės visada buvo virtuvėje, tai buvo šeimos svarstyklės, kuriomis daugiau naudojosi žmona. Buvo ir didelės svarstyklės, kurios buvo skirtos sverti maisto produktams, skaičiuoti kalorijas. Negali paaiškinti, kaip ant tų svarstyklių buvo rasti kanapių pėdsakai. Mano, kad padaryta klaida, nes virtuvinėmis svarstyklėmis sverti kanapes nelabai tinka.

Buvo rasta apie 1000 filmų, tarp jų rasta keli šimtai dokumentinių filmų. Policijos pareigūnų paimti keli filmai, kurie pavadinimu kažkuo susiję su pateiktu kaltinimu. Filmai nėra apie narkotikų gamybą - jie yra apie narkotikų žalą organizmui, kuriuos jis ir žmona siunčiasi iš interneto. Apie kompiuteryje rastus žemėlapius su pažymėtomis konkrečiomis teritorijomis – Smilgiai, Juodelėnai nieko negali paaiškinti, nes pats jų nematė, ten jų nekėlė. Kompiuteris buvo pirktas ne naujas, jame daug kas buvo likę nuo ankstesnio savininko.

Mano, kad nuomos sutartis neteisėta, nes joje nurodytu adresu to asmens nerado, paaiškėjo, kad ten jis negyvena ir niekada negyveno. Tas asmuo pasislėpė. Iš to seka, kad duomenis suklastojo R., nors neneigia, kad duomenis galėjo rašyti pats, savo ranka. Nepamena, ar ten nurodė savo pavardę, bet mano, kad rašė M. P. pavardę, kuriam priklausė sodyba. M. P. vardu niekas gal nepasirašė, sutartyje nebuvo įvardytas antras žmogus. Nuomojama buvo R., kurio pavardės nepamena. Mano, kad R. nepasirašė. M. P. nedavė pinigų už nuomą, juos pasiimdavo pats. Apie tai M. P. nieko nesakė.

T. R. tvirtina, kad žino, jog M. P. nemokėjo mokesčių, knygelės jis nepildė. Už elektros energiją mokėjo naudotojas, nes pats (T. R.) paėmė iš M. P. knygelę ir ją atidavė sodybos naudotojui. Ar M. P. papildomai mokėjo, to negali pasakyti.

Po liudytojo E. K. apklausos T. R. pareiškė, kad (duomenys neskelbtini) kaime sodybą ne iš šio liudytojo pirko, įvyko grubi klaida, ten buvo „aukštas asmuo“. Praėjo jau 5 metai, galėjo suklysti dėl telefono numerio. Šis liudytojas visai nesusijęs su byla. Kaip galėjo ta klaida įvykti, paaiškinti negali. Liudytoją pažinojo, nes jo tėvai tame pat rajone gyveno, su juo mokėsi toje pačioje vidurinėje mokykloje, bet su juo neturi jokių reikalų. Anksčiau ką žinojo, tą ir pasakė. Negali paaiškinti, kodėl sakė, kad kanapių auginimas buvo susijęs su šio telefono numerio savininku.

Kaltinime nurodytų veiksmų garaže nepadarė. Tokių veiksmų ir nesugebėtų atlikti, nes pomidoro nesugebėtų užauginti. Nesidomėjo, kaip reikia užauginti kanapes. Kai buvo atvežtas pareigūnų prie garažo, buvo įėjęs į jo vidų. Garaže buvo tie patys suversti daiktai, galėjo tik pasikeisti jų vieta, jokių konstruojamų dalykų, įrengimų ten nematė. Vazoną galima naudoti bet kam, garaže nebuvo išskirtinių įrengimų, kurie būtų tinkami tik kanapių auginimui.

Garažo pirkimo metu vengė policijos, todėl padavė tą netikrą dokumentą. Garažą tik padėjo nusipirkti. Dėl suklastoto dokumento paaiškino, kad vienas pažįstamas pasiūlė kreiptis į žmogų, kuris rašaliniu spausdintuvu gali pigiai padaryti asmens tapatybės kortelę. Tuo metu jos nelabai reikėjo, bet proga pasitaikė ir ja pasinaudojo. Susitiko su tuo asmeniu, jam padavė nuotrauką ir sumokėjo 100 ar 200 Lt. Po kurio laiko tas asmuo atvežė pagamintą kortelę. Pripažįsta, kad įgijo ir laikė netikrą asmens tapatybės kortelę, tačiau tai padarė iš kvailumo. Asmens tapatybės kortelę pagaminusio asmens negali nurodyti, nes tai buvo prieš 6 metus. Jo telefono numerį buvo davęs kažkoks draugas. Tą dokumentą pateikė buhalterei, nes reikėjo įregistruoti bendrijos narį garažo pirkimo metu. Nebuvo kitos išeities, kaip tik pasinaudoti jau esama kortele, tas variantas pasirodė lengvesnis nei meluoti, kad vėliau dokumentą pateiks. Kortelę laikė nenešiojamos striukės kišenėje, tačiau jos nenaudojo.

Liudytojas T. M. paaiškino, kad prieš 4 metus, lapkričio mėnesį, buvo gauta informacija, kad Panevėžio rajone rasta sodyba, kurioje buvo auginamos narkotinės medžiagos – kanapės. Pagal turimą informaciją, su narkotinių medžiagų auginimu gali būti susijęs ir A. B.. Sodyba priklausė M. P., kurio pusbrolis buvo T. R.. Iš viršininko R. S. gavo nurodymą, kad reikia sulaikyti T. R. ir A. B.. Jis pats, D. Ž. ir V. B. važiavo automobiliu Parko gatve. Buvo pateikti automobilio duomenys: angliško varianto su užrašu „VW LT“, buvo žinomas ir numeris, tuo automobiliu naudojosi T. R.. Parko–Nemuno g. sankryžoje pamatė nurodytą automobilį, kuris atvažiavo nuo Parko gatvės. Su tuo automobiliu prasilenkė. Prasilenkiant pamatė, kad automobilis yra angliško varianto, vairas dešinėje pusėje, prie vairo sėdėjo T. R., o šalia – A. B.. Automobilį stebėjo pats ir matė, kas sėdi prie vairo, todėl tvirtina, kad vairavo būtent T. R.. Yra ir anksčiau matęs, kad tą automobilį vairuoja T. R.. Automobiliai prasilenkė. Apsisukę sekė jų automobilį, kuris pasuko iš Parko g. į Tulpių g., ir nuvažiavo link policijos komisariato, po to pasuko į Binkio g. ir važiavo link A. B. namų. Prie garažų automobilis stabtelėjo. Iššokęs iš mašinos pamatė, kaip A. B. pasuko link savo namų ir nusekė paskui jį. Sekdamas A. B., matė, kaip T. R. vairuojamas automobilis pajudėjo link Tulpių gatvės, nes pro tuos garažus yra išvažiavimas. Pasivijęs A. B., jį sustabdė, prisistatė policijos pareigūnu ir parodė pažymėjimą. Paklausė A. B. pavardės, paprašė jo dokumento, bet jis dokumento neturėjo. Telefonu paprašė, kad privažiuotų kitas pareigūnas. Atvyko, atrodo, S. Š., su kuriuo A. B. pristatė į policijos komisariatą. D. Ž. su V. B. nuvažiavo paskui T. R. automobilį. Po to sužinojo, kad T. R. tą automobilį paliko ir pabėgo.

Nurodo, kad teko dalyvauti kratose. Dalyvavo darant kratą sodyboje. Ten buvo tik vieną dieną, nors ta krata buvo daroma kelias dienas. Prisimena, kad sodyboje buvo rasta kanapių, auginimo įranga, vazonai, laistymo įranga, stelažai, šildymo lempos, atrodo, dar augo keletas augalų. Dalyvavo atjunginėjant elektrinę dalį. Sodyba buvo įrengta kaip tvirtovė: langai buvo uždengti metalo skydais, kad iš išorės nebūtų galima patekti. Kanapių auginimo įranga buvo padaryta profesionaliai, buvo naudojamos gamyklinės laistymo priemonės, sustatyti laikmačiai, kad procesas būtų automatizuotas. Nepamena, ar buvo kokios nors sodybos apsaugos priemonės, tačiau žino, kad ten buvo signalizacija, kuri signalą perduodavo į mobilųjį telefoną. Buvo keletas kamerų, bet ar jos buvo įjungtos, dabar atsakyti negali.

Prisimena, kad dalyvavo dar vienoje kratoje, atliktoje garaže, kuris buvo Savitiškio g. gale. Iš kitos garažo pusės buvo įrengtas slaptas įėjimas. Buvo įrengtos kanapių auginimo patalpos, kurių įranga buvo analogiška įrangai, kratos metu rastai sodyboje. Kaltinamasis T. R. dalyvavo kratoje. Pas jį buvo rastas netikras dokumentas. To dokumento pagrindu buvo išnuomotas ar pirktas garažas. Slaptas įėjimas garaže – tai iš kitos garažo pusės buvo padaryta užmaskuota landa, kuri su tam pritaikytu raktu atsisukdavo, buvo padarytas paslėptas įlindimas, o pačios durys iš vidaus beveik užvirintos, padarytos, kad jos atsidarydavo kažkaip tik iš vidaus. Fasadinės durys buvo padarytos analogiškai, kad būtų sudėtinga įeiti į vidų. Rūsyje buvo įrengti stelažai, laistymo, šildymo prietaisai, kai kurie daiktai buvo analogiški sodyboje rastiems daiktams. Įranga, rasta sodyboje ir garaže, buvo skirta kanapių auginimui. Tos įrangos specifiką žinojo, nes teko lankytis ne vienoje sodyboje, kur buvo tokia įranga. Gerai nepamena, bet atrodo, kad tame garaže buvo rasti vazonuose 1–2 sodinukai, o gal augalo jau nebuvo, buvo tik šaknys.

Tame garaže buvo rastos šildymo lempos, stelažai. Rūsyje buvo didesnė ir mažesnė patalpa, kurioje buvo ventiliatoriai, mažesni sodinukai. Kaltinamąjį iš veido labai gerai pažįsta.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad kaltinamąjį T. R. pažįsta iš matymo. Pats dirba Panevėžio AVPK ONTT biure. Apie 2009 m. lapkritį gavo savo biuro viršininko nurodymą išvažiuoti į miestą ir sulaikyti baltos spalvos automobilį „VW LT“, kurio numerio dabar nepamena. Pats, D. Ž. ir T. M. tarnybiniu automobiliu be skiriamųjų ženklų išvažiavo į miestą. Automobilį vairavo D. Ž., šalia vairuotojo sėdėjo T. M., o pats sėdėjo ant galinės sėdynės. Pravažiavus Parko–Nemuno gatvių sankryžą, kažkuris iš kolegų pamatė tą automobilį, kurį reikėjo sulaikyti. Automobilis važiavo priešais, todėl prasilenkė. Automobilio vairas buvo dešinėje pusėje. Apsisukę sekė automobilį, kuris nuvažiavo Tulpių gatve, pasuko į Binkio gatvę, po to vėl pasuko ir sustojo Binkio gatvėje, netoli Tulpių g. 4-o namo esančių garažų. Iš automobilio išlipo žmogus. Buvo tamsu, todėl pasakyti, kas ten išlipo, negali. Bandė pribėgti prie vairuotojo, bet nespėjo, jis nuvažiavo. Dviese su D. Ž. ėmė persekioti tą automobilį. Kol apsisuko ir praleido vieną automobilį, persekiojamas automobilis nusuko į Kauno gatvę ir spėjo nutolti. Matė, kad jis sustojo prie Kauno – Naujamiesčio gatvių sankryžos. Privažiavus prie automobilio, žmonių jame nebebuvo, buvo likęs tik vilkšunis. Nematė, kas išlipo iš to automobilio ir kur jis dingo. Automobilis buvo paliktas neužrakintas. Pavaikščiojo aplink, paklausinėjo ten gyvenančius žmones, tačiau niekas nieko nematė.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 43–45) liudytojas V. B. parodė, kad 2009-11-03 vakare, apie 18.50 val., jis kartu su Panevėžio apskrities VPK ONTB pareigūnais T. M. ir D. Ž. dirbo Panevėžio mieste. Iš Panevėžio apskrities VPK ONTB viršininko R. S. gavo nurodymą patikrinti baltos spalvos automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojančius asmenis. Tarnybiniu automobiliu važiuojant Parko gatve, ties Parko –Nemuno gatvių sankryža pastebėjo minėtą automobilį, jo vairas buvo dešinėje pusėje. Automobilis važiavo Parko gatve link Tulpių gatvės. Kas vairavo automobilį, nematė, nes sėdėjo ant galinės sėdynės. Tarnybinį automobilį vairavo D. Ž., ant priekinės keleivio sėdynės sėdėjo T. M.. Matė, kad sekamo automobilio priekyje sėdėjo dar vienas žmogus. Su minėtu automobiliu prasilenkė ties Parko – Nemuno gatvių sankryža. Statybininkų – Parko gatvių sankryžoje apsisuko ir važiavo Parko gatve link Tulpių gavės paskui minėtą automobilį. Sekamas automobilis įsuko į Tulpių gatvę ir toliau važiavo link K. Binkio gatvės. Tulpių – K. Binkio gatvių sankryžoje automobilis pasuko į kairę ir, privažiavęs K. Binkio gatvės namą Nr. 15, prieš jį pasuko į kairę ir K. Binkio gatve toliau važiavo pietų kryptimi iki gatvės galo, po to pasuko į kairę ir, pavažiavęs apie 5 metrus, sustojo ties K. Binkio gatvės namu Nr. 13C, šalia ten esančių garažų. Iš automobilio kairės keleivio pusės išlipo vyriškis ir greitai nuėjo link (duomenys neskelbtini) namo. Minėtas vyriškis buvo apsirengęs juodos spalvos striuke, tamsiomis sportinėmis kelnėmis, ant galvos užsimovęs tamsios spalvos sportinę kepuraitę. T. M. nusekė iš automobilio išlipusį vyriškį, o jis su D. Ž. nusekė automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis nuvažiavo K. Binkio gatve rytų kryptimi, po to įsuko į Tulpių gatvę ir važiavo Tulpių gatve pietų kryptimi iki kairėje pusėje esančios Kauno gatvės, į kurią įsuko. Būdami ties Kauno g. 47 namu, matė, kaip minėtas automobilis sustojo prie Kauno g. 43 namo. Atsidarius priekinėms dešinės pusės durelėms, vairuotojas iššoko ir nubėgo Naujamiesčio gatvės link. Vairuotojui pradėjus bėgti, jie važiavo paskui, tačiau jį užstojo paliktas automobilis, todėl nematė, kur jis pasislėpė. Pavažiavę Naujamiesčio gatve, vyriškio ten nebematė. Šis vyriškis vilkėjo tamsiais drabužiais, ant galvos buvo užsimovęs juodą megztą kepurę, jis galėjo būti apie 20–30 metų amžiaus. Matė tik iš nugaros, atpažinti negalėtų. Neradę vyriškio, jiedu grįžo prie jo palikto automobilio, kuriame ant sėdynių gulėjo juodos spalvos vokiečių aviganių veislės šuo. Tą patį vakarą Panevėžio AVPK ONTB tyrėja G. G. atliko minėto automobilio apžiūrą, po to automobilis buvo pastatytas į UAB „Automera“ automobilių saugojimo aikštelę. Automobilyje buvęs šuo pristatytas į Panevėžio AVPK savininko nustatymui ir grąžinimui.

Pagarsinus šią apklausą V. B. parodymus patvirtino. Paaiškino, kad dabar visų aplinkybių nepamena.

Liudytojas D. Ž. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, jį kelis kartus yra matęs atlikdamas tarnybines pareigas. 2009 m. dirbo Panevėžio AVPK ONTT skyriuje. Pamena, kad važiuojant automobiliu, vienam iš kolegų viršininkas telefonu davė užduotį sulaikyti baltos spalvos autobusiuką su nelietuviškais numeriais. Važiuojant Parko gatve, prie degalinės Statoil pastebėjo tą autobusiuką. Buvo jau sutemę. Kas sėdi autobusiuke, nematė, nes dėmesys buvo sutelktas į patį autobusiuką ir jo numerį, be to, vairavo. Su autobusiuku prasilenkė, todėl, pravažiavę sankryžą, apsisuko ir sekė paskui jį. Autobusiuką prisivijo gal Tulpių gatvėje. Autobusiukui įsukus į kiemus ir sustojus, iš jo išlipo jaunuolis, kurio veido nematė. T. M. išlipo ir nuėjo paskui jaunuolį link kažkurio Tulpių g. namo. Autobusiukui pradėjus važiuoti, jis (D. Ž.) ir V. B. automobiliu sekė jį. Autobusiukas įsuko į Tulpių gatvę, o po to – į Kauno gatvę. Galbūt autobusiuko vairuotojas suprato, kad yra sekamas, nes Kauno gatvėje prie kažkurio namo sustojo, išlipo ir skubėdamas pasišalino. Autobusiuką vairavo tamsiai apsirengęs jaunuolis. Kokia kryptimi jis pasišalino, nematė, nes užstojo autobusiukas. Bandė to jaunuolio ieškoti, bet buvo tamsu, ten daug nuosavų namų, kiemų. Apžiūrėjo automobilį ir viršininko nurodymu laukė prie jo atvykstančių kitų pareigūnų.

Liudytojas T. G. paaiškino, kad kaltinamasis jam yra žinomas. 2009 m. pabaigoje, dirbant Panevėžio AVPK ONTT biure, buvo gauta informacija, kad vienoje Panevėžio rajono sodyboje, gal Juodikonių kaime, gali būti neteisėtai disponuojama narkotinėmis medžiagomis, jos ten gali būti ir auginamos. Tikrinant turimą informaciją, jis su pareigūnais I. L. ir A. M. keletą kartų vyko apžiūrėti sodybą. Matė, kad sodyba aptverta, joje stovi geltonas medinis namas, mažesni pastatai, sodybos langai buvo nuolat uždengti užuolaidomis. Iš vieno pastato nuolat sklido žmonių balsai, kaip vėliau išaiškėjo, ten buvo nuolat įjungtas radijo imtuvas, kad sudarytų įspūdį, kad ten gyvenama ir nuolat lankomasi. Buvo matyti, kad pastatai yra prižiūrimi, bet pagal aplinką sprendė, kad ten nėra gyvenama. Buvo nustatyta, kad sodyba priklausė M. P.. Sodybos savininkas paaiškino, kad jo vardu yra registruota tokia sodyba, tačiau joje nėra buvęs ir matęs. Šią sodybą padėjo įsigyti pusbroliui T. R., t. y. atliko visas procedūras, reikalingas atlikti perkant sodybą. Tokie sodybos savininko paaiškinimai patvirtino įtarimus, kad sodyboje gali būti daroma nusikalstama veika. Nuvykus su savininku į minėtą sodybą, prie namo durų pajuto specifinį narkotinės medžiagos – kanapių kvapą. Patekus į vidų, buvo aptiktas labai didelis kiekis tokių dirbtinėmis sąlygomis auginamų augalų, buvo įrengta šildymo, apšvietimo, laistymo sistema. Iš išorės sodybos langai buvo uždengti, bet iš vidaus jie buvo sutvirtinti plieninėmis plokštėmis tam, kad niekas į sodybą nepatektų arba nepasižiūrėtų, kas yra viduje. Atrodo, kad antrame aukšte buvo įrengta stebėjimo kamera, kuri buvo nukreipta į keliuką, nes sodyba nuo kelio buvo 100–150 m. Kieme buvo įmontuoti nuo žmogaus judesio įsijungiantys žibintai. Buvo signalizacija, kuri buvo sujungta su mobiliuoju telefonu. Ten pat buvo džiovinamos kanapės, derva, buvo aibė maišų nuo trąšų, žemių, todėl buvo akivaizdu, kad sodyba ir buvo skirta tik tam reikalui, o ne gyventi, nes gyvenamųjų patalpų ten nebuvo. Vėliau sužinojo, kad netoli tos sodybos buvo pastebėtas mikroautobusas, kuriame važiavo, kaip kolegos pranešė, T. R. ir A. B.. Kiek žino, tai tas autobusas buvo Panevėžyje pastebėtas ar persekiojamas. Žino, kad T. R. Kauno gatvėje paliko tą autobusą ir pasišalino, o kitas asmuo buvo sulaikytas.

Buvo atliekama krata T. R. gyvenamojoje vietoje. Kratos metu buvo rasti tam tikri daiktai, užrašai, dokumentai, kurie pagrįstai leido įtarti, kad asmuo yra tikrai susijęs su minėta sodyba ir joje vykdoma nusikalstama veika. Buvo rastos svarstyklės, kiek atsimena, ant jų buvo rasti narkotinės medžiagos – kanapių pėdsakai. Buvo rastas maišelis, kiek dabar žino, su nedideliu kiekiu kokaino. Taip pat buvo rasti drėkinimo, vėdinimo sistemų aprašai. Visa tai buvo paimta kratos metu. T. R. slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, jis buvo paieškomas. 2010 m., gal rudenį, buvo gauta informacija, kad T. R. naudojasi garažu, esančiu Savitiškio gatvėje, o gyvena (duomenys neskelbtini). Tose patalpose buvo atliktos kratos, sulaikytas T. R.. Atliekant kratą garaže, pastebėta, kad rūsys po garažu buvo pritaikytas auginti kanapes ar kitas narkotines medžiagas, nes rūsys buvo apšiltintas, rasti vazonai, kanapės, įvairūs laikmačiai. Iš pažiūros viskas buvo įrengta taip, kaip ir sodyboje. Į garažą nebuvo galima patekti lengvai, pro duris. Įėjimas buvo užslėptas: į garažą buvo patenkama per šone specialiai įrengtas duris, kurios buvo atsukamos specialiu varžtu. Tos durys buvo 1m x 1m dydžio. Buvo atlikta krata ir Kniaudiškių gatvėje, kur tuo metu gyveno T. R.. Kratos metu, jei gerai prisimena, buvo rastas padirbtas dokumentas.

Sodybos teritorija buvo aptverta, buvo įrengta išorės stebėjimo sistema – besisukantis į judėjimo kryptį apšvietimas, sodyboje visi langai buvo sutvirtinti plieninėmis plokštėmis, buvo įrengtos savadarbės šarvo durys, sienos buvo apšiltintos putų polistirolu. Įėjus į sodybą, patalpos dešinėje pusėje buvo atidaromos 2 durimis. Patalpose buvo įrengtos lentynos vazonams sustatyti, vazonuose augo kanapės. Buvo matyti ir jau tuščių vazonų. Aiškiai buvo matyti, kad sukurtos dirbtinės sąlygos auginti tokius augalus – specialiais įrengimais buvo palaikoma temperatūra, šildoma, vėdinama. Kitoje patalpoje kairėje pusėje buvo įrengtos kanapių džiovyklos, jose buvo rastos kanapės. Kitas kambarys buvo skirtas naudotoms ir nepanaudotoms žemėms, įrenginiams ir įrankiams. Buvo tik viena šiokia tokia lova, kuri, matyt, buvo skirta tik pailsėti. Sodyboje buvo ir kitas nedidelis pastatas, kuris buvo apšiltintas, įvesta elektros instaliacija, įrengtos lentynos vazonams. Tame pastate, kuris buvo arčiau įvažiavimo, iš kurio sklido radijo garsai, taip pat buvo įrenginėjama, buvo vedžiojami laidai, vėdinimo sistemos, vamzdžiai ir kita. Visi pastatai, išskyrus daržinę, buvo pritaikyti tik tai veiklai. Įėjus į sodybą pro duris ant dešinės sienos, buvo įrengta apsaugos sistema. Atlikta išklotinių analizė, siekiant nustatyti, į kokį telefoną ėjo signalas iš apsaugos sistemos. Analizės metu nustatyti telefonai, bet kam jie priklausė, dabar nepamena. Kratos metu Statybininkų gatvėje esančiame bute buvo rasti užrašai, aprašymai, kaip išvedžioti ir panaudoti drėkinimo sistemas. Po kratos sodyboje visa įranga buvo paimta, nors dalis galėjo ir likti. Savitiškio gatvėje esančiame garaže buvo tų pačių prekės ženklų įrenginiai, kaip ir sodyboje.

Liudytojas A. V. paaiškino, kad jau praėjo daug laiko, o su kaltinamuoju buvo susitikę labai trumpą laiką, todėl negali visiškai garantuoti, kad tai jis.

Liudytojas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) keletą metų turėjo sodybą. Kadangi ta sodyba buvo nebereikalinga, tai apie jos pardavimą paskelbė laikraščiuose, atrodo, prašė nekilnojamojo turto agentūros paslaugos. Sodyboje jokia žemės ūkio veikla nebuvo vykdoma, tik keletą metų žmonėms buvo leista aplink nusipjauti žolę. Tai sodybai priklausė apie 5 hektarus žemės. Sodyboje baldų nebuvo, buvo krosnis, sena sofa, menkaverčių smulkmenų. Apsaugos priemonių – signalizacijos, rimtesnių durų nebuvo. Sodyba buvo parduota gal rudenį, gal 2008 m. sausio mėnesį. Su pirkėju buvo susitikęs 3 kartus. Buvo suinteresuotas greičiau sodybą parduoti. Ta sodyba buvo tarp Panevėžio ir Ramygalos, ten autobusas nevažinėja, todėl žmonės, auginantys mažus vaikus pirkti atsisakydavo. Pirkimo procesas vyko per notarę, dirbančią Anykščių gatvėje. Pinigai buvo pervesti iš sąskaitos į sąskaitą. Kai pinigai įplaukė į sąskaitą, gavo apie tai žinutę. Tada nuėjo pas notarę, pasirašė ir išsiskirstė. Pirkimo procese pirkėjas, atrodo, dalyvavo vienas. Su kaltinamuoju yra kartą susitikęs Nemuno gatvės degalinėje baigti derinti sodybos pirkimo – pardavimo reikalų. Tada ir baigė viską derinti, suma buvo suderėta tokia, kokia yra byloje - apie 70 000 litų. Pasiūlyta pirkėjo kaina buvo tinkama, nes reikėjo kuo greičiau tą sodybą parduoti. Atrodo, kad tas asmuo, kuris pirko, tas ir apie sumą kalbėjo. Nebuvo, kad vienas formintų, o kitas derintų. Negali pasakyti, ar kaltinamais – tai M. P., ar ne. Sodybą pirko M. P., jo registracijos vieta buvo Švyturio gatvė.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b. l. 56–58) liudytojas A. V. parodė, kad 2008 m. sausio mėn. pradžioje į skelbime nurodytą jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis ir pasiteiravo dėl parduodamos sodybos. Jie sutarė susitikti ir viską aptarti prie degalinės „Deliuvis“, esančioje prie Nemuno.–Molainių gatvių sankryžos. Sutartu laiku degalinėje susitiko su vyriškiu, kuris buvo apie 24–27 metų amžiaus, apie 185 cm ūgio, tamsių plaukų. Vyriškis į susitikimą atėjo vienas. Pasakė, kad nori pirkti sodybą, jis atsakė, kad sodybą parduos už 70 000 litų, paaiškino, kur ta sodyba yra. Ar jie buvo nuvykę pažiūrėti sodybos, jis nepamena. Po kelių dienų jam iš to paties numerio vėl paskambino tas pats asmuo ir pasakė, kad nori pirkti sodybą. Jie sutarė susitikti ir nueiti pas notarą susitarti dėl pirkimo–pardavimo sutarties parengimo. Į susitikimą vyriškis, kuris pirko sodybą, atėjo su kitu vyriškiu, kurį tuomet matė pirmą kartą, apie 30 metų amžiaus, apie 190 cm ūgio, atletiško sudėjimo. Tą asmenį tuomet matė pirmą ir paskutinį kartą, todėl jo pažinti negalėtų. Visi trys nuėjo pas notarę, pateikė reikalingus asmens dokumentus. Kuris iš vyriškių pateikė dokumentą notarei, jis nepamena. Notarė nurodė ateiti kitą dieną. Dieną, kai turėjo sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, sutarė susitikti prie notarės. Į susitikimą vienas atėjo tas asmuo, su kuriuo buvo susitikęs degalinėje. Prieš sudarant sutartį, jie abu kartu nuėjo į tuometinį „Hansabanko“ filialą, esantį Kranto g., kur į jo sąskaitą vyriškis pervedė 70 000 litų. Grįžę pas notarę, sudarė sutartį. Iš pirkimo–pardavimo sutarties jis sužinojo, kad pirkėjo pavardė yra M. P.. Iš notarės gavo pirkimo–pardavimo sutarties egzempliorių, paskui pirkėjui perdavė raktus nuo sodybos ir jos priklausinių. Daugiau tų asmenų nematė ir su jais nebendravo.

Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas A. V. patvirtino, kad parodymai yra teisingi. Atrodo, kad tada jie buvo dviese. Nežino, su kuriuo iš tų asmenų daugiau bendravo. Atrodo, kad su tuo, kuris pervedė pinigus, su tuo ir bendravo, gal tas antras ko paklausė, gal jam ką atsakė, tačiau daugiausiai kalbėjo tas, kuris ir pirko.

Liudytoja A. P. paaiškino, kad kaltinamasis yra sesers sūnus. M. P. yra jos (A. P.) sūnus. Nurodo, kad žinojo, kad sūnus savo vardu užsiregistravęs T. R. sodybą, bet kur yra ta sodyba, nežino. Į namus atsiųsdavo sodybos mokesčių popierius. Nežino, kodėl T. R. neužsiregistravo tos sodybos savo vardu. Sūnus apie sodybą nekalbėjo, suprato, kad ten jis nevažiuodavo. Su T. R. labai retai susitikdavo, nebent pas seserį.

Kad sūnus užregistravo savo vardu sodybą, sužinojo tada, kai į namus buvo atsiųstos sąskaitos žemės mokesčiui sumokėti, nes sūnus registruotas jos adresu. Sąskaitas atidavė T. R. žmonai Ž.. Ji, nieko nesakiusi, paėmė tą laišką ir išėjo. Sūnui pasakė, kad laišką atidavė, nes kieno sodyba, tas ir moka. Patys tų mokesčių nemokėjo. Sūnus sodybai pirkti neturėjo pinigų, nes darbo neturėjo. Ji pati remdavo sūnų. Nežino, už kiek ta sodyba nupirkta. Sūnus nesakė, kas mokėjo už sodybą.

Liudytoja G. G. paaiškino, kad kaltinamąjį žino, kaip įtariamąjį ikiteisminiame tyrime. Nurodo, kad buvo ne pagrindinė tyrėja, tačiau tik gavo viršininko nurodymą vykti kartu su pareigūnu K. atlikti procesinius veiksmus. 2009 m. lapkričio 3 d. buvo atliekama (duomenys neskelbtini). Išsiuntė apklausti to kaimo gyventojų apie sodybą, kurioje buvo atliekama krata. Nuvyko su K. į nurodytą kaimą ir sustojo prie keliuko į sodybą, nes K. paskambino pasitikslinti, kur tiksliai reikia važiuoti. Tuo metu pralenkė baltos spalvos krovininis autobusiukas. K. nieko nesakė, pradėjo greitai važiuoti ir pralenkė tą autobusiuką. Nuvažiavo iki „T“ formos sankryžos, apsisuko ir apšvietė autobusiuką. Autobusiukas nuvažiavo į kairę, žiūrint nuo autobusiuko pusės. Buvo jau tamsu. Kai autobusiuką apšvietė, matė nepažįstamus du žmones. K. pasakė, kad vieną žino, kad tai buvo A. B.. K. informavo R. S. kokia kryptimi nuvažiavo tas autobusiukas. Patys liko apklausinėti žmonių.

Kai tą autobusiuką apšvietė, atkreipė dėmesį, kad numeriai buvo ne lietuviški, nes pradžia buvo skaičius, po to raidė, bet dominavo skaičiai. Ant galinių durelių buvo dryžiai. Vėliau tas autobusiukas Kauno gatvėje buvo sulaikytas. Pati jį atpažino, kaip tą, kuris buvo pastebėtas. Padarė automobilio vizualią apžiūrą, surašė nutarimą automobilį priduoti saugoti į „Automerą“. Prisimena, kad autobusiuko viduje buvo šuo.

Liudytojas S. L. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta. Pats gyvena (duomenys neskelbtini) kaimo vienkiemyje. Kitoje pusėje kelio gyveno kaimynė, kuri prieš 3 - 4 metus mirė. Tą namą ji buvo pardavusi kažkokiam žmogui iš Klaipėdos. Nežino, kas nupirko tą sodybą. Jei žmogus pirmas neatvyko, o apsitvėrė „šlagbaumais“, reiškia, kad jis nenori bendrauti, todėl pas tos sodybos savininką ir nėjo. Iki to laiko sodyba nebuvo aptverta. Pats važinėjo į komandiruotes, grįždavo kartą per mėnesį. Tėtis sakydavo, kad atsikraustė į sodybą kažkokie tai žmonės, kad statosi, tvarkosi. Toje sodyboje pačiam neteko lankytis, neteko matyti sodybos savininko, nežino, kokiu automobiliu jis atvykdavo. Iš televizijos sužinojo, kad tame name augino kanapes.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (T. 7, b.l. 80 – 81) liudytojas S. L. parodė, kad 2008 m. nežinomi asmenys nusipirko sodybą (duomenys neskelbtini), esančią maždaug 500 m atstumu nuo jo sodybos. Iki naujiems savininkams įsigijus sodybą, ji buvo neaptverta. Nauji savininkai sodybos teritoriją aptvėrė, įvažiavimą į sodybą užsitvėrė užtvaru. Su naujais savininkais nebendravo, jų nepažinojo. Matydavo, kad į sodybą atvažiuodavo didelis baltos spalvos autobusiukas, kuris buvo krovininis be langų, dažniausiai atvažiuodavo vakarais. Ar sodyboje kas nors pastoviai gyveno, jis nežino. Kartais, eidamas pro sodybą, girdėdavo kaip iš klėtelės, stovinčios prie kelio, sklisdavo muzikos garsai, girdėdavosi radijas, manė, kad sodyboje kažkas būdavo. Keistai jam atrodė, kad sodyboje esančio namo langai visada būdavo iš vidaus uždengti naktinėmis užuolaidomis.

Pagarsinus šiuos parodymus, liudytojas patvirtino, kad jie yra teisingi. Papildomai paaiškino, kad kai grįždavo, matydavo, kad ten atvažiuoja baltas krovininis autobusiukas. Pats grįždavo šeštadieniais, todėl manydavo, kad į sodybą šeštadienį atvažiuoja žmonės pailsėti.

Liudytojas V. G. paaiškino, kad kaltinamąjį matė gal vieną kartą, kai jis bendrijoje persiformino garažą. Pats yra Panevėžio rajono metalinių garažų statybos ir eksploatacijos bendrijos Nr.1 pirmininkas. Bendrija yra adresu (duomenys neskelbtini). Garažai nėra inventorizuojami, ant savivaldybės išnuomotos žemės žmonės statosi laikinus garažus. Bendrija susikūrusi nuo 1978-1979 m. Tų garažų apskaita vykdoma, yra bendrijos nariai, įstatai. Garažo savininkas turi būti bendrijos narys, o nuomotojai nėra bendrijos nariai. Tuo metu, kai tapo pirmininku, bendrijoje buvo daug skolininkų, tarp jų buvo ir minimo garažo savininkas, kuris gyveno Statybininkų gatvėje. Buvo pas jį nuvykęs ir prašė susimokėti skolą. Jo pavardė gal A. Kiekvienas garažas turi atskirą skaitiklį, pagal kurį garažo savininkai patys moka už elektrą. A. buvo skolingas už kelis metus. Atsirado pirkėjas, kuris nupirko tą garažą. Pats pirkėją yra matęs vieną kartą. Gal tai buvo ir kaltinamasis, jis buvo jaunas. Pirkėjas turbūt buvo su žmona, kuri buvo už jį mažesnė, gal vardu Ž.. Užsirašė telefono numerį, adresą. Garažas buvo pirktas ne T. R. vardu. Kai policijoje klausė, pasakė kieno vardu buvo garažas apiformintas. Paaiškėjo, kad savininkas buvo T. R., o ne tas, kurio vardu buvo įformintas garažas. To žmogaus vardo ir pavardės dabar nepamena. Forminant garažo pirkimą, buvo pateikti dokumentai. Bendrijoje turi formą, kur yra nurodyti asmens duomenys, pateikiamų dokumentų numeris. Pas buhalterę yra archyvas. Tame garaže pats nėra buvęs. Gal prie A. buvo į garažą įėjęs, nes sakė, kad parduoda, todėl prašė parodyti, gal kam pasiūlys pirkti. Garažas buvo iškaltas mediena, įrengtos medinės lentynos, prikaupta visokio laužo. Po garažu buvo apžiūros duobė, kuri buvo pilna vandens. Nežino, ar tai buvo rūsys, ar duobė, bet buvo pilnas gruntinio vandens. Duobės neturėjo būti, nes bendrijos nariams buvo išnuomota žemė tik pasistatyti laikinus garažus. Už tą garažą dabar niekas nemoka, yra skola.

Tuo metu, kai garažas priklausė A., jame buvo vienas įėjimas. Garažas yra prailgintas, jis buvo ant šlaito, todėl žmonės pasidarė ne 6 m ilgio, o gal 9-10 m ilgio. Jis sukaltas iš lentų ir apkaltas skarda. Prailginime durų nebuvo, buvo tik pagrindinės durys pastatyti mašinai. Perrašant garažą, buvo A. ir naujas savininkas. Galbūt tai buvo kaltinamasis. Tokiu atveju su buhaltere A. K. paima dokumentus. Parašo pareiškimą tas bendrijos narys, kuris nori iš bendrijos išstoti, o pirkėjas rašo prašymą dėl įstojimo į bendriją. Naujasis savininkas pateikė dokumentą, tačiau nepamena kokį. Be dokumento į bendriją nepriima.

Liudytojas M. P. nurodo, kad kaltinamasis yra pusbrolis. Su juo nėra susipykę. Paaiškino, kad T. R. paprašė jo savo vardu nusipirkti sodybą. Nesigilino, kodėl T. R. perka sodybą ir kodėl jis prašo pirkti jo, t.y. M. P. vardu. Pats nei iki pirkimo, nei po pirkimo toje sodyboje nebuvo. Dėl sodybos pirkimo su T. R. nuvažiavo pas notarą ir su sodybos pardavėju įformino pirkimo - pardavimo sutartį. Į jo (M. P.) sąskaitą T. R. buvo pervedęs pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą sumą grynais pinigais. Sumos dabar nepamena. Pats savo sąskaitoje pinigų neturėjo. Po sutarties surašymo jis ir pardavėjas nuėjo į banką ir pervedė T. R. padėtus į jo sąskaitą pinigus pardavėjui. Po to grįžo pas notarą ir su pardavėju pasirašė sutartį. Ką tuo metu veikė T. R., nepamena. Po sandorio paėmė iš notarės dokumentus ir juos perdavė T. R.. Dokumentus nunešė į Registrų centrą. Iš Registrų centro gautus dokumentus perdavė T. R.. Buvo gavęs pranešimas dėl žemės mokesčio už pirktą sodybą. Nežino, ar už elektros energiją buvo mokama. Visas gautas sąskaitas atiduodavo T. R., kad jis susimokėtų.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 7, b.l. 150 – 153) liudytojas M. P. parodė, kad savo vardu mokėjo mokesčius už sodyboje sunaudotą elektros energiją. Mokėjo pinigais, kuriuos jam duodavo T. R.. Kiekvieną mėnesį T. R. jam pasakydavo skaitiklių parodymus, kuriuos jis įrašydavo į mokesčių už elektros energijos knygelę bei užpildydavo kitas šios knygelės grafas. Po to T. R. jam duodavo grynaisiais tokią pinigų sumą, kokią reikėdavo sumokėti už elektros energiją pagal skaitiklių parodymus. Jis Panevėžio butų ūkio kasose T. R. duotais pinigais apmokėdavo sąskaitas. Mokesčių už elektros energiją knygelę laikydavo pas save T. R.. Kai reikėdavo apmokėti sąskaitą, T. R. knygelę paduodavo jam, o apmokėjęs sąskaitą knygelę grąžindavo. Nesigilino, kodėl šioje sodyboje per mėnesį yra sunaudojama tiek daug elektros energijos. Į jo namus adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje ateidavo žemės mokesčio už sodybą sąskaitos, kurias atiduodavo T. R.. Kažkuriuo metu, tikslios datos nepamena, T. R. pasakė, kad Anglijoje jo vardu nusipirko autobusiuką. Kokiu būdu Tomas tai padarė, jis nežino. T. R. nebuvo davęs jokių savo dokumentų. Po kiek laiko jis prie namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena T. R. tėvai, pamatė stovintį baltos spalvos Volkswagen autobusiuką su užsienietiškais numeriais, kurių nepamena. Iš T. R. sužinojo, kad būtent šis autobusiukas buvo pirktas jo vardu, nors su šio automobilio pirkimu jis nesusijęs. T. R. yra minėjęs, kad reiktų automobilį perregistruoti. Kuomet šis automobilis buvo paimtas policijos pareigūnų, jis, kaip formalus automobilio savininkas rūpinosi, kad jis būtų grąžintas T. R. tėvams. Minėtame automobilyje buvę daiktai jam nepriklauso, mano, kad jie priklauso T. R..

Pagarsinus šiuos parodymus, M. P. pareiškė, kad nemokėjo sąskaitų už elektrą: mokesčių knygelės nėra matęs, pats įrašų knygelėje nedarė. Tačiau, tyrėjai parodžius specialisto išvadą, pagal kurią įrašai knygelėje yra daryti būtent jo (M. P.) ranka, pripažino, kad pildė ir mokėjo sąskaitas, tačiau tai darė įtakotas tyrėjos, kad taip bus geriau. Kurioje vietoje buvo mokamos sąskaitos už sodyboje sunaudotą energiją sužinojo iš tyrėjos. Analogiškus parodymus davė ir teisėjui, nes tuo metu jautė stresą dėl pateiktų kaltinimų.

Liudytojas patvirtino, jog bylos eigoje sužinojo, kad buvo jo vardu užregistruotas baltos spalvos T. R. autobusiukas. Paėmė autobusiuką iš saugojimo aikštelės, nes reikėjo už jo stovėjimą mokėti mokesčius.

Liudytoja J. B. paaiškino, kad kaltinamąjį T. R. pažįsta, nes tyrė bylą, kurioje jis buvo įtariamasis. M. P. figūravo toje pačioje byloje. Atsimena, kad rinko rašysenos tyrimui medžiagą, kurią siuntė į kriminalistinių tyrimų centrą. Atliekant apklausas, buvo užfiksuota tai, ką pasakė M. P.. Įtaka jam nebuvo daroma, nes nėra tikslo tai daryti. Byloje remiamasi ne tik parodymais, pagrindinę reikšmę turi byloje esančių įrodymų visuma. M. P. susipažinti su rašysenos tyrimo išvada nedavė, nes byla nebuvo dar baigta.

Mano, kad apklausos metu nebuvo liudytojui M. P. pasakyta, apie rašysenos tyrimo išvadą, jog mokesčio kvitai yra užpildyti jo ranka. Klausė tik apie įrašus čekiuose, nes juose buvo parašytas vardas ir pavardė, jie buvo pasirašyti. Nėra tikslo skatinti liudytoją duoti melagingus parodymus. Negali atsakyti į klausimą, ar galėjo apklausos metu M. P. sakyti, kad jam neigti specialisto išvadą yra beprasmiška, tačiau tvirtina, kad išvadų niekada nerodo. Jei jis būtų sakęs, kad tai ne jis rašė, taip ir būtų užfiksavusi. Nebuvo abejonių, kad tuos kvitus pildė ne M. P..

Liudytojas E. K. paaiškino, kad su kaltinamuoju vienoje mokykloje mokėsi prieš 20-25 metų Žino, kad kaltinamojo vardas yra Tomas, su kuriuo gal prieš 10 metų buvo susitikę. Mano, kad nebendravo su juo telefonu. Sulaikytas buvo gal 2010 m. balandžio 28 d. Yra panevėžietis, iki sulaikymo gyveno (duomenys neskelbtini), tačiau Lietuvoje buvo mažai, nes uždarbiavo Olandijoje, Švedijoje, Danijoje statybose. Užsienyje padirbdavo tris mėnesius ir grįždavo. Servise nėra dirbęs, angaro prie Stokholmo neturėjo. Su T. R. neturėjo reikalų dėl nekilnojamojo turto pirkimo. Švedijoje su T. R. susitikęs nebuvo, jokių brėžinių jam nėra davęs. Nekilnojamo turto nei savo, nei kito vardu Panevėžyje nėra turėjęs. Iš T. R. nėra nuomojęs ar pirkęs garažą. Apie sodybą prie Ėriškių nieko nežino. 2008 - 2010 metais R. nepažinojo, su T. R. nieko nesupažindino, nes apie 10 metų su kaltinamuoju nėra matęsis.

Liudytojas teigia, kad nepamena, kokiu telefono numeriu naudojosi iki sulaikymo, nepamena, ar naudojosi telefono numeriu 8 685 66737. Šiuo telefono numeriu naudojosi pats vienas. Neigia bendravęs su kaltinamuoju 2008-09-15 nurodytu telefono numeriu.

Tvirtina, jog jokio R. nepažįsta. Nebuvo pokalbio su T. R., kad R. nueis į policiją ir viską paaiškins. Kuo kaltinamasis užsiėmė, nežino, nes nebuvo įdomu. Jokios sodybos, kuri būtų siejama su kaltinamuoju, nežino, nebuvo prašymų pervežti daiktus į sodybą. Liudytojas nurodo, kad draugai jį vadina A., Kazka niekas nevadina.

Specialistas V. M. paaiškino, kad su eksperto B. ekspertizės aktu susipažinęs. Specialisto išvada, kurią davė jis pats (V. M.) buvo atlikta 2010 metais, kai rašysenos ekspertizės metodai buvo akredituoti. Šiuo atveju, gavęs medžiagą, su ja susipažino ir ištyrė, o lentelės atiduodamos kitam specialistui. Jei šis (antras) specialistas prieštarautų, būtų surašomos dvi skirtingos išvados. Šiuo atveju nuomonės dėl sutampančių ir kelių besiskiriančių požymių sutapo visiškai. Kolega (B.) nustatė, kad truputį žemesnė koordinacija, truputį mažesnis išlavinimas. Tačiau jo išvadoje nėra lentelių, o pas jį lieka tos lentelės, kurias pildo du specialistai, o pasirašo vienas, jei nėra nutarties dėl komisinės ekspertizės skyrimo. Ekspertas B. nurodė skirtumas, bet nenurodė sutampančius požymius. Kaip pats savo išvadoje nepalaikė svarbių skirtumų, taip jis (B.) nepalaikė svarbių sutapimų. Pagal eksperimentinius pavyzdžius (laisvųjų pavyzdžių pateikta nebuvo) buvo nustatyta mažesnio išlavinimo rašysena. Pagal Europos Sąjungos ir ekspertų rekomendacijas neduodama neigiama išvada, nes žmogus gali sąmoningai iškraipyti. Išvadoje nurodė, kad 98 procentai specialiųjų požymių yra svarbūs. Nebent B. turėjo kitų pavyzdžių, iš to, ką turėjo pats, negalėjo duoti kitokios išvados. B. nurodė keletą besiskiriančių požymių, tačiau galima padaryti lentelę sutampančių požymių. pvz., iš visų dvejetukų paimta tik keletas dvejetukų, kur nesutapo kilpų užraitas. Teigia, jog pats gali paimti kitus dvejetukus ir pasakyti, kad sutampa. Esmė ta, kad jam (V. M.) vieną kartą teko paneigti B. išvadą, o B. nėra paneigęs jo (V. M.) išvadų. Per 24 metus tai būtų pirma klaida, bet nemano, kad tai yra klaida. Rašysenos tyrimas yra subjektyvus, tai nėra daktiloskopija, kurios metu tyrimą atlieka kompiuteris, ir nėra DNR tyrimas, kurios metu išvada duodama beveik šimtaprocentinė. Todėl jie (ekspertai) išvadą surašo pagal požymius, kurių yra daugiau. Pateikta rašysena nėra gerai išlavinta, nes išlavinto asmens rašysenos variantų nėra tiek daug. Žmogus, turintis neišlavintą rašyseną, vieną kartą pasirašo taip, kitą kartą jau kitaip.

Rašysenoje yra 50 x 50 vidinio įsitikinimo ir metodikos, tai vienas ir vienintelis toks subjektyvus tyrimas, todėl jos yra pačios sudėtingiausios. Atliekant ekspertizę, metodiškai žiūrima: ar tie dokumentai yra originalai, ar padaryti techninių priemonių pagalba, ar tai nėra klastotė, ar tai nėra autoklastotė, po to sudaromos lentelės. Kai rašysena nėra išlavinta, esant daug variantų, ekspertas turi daryti lentelę. Jei trūksta kelių tai procentų, duodama tikėtiną išvadą.

Specialisto išvadoje naudojama sąvoka „labai didelė tikimybė“ yra privaloma. Tokia tvarka įvesta po to, kai visame pasaulyje pradėjo daryti DNR tyrimus, kurie neduoda šimtaprocentinės garantijos, todėl rašysenos ekspertizė taip pat negali duoti 100 procentų tikimybės. Asmuo, kuris daro privačius tyrimus, pats nusprendžia, ar reikia rašyti šią frazę. Pats, kaip oficialus darbuotojas, tą frazę privalo rašyti, nes tai yra formalumas.

Iš 2009-11-19 specialisto išvados Nr. 50-5-IS1-1392 matyti, kad augalinės kilmės medžiaga, supakuota spec. pakete Nr. 0062347, rasta ir paimta 2009-11-03 kratos metu sodyboje ir jos priklausiniuose, esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančiuose M. P., yra narkotinė medžiaga, kanapės (ir jų dalys), kurių bendroji masė 97, 15 g.

Augalinės kilmės medžiaga, supakuota spec. pakete Nr. 0062345, rasta ir paimta 2009-11-03 kratos metu sodyboje ir jos priklausiniuose, esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančiuose M. P., yra narkotinė medžiaga, kanapės (ir jų dalys), kurių bendroji masė 239,2 g.

Augalinės kilmės medžiaga, supakuota spec. pakete Nr. 0062346, rasta ir paimta 2009-11-03 kratos metu sodyboje ir jos priklausiniuose, esančioje (duomenys neskelbtini), priklausančiuose M. P., yra narkotinė medžiaga, kanapės (ir jų dalys), kurių bendroji masė 1,2 g.

Ant tyrimui pateikto semtuvėlio, supakuoto spec. pakete Nr. 0007052, paviršių, yra narkotinių medžiagų (kanabinoidų) pėdsakų, o tai rodo, kad semtuvėlis buvo naudojamas gaminant (laikant) kanapes (ir jų dalis), ar kanapių dervą.

Medžiaginėje džiovykloje, supakuotoje spec. pakete Nr. 0062343, yra narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių), kurių bendroji masė 1,66 g.

Ant tyrimui pateiktų 4 vnt. krepšių su užrašu „ICE-O-LATOR“ supakuotų spec. pakete Nr. 0062341, yra narkotinių medžiagų – (kanabinoidų) pėdsakų, o tai rodo, kad šie daiktai buvo naudojami gaminant (laikant) kanapes (ir jų dalis), ar kanapių dervą.

Augalinės kilmės medžiaga, supakuota mėlynos spalvos plastikiniame maiše Nr. 1, yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurių bendroji masė 606,4 g.

Augalinės kilmės medžiaga, supakuota spec. pakete Nr. 0043612, yra narkotinė medžiaga - kanapės ir jų dalys, kurių bendroji masė 52,70 g.

Biri augalinė medžiaga, supakuota spec. pakete Nr. 0077651, yra narkotinė medžiaga - kanapių derva, kurių bendroji masė 30,62 g.

Biri augalinė medžiaga, supakuota spec. pakete Nr. 0077650, yra narkotinė medžiaga, kanapių derva, kurios bendroji masė 37,68 g.

Augalinės kilmės medžiaga, supakuota su medžiaginėmis džiovyklomis spec. paketuose Nr. 0033331, Nr. 0033204, Nr. 0033205, Nr. 0033206, yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurių masės paketuose atitinkamai yra 28,43 g, 23,67 g, 0,384 g ir 15,80 g. Keturiose džiovyklose esančių kanapių (ir jų dalių) bendrasis kiekis yra 68,284 g.

Augalinės kilmės medžiaga, supakuota spec. pakete Nr. 0077655, yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurių bendroji masė 15,20 g.

Augalinės kilmės medžiaga, supakuota dviejuose juodos spalvos plastikiniuose maišuose Nr. 2 ir Nr. 3, yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurių masė maiše Nr. 2 yra 950,60 g, maiše Nr. 3 – 884,70 g.

Ant tyrimui pateikto stacionaraus džiovintuvo, jo angos bei surinkimo maišo yra narkotinių medžiagų (kanabinoidų) pėdsakų, o tai rodo, kad šis daiktas buvo naudojamas gaminant (laikant) kanapes (ir jų dalis), ar kanapių dervą.

Augalinės kilmės medžiaga, supakuota oranžinės spalvos tinkliniame maiše, yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurių bendroji masė 2200,0 g.

Augalinės kilmės medžiaga, supakuota spec. pakete Nr. 0033652, yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurių bendroji masė 61,50 g.

Augalinės kilmės medžiaga, supakuota spec. pakete Nr. 0033648, yra narkotinė medžiaga - kanapės (ir jų dalys), kurių bendroji masė 4,18 g.

Bendroji tyrimui patektų visų kanapių (ir jų dalių) masė yra 5182,774 g.

Bendroji tyrimui pateiktos visos kanapių dervos masė yra 68,30 g. (T. 1, b.l. 134 – 138)

Iš 2012-12-27 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2443 (11) matyti, kad tirti pateiktose kanapėse bei kanapių dervoje ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 0,2% iki 17,6% (T. 1, b.l. 143 – 144).

Iš 2010-05-07 specialisto išvados Nr. 50-5-IS1-681 matyti, kad šeši rankų pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėse plokštelėse Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 (vokas Nr. 1), Nr. 7 (pėdsakai „A“, „B“) (vokas Nr. 2), rasti 2009-11-03 ir 2009-11-04, atliekant kratą M. P. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra palikti:

- trys rankų pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėse plokštelėse Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 (vokas Nr. 1), yra palikti įtariamojo T. R., atitinkamai dešinės rankos bevardžiu pirštu, kairės rankos nykščiu ir kairės rankos nykščiu. (pėdsakas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 2, nukopijuotas nuo gyvenamojo namo kambaryje rasto vazono; pėdsakai ant daktiloskopinių plokštelių Nr. 3 ir 4 nukopijuoti nuo ūkinio pastato kambaryje buvusių lentynų, 22 vnt. vazonų su augančiais augalais, nuo kabančių lempų);

- trys rankų pirštų pėdsakai, nukopijuoti daktiloskopinėse plokštelėse Nr. 1 (vokas Nr. 1), Nr. 7 (Pėdsakas „A“, „B“) (vokas Nr. 2), yra palikti ne įtariamojo T. R., o kito asmens ar asmenų (T. 1, b.l. 158 – 159).

Iš 2010-05-18 specialisto išvados Nr. 140-(3733)-IS1-3719 matyti, kad ant tirti pateiktų elektroninių svarstyklių su užrašu „PHILIPS“ (paketas Nr. 0062372) paviršių yra narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) ir narkotinės medžiagos – heroino pėdsakai. Svarstyklės rastos ir paimtos 2009-11-03 ir 2009-11-04 kratos metu M. P. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini).

Ant tirti pateiktų elektroninių svarstyklių su užrašu „SOEHNLE“ (paketas Nr. 0062369) paviršių yra narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) pėdsakai. Svarstyklės rastos ir paimtos 2009-11-03 ir 2009-11-04 kratos metu M. P. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini),

Ant tirti pateiktų elektroninių svarstyklių su užrašu „MAUL tronic S“ (paketas Nr. 0062331) paviršių yra narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) pėdsakai. Svarstyklės rastos ir paimtos 2009-11-03 ir 2009-11-04 kratos metu M. P. priklausančioje sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) (T. 1, b.l. 190 – 191).

Iš 2009-11-27 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas Nokia 5110, kuris buvo naudojamas sodyboje (duomenys neskelbtini), prijungus jį prie apsaugos sistemos (T. 1, b.l. 192 – 196)

Iš 2011-08-09 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas aplankalas su aprašytomis patalpų drėkintuvų savybėmis. Aplankalas rastas kratos metu T. R. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (T. 2, b.l. 1 -19).

Iš 2011 rugpjūčio 01-04, 16-17 d.d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti 2009-11-(03-04) kratos metu (duomenys neskelbtini), paimti daiktai: stacionarus prožektorius, dirvožemio terpės rūgštingumo matuoklis, elektrinis maišytuvas, laistymo žarnos, vandens siurbliai, laistymo įrenginiai, šviestuvai, laikmačiai, buteliai su tąšomis, stacionarus džiovintuvas, dujinis šildytuvas, purkštuvai, ventiliatoriai, elektrinis vandens padavimo skirstytuvas (T. 2, b.l. 23 – 31).

Iš 2009-11-03 kratos protokolo matyti, kad kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), pas T. R., virtuvės spintelėje rastos elektroninės svarstyklės „Siemens“, aplankas su aprašytomis patalpų drėkintuvų savybėmis, popieriaus lapai su ranka nupieštomis schemomis, ant miegamajame prie spintos esančios lentynos rastoje metalinėje dėžutėje rastas ir paimtas plastikinis užspaudžiamas maišelis su baltos medžiagos liekanomis (T. 2, b.l. 167 – 168).

Iš 2009-11-16 specialisto išvados Nr. 140-(9438)-IS1-8818 matyti, kad ant elektroninių svarstyklių „Siemens“, 2009-11-03 kratos metu rastų pas T. R., paviršių yra narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) pėdsakai.

2009-11-03 kratos pas T. R. metu rastų baltos spalvos miltelių, buvusių bespalviame plastikiniame maišelyje su raudonos spalvos juostele, sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 0,017 g. (T. 2, b.l. 172 – 173).

Iš 2009-12-07 Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašto matyti, kad M. P., gim. 1983-09-18, 2008-10-14 ir 2009-10-15 sumokėjo po 78,00 Lt žemės mokesčio įmokas (T. 3, b.l. 46).

Iš 2009-12-17 AB „Rytų skirstomųjų tinklų“ rašto matyti, kad 2008-02-05 M. P. su AB „Rytų skirstomieji tinklai“ sudarė elektros pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 6647200-30330/280375. Mokėjimai už sunaudotą elektros energiją buvo atliekami pagal atsiskaitymo knygelę AB „Panevėžio butų ūkis“ kasoje (T. 3, b.l. 49).

Iš 2010-11-23 AB „Panevėžio butų ūkis“ rašto matyti, kad abonentas Nr. 6647200, laikotarpiu nuo 2008-01-14 iki 2010-11-05 sunaudojo 16 118 kilovatvalandžių elektros energijos už kurią sumokėjo - 5629,16 Lt (T. 3, b.l. 63 – 68).

Iš UAB „Butų ūkis“ pateiktų abonento Nr. 6647200 atsiskaitymų už sunaudotą elektros energiją kvitų matyti, kad laikotarpyje nuo 2008-02-29 iki 2009-10-01, kvitai užpildyti M. P. vardu (T. 3, b.l. 64 – 68).

Iš 2010-05-05 specialisto išvados Nr. 140-(1913)-IS1-2679 matyti, kad rankraštiniai įrašai „M. P. (duomenys neskelbtini)“ esantys AB „Panevėžio butų ūkio“ rinkliavų surinkimo kasose Nr. 3, Nr. 3a, Nr. 3b, adresu Dariaus ir Girėno g. 6, Panevėžyje, už abonento 6647200 sunaudotą elektros energiją nuo 2008 m. vasario mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn. sumokėtuose sąskaitų kvituose, yra atlikti M. P. ranka (T. 3, b.l. 95 – 97).

Iš 2009-11-13 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris rastas paliktas gatvėje Panevėžio m., Kauno g., ties namu Nr. 43, jame rasta skaitmeninė laikmačio instrukcija, medžiaginės ir guminės pirštinės, laistymo įranga (T. 3, b.l. 167 – 170).

Iš 2010-11-24 kratos protokolo matyti, kad atliekant kratą garaže Nr. 322, esančiame Panevėžio rajono metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje Nr. 1, adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta: elektroninės svarstyklės, plastikinis švirkštas su adata, kalcio salietra šiltnamiams, trąšos, plastmasinė talpa su drėkinimo įrenginiu, vazonai, oro drėkintuvai, oro šildytuvas, laikmačiai, vandens šildytuvas, lempos, termometras, oro kompresorius, vandens filtravimo mechanizmas (T. 5, b.l. 24 – 26).

Iš 2011-08-18 apžiūros protokolo matyti, kad kratos metu garaže Nr. 322, esančiame Panevėžio rajono metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje Nr. 1, adresu (duomenys neskelbtini), rasta ir paimta laikmatinė rozetė, vandens šildytuvas, lempos, termometras, oro kompresoriai (T. 5, b.l. 45 – 46).

Iš 2010-12-08 specialisto išvados Nr. 50-5-IS1-1501 matyti, kad du avalynės pėdsakai Nr. 1 ir 2 rasti ir nukopijuoti vienoje gipsinėje išliejoje, kratos garaže, esančiame Nr. (duomenys neskelbtini) garažų kooperatyve, metu. Prie garažo rasti pėdsakai yra tinkami juos palikusios avalynės identifikavimui ir yra palikti T. R. kairės ir dešinės kojos avalyne (T. 5, b.l. 49 – 53).

Iš 2011-01-06 specialisto išvados Nr. 50-5-IS1-4 matyti, kad žalsvos spalvos augalas iš plastikinio juodos spalvos vazono su gruntu, 2010-11-24 kratos metu paimtas iš garažo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio garažų masyve, (duomenys neskelbtini), yra kanapės ir jų dalys, kurių išdžiovinta masė yra 1,205 g. (T. 5, b.l. 75 – 76).

Iš telefoninių išklotinių analizės matyti, kad abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris registruotas J. D. vardu (Ž. R. motinos), kontaktavo su abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris buvo rastas apžiūrint mobiliojo ryšio telefoną ir naudojamas sodyboje prijungus jį prie apsaugos sistemos. Abonentinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo kontaktavęs su sodyboje esančiu telefonu bei abonentu (duomenys neskelbtini) (Ž. R.) ir buvo prisijungęs prie bazinių stočių, kurių veikimo zona apima (duomenys neskelbtini) (T. 6, b.l. 82 – 120, 139; T. 7, b.l. 9, 11, 20 – 35).

Iš 2011-01-17 specialisto išvados Nr. T-N-1773/10 (01) matyti, kad T. R. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties (T. 8, b.l. 156 - 157).

Iš 2010-11-24 kratos protokolo matyti, kad kratos metu adresu (duomenys neskelbtini), pas T. R. rasta ir paimta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota 2008-07-18 Panevėžio VPK MS (50) L. N., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu (T. 4, b.l. 68 – 73).

Iš 2011-01-11 specialisto išvados Nr. 50-5-IS1-25 matyti, kad tirti pateikta asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota N. L. vardu, yra atspausdinta ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus, tai yra ji yra netikra. Kortelė atspausdinta spalvotu rašaliniu spausdintuvu. Tyrimui pateiktoje asmens tapatybės kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotoje N. L. vardu, esantys įrašai ir kita nėra keisti, tai yra pirminio turinio pakeitimo požymių nėra (T. 5, b.l. 67 – 68).

T. R. neigia savo kaltę dėl narkotinių medžiagų kanapių auginimo sodyboje, esančioje Juodikonių kaime. Ikiteisminio tyrimo metu T. R. dėl šio kaltinimo parodymų nedavė. Teisminio nagrinėjimo metu jis pateikė versiją, kad sodybą iš tikrųjų pirko jo pusbrolis M. P., o jis tik savo pažįstamo K. prašymu tą sodybą išnuomojo asmeniui vardu R.. Tokia jo versija vertinama kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2009 metais Panevėžio apskrities VPK buvo gauta informacija, kad (duomenys neskelbtini) kaime esančioje sodyboje gali būti neteisėtai disponuojama narkotinėmis medžiagomis, dirbtinėmis sąlygomis auginamos kanapės. Tikrinant informaciją, 2009-11-03 į (duomenys neskelbtini) kaimą nuvyko tyrėjai R. K. ir G. G.. Apklausta liudytoja G. G. nurodė, jog nuvažiavus į minėtą kaimą, pro juos pravažiavo baltos spalvos autobusiukas. R. K. aplenkė tą automobilį, apsisuko ir apšvietė jį automobilio šviesomis. R. K. pažino automobilyje važiuojantį A. B., autobusiuko vairuotojo neatpažino. Liudytoja atkreipė dėmesį į tai, kad autobusiukas buvo nelietuviškais numeriais, o galinėje autobusiuko dalyje buvo raudonos – baltos spalvos juostos. T. R. neigia tą dieną vairavęs autobusiuką ir nurodo, jog tą dieną buvo jį davęs A. B., tačiau tokius jo parodymus paneigia kiti liudytojai. Liudytojai T. M., V. B. ir D. Ž. nurodė, kad gavę informaciją apie minėtą autobusiuką, pamatė jį Parko – Nemuno gatvių sankryžoje. Liudytojas T. M. tvirtai nurodė, kad prasilenkiant su tuo autobusiuku, jis aiškiai matė jame buvusius žmones ir atpažino, jog autobusiuką vairavo T. R., o keleivio vietoje sėdėjo A. B.. T. M. parodymų teisingumą patvirtina tolimesni įvykiai. Pareigūnams apsisukus ir ėmus persekioti minėtą autobusiuką, jie matė, jog autobusiukas sustojo prie Tulpių 6-o namo ir iš keleivio vietos išlipo A. B., kurį netrukus sulaikė T. M.. Autobusiukas tuo tarpu nuvažiavo toliau. Šie faktai patvirtina dvi aplinkybes – t.y. jog A. B. nevairavo autobusiuko ir tai, kad T. M. prasilenkiant automobiliams gerai įžiūrėjo tiek vairuotojo, tiek keleivio veidus. Minėtas autobusiukas buvo paliktas Kauno gatvėje nerakintas, vairuotojas buvo pasišalinęs. Tai rodo, kad T. R., pastebėjęs, jog yra persekiojamas, siekdamas išvengti sulaikymo, pasišalino. Iš bylos medžiagos matyti, jog nuo to momento pareigūnai negalėjo rasti T. R., jis slapstėsi. Iš liudytojos G. G. parodymų matyti, jog automobilis, kurį jis kartu su R. K. pastebėjo (duomenys neskelbtini) kaime ir automobilis, kuris buvo paliktas Kauno gatvėje yra vienas ir tas pats. Liudytojas M. P. paaiškino, jog automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra tik registruotas jo vardu, tačiau faktiškai jis priklauso T. R.. Šios aplinkybės neneigia ir pats T. R..

Atliekant kratą M. P. vardu registruotoje sodyboje (duomenys neskelbtini), rastas labai didelis kiekis kanapių, kanapių dervos, taip pat rastas labai didelis kiekis auginamų kanapių. Sodybos pastatai buvo įrengti ir paruošti kanapių auginimui dirbtinėmis sąlygomis. Patalpos apšiltintos, sumontuotos lentynos vazonams statyti, įrengtos apšvietimo, vėdinimo, laistymo sistemos, įrengti laikmačiai, rasta sodininkystės žemė, vazonai, pakabintos medžiaginės džiovyklos kanapėms džiovinti bei kita įranga. Iš kratos ir apžiūros protokolų matyti, kad sodyboje imtasi visų saugumo priemonių nuo pašalinių žmonių. Ant namo sienų įrengta apšvietimo sistema, reaguojanti į judesį ir besisukanti judančio objekto kryptimi, įrengtos savadarbės šarvo durys, namo langai iš vidaus uždengti plieninėmis plokštėmis ir metalinėmis grotomis, uždengti užuolaidomis, įrengta signalizacija su įsilaužimo signalo perdavimu per mobiliojo ryšio telefoną, įrengta išorės stebėjimo sistema (stebėjimo kamera). Visa tai rodo, kad į šią sodybą, jos saugumą bei pritaikymą kanapių auginimui yra investuotos pakankamai didelės lėšos.

Kratos metu taip pat sodyboje buvo rasti pirštų pėdsakai. Specialisto išvadoje nustatyta, kad piršo pėdsakai ant name rasto vazono ir ant lempos ūkiniame pastate yra palikti T. R..

Pats kaltinamasis neigia, jog sodybą faktiškai pirko jis. Dėl rastų pirštų pėdsakų jis kelia versiją, jog jie galėjo būti palikti sodyboje tuo metu, kai pažįstamo vardu K.prašymu atvežė iš Švedijos kai kuriuo daiktus. Tokie kaltinamojo parodymai vertinami kritiškai kaip pasirinktas gynybos būdas.

M. P. visą laiką nuosekliai tvirtino, kad realiai sodybą pirko T. R., o jis tik paprašytas pusbrolio formino ją savo vardu. Kaip nurodo M. P., T. R. nenorėjo sodybos forminti savo vardu, kadangi jam grėsė įvairių baudų ir skolų išieškojimas. M. P. nurodo, kad pinigus sodybos pirkimui jam davė T. R., kurie buvo įnešti į jo sąskaitą banke. Forminant sodybos pirkimą, visus 70 000 Lt pervedė pardavėjui. M. P. nurodo, kad pats tuo metu jokių santaupų neturėjo. Tai, kad M. P. negalėjo turėti tokios pinigų sumos, patvirtino ir jo motina, kuri nurodė, kad sūnus tuo metu neturėjo darbo ir pastovių pajamų, todėl iš dalies rėmė jį pinigais. Šią aplinkybę patvirtina duomenys gauti iš AB „Swedbank“ (T. 5, b.l. 151 – 153), pagal kuriuos matyti, kad 2008-01-07 per du kartus – litais ir eurais į M. P. sąskaitą buvo įnešta 70 528,23 Lt, o po savaitės, t.y. 2009-01-14 70 000 Lt pervedė A. V. už sodybą ir žemę. Iš banko duomenų matyti, kad nei iki tų įvykių, nei vėliau M. P. nedisponavo tokiomis sumomis. Akivaizdu, kad jei M. P. būtų turėjęs tokią pinigų sumą, jis juos būtų laikęs banke, o ne įnešinėjęs tik prieš pat sodybos pirkimo sandorį. Apie tai, kad sodyba realiai priklauso T. R., patvirtina ir M. P. motina A. P.. Ji nurodo, kad apie sodybą ji sužinojo tik tuomet, kai buvo atsiųsta žemės mokesčio sąskaita. Tuomet sūnus paaiškino, jog sodyba yra ne jo, o T. R.. M. P. nurodė, kad minėtą mokesčių sąskaitą ji atidavė T. R. žmonai. Pastarajai nekilo jokių klausimų dėl šio sąskaitos ir ji ją išsinešė. Visuma šių įrodymų parvirtina M. P. paaiškinimus apie sodybos pirkimą ir leidžia daryti kategorišką išvadą, kad realus sodybos savininkas yra T. R..

Kritiškai vertinama ir kaltinamojo pateikta versija, jog jis tiesiog išnuomojo sodybą savo pažįstamam vardu K., gyvenančiam Švedijoje ir jo draugui R.. T. R. teigimu jis tai darė nuslėpdamas nuo M. P., jog iš to gauna pajamų. Tai, kad sodyba realiai priklauso pačiam T. R. ir jam nėra reikalo jokių sandorių susijusių su ta sodybą slėpti nuo M. P., pasisakyta aukščiau. Be to teisminio nagrinėjimo metu T. R. tvirtai ir kategoriškai nurodė, jog jo telefono atmintyje įrašytas telefono numeris, įvardintas kaip „Kazka“ yra būtent to K., kuriam jis išnuomojo sodybą. Tikrinant šią versija, buvo nustatyta, jog tuo telefono numeriu naudojosi E. K.. Jis buvo apklaustas teismo posėdyje ir paneigė bet kokias sąsajas su T. R.. Nurodė, kad juos sieja tik tai, jog kažkada mokėsi vienoje mokykloje. Po šių parodymų ir T. R. pakeitė savo parodymus teigdamas, kad tai ne tas žmogus apie kurį jis kalbėjo.

Nelogiški, nenuoseklūs ir prieštaringi kaltinamojo parodymai apie tariamą sodybos išnuomojimą R.. Iš paties T. R. parodymų matyti, kad jam buvo žinoma, jog 2009 metų rudenį (lapkričio mėnesį) buvo atlikta krata sodyboje (duomenys neskelbtini) ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Nuo to laiko jis faktiškai slapstėsi, buvo paskelbta jo paieška. Kaltinamojo teigimu jis vengė susitikimo su tyrėjais, kadangi visą laiką tikėjosi, jog R. pats nuvyks į policiją ir viską paaiškins (taip jam žadėjo K.). Kartu jis nurodo, kad pats bandė susirasti R. ir suprato, jog sutartyje nurodytu adresu toks negyvena, susisiekti su juo nepavyko. Taip pat nurodo, kad galiausiai pasislėpė ir K.. Tačiau, prieštaraudamas pats sau, jis nurodo, kad 2010 m. birželio 22 d., būtent K. paprašytas, pirko garažą, po to į jį gabeno įvairius daiktus. Tai reikštų, kad K. niekur nebuvo dingęs, su juo bendravo daugiau nei puse metų nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir nebandė per jį susirasti minimą R.. Dar absurdiškesnis kaltinamojo paaiškinimas dėl tariamos nuomos sutarties su R.. T. R. tvirtina, kad tą sutartį išmetė tuomet, kai suprato, kad joje R. duomenys gali būti neteisingi, t.y. jis buvo apgautas sudarant šią sutartį. Jo teiginys, kad sutartį išmetė, nes galvojo, kad jam dėl jos bus blogiau, logiškai negali būti paaiškinamas. Jei tikėti šiais jo parodymais, tai T. R. faktiškai sunaikino galimai pagrindinį įrodymą, patvirtinantį jo paties nekaltumą ir, T. R. teigimu, tai padarė pasitaręs su advokatu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad netgi po sulaikymo T. R. ikiteisminio tyrimo metu nieko nenurodė apie sodybos nuomojimą, apie K. ir R., nors pagal jo paties paaiškinimus teisme, jam jau buvo aišku, jog nebegalės surasti to R.ir jautėsi apgautas.

BK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už didelio kiekio aguonų, kanapių ar kitų į narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtrauktų augalų auginimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, o BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimą.

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 7 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje draudžiama auginti opijines aguonas, kanapes bei kokamedžius.

Pagal Europos Tarybos reglamentą Nr. 73/2009 39 str. nuostatas leidžiama auginti tik pluoštines kanapes, kurių THC neviršija 0,2 proc.

Kratos metu sodyboje rasta ir paimta daugiu nei 5 kg narkotinės medžiagos kanapių ir jų dalių iš kurių beveik 3 kg buvo jau sudžiovinta džiovyklose, rasta 68 g pagamintos kanapių dervos.

Iš specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktose kanapėse bei kanapių dervoje ?-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 0,2% iki 17,6%.

Teismų praktikoje didelio kanapių kiekio požymis pirmiausia siejamas su neteistėtai augintų augalų kiekiu. Kaltinamojo T. R. augintų ir jo sodyboje rastų kanapių kiekis, kuris siekia beveik 3 kilogramus, pripažintinas dideliu. Be to, laikytina, jog papildoma svarbi aplinkybė pripažįstant šį kiekį dideliu yra ir tai, jog šie augalai kaltinamojo sodyboje auginti ne kaip pavieniai, o dideliam kanapių kiekiui auginti specialiai sukurtomis sąlygomis, tam įrengus ir plantacijai paruošus ne vieną patalpą su atitinkama įranga. Iš AB „Panevėžio butų ūkis“ rašto (T. 3, b.l. 63 – 68) bei kitų dokumentų matyti, kad M. P. vardu registruotas abonementas laikotarpiu nuo 2008-01-14 iki 2010-11-05 sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime sunaudojo 16 118 kilovatvalandžių elektros energijos ir už ją sumokėjo 5 629,16 Lt. Įvertinus tai, kad kaimynų teigimu žmones šioje sodyboje matydavo labai retai, toks elektros suvartojimo kiekis yra labai didelis. Tai leidžia daryti išvadą, jog toje sodyboje didžiąją dalį elektros sunaudojo būtent prietaisai, skirti kanapių auginimui (temperatūros ir drėgmės palaikymui, laistymui, kanapių džiovinimui ir t.t.), kanapės čia buvo auginamos ilgą laiką. Nustatytomis aplinkybėmis (rastų kanapių kiekiu, tuo, kad jos buvo auginamos ilgą laiką, investuotos lėšos į jų auginimą) daroma vienareikšmiška išvada, jog kanapės buvo auginamos ir ruošiamos vartojimui, turint tikslą jas platinti, nors ši aplinkybė veikos kvalifikavimui pagal BK 260 str. 3 d. reikšmės ir neturi. Akivaizdu, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Todėl T. R. veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 265 str. 1 d. ir 260 str. 3 d.

Šiame epizode T. R. pareikštas kaltinimas ir pagal LR BK 262 str., t.y. tuo, jog veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą auginti ir gaminti narkotines medžiagas – kanapes, 2008 m. sausio 14 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, M. P. vardu, iš A. V. įgijo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), tvora aptvėrė pastatus, prie namo sienų pritvirtino signalų perdavimo įrenginius ir vaizdo kameras, sumontavo signalizaciją, ant namo langų iš vidaus sudėjo metalines grotas, namo langus iš vidaus uždengė tamsiu audiniu, nusipirko ir susivežė putų polistirolo lakštus, kuriais apšiltino patalpas name, ūkiniame pastate ir pagalbiniame pastate, kuriuose sumontavo metalinius ir medinius stelažus kanapių vazonams statyti, tose patalpose įrengė ventiliacijos sistemą kanapių auginimui - išvedžiojo skardinius vamzdžius iki kamine esančių ventiliacijos angų, sustatė ventiliatorius patalpoje skirstančius šilumą bei drėgmę, įrengė elektros sistemą kanapių auginimui - sumontavo šviestuvus, kaitinimo lempas, apšvietimo lempas, laikmačius, mobilų elektros gaminimo generatorių, elektrinį šildytuvą, įrengė laistymo sistemą kanapių auginimui - pastatė vandens siurblius, įrengė vandens talpyklą, išvedžiojo plastikinius vamzdžius bei gumines laistymo žarnas, sklendes, sumontavo laistymo įrenginį, vandens skirstytuvą, įrengė kanapių gaminimo sistemą - pakabino medžiagines džiovyklas kanapėms džiovinti, supirko ir susivežė priemones reikalingas narkotinių medžiagų – kanapių auginimui - žemes, trąšas, vazonus kanapių sodinukams auginti, dirvožemio terpės rūgštingumo matuoklį, stacionarų bei dujinį šildytuvą, purkštuvą, tokiu būdu neteisėtai gamino ir laikė įrenginius skirtus narkotinėms medžiagoms – kanapėms ir jų dalims auginti ir gaminti iki 2009 m. lapkričio 3 d. 14.05 val., kuomet kratos metu šiuos įrenginius rado ir paėmė policijos pareigūnai.

T. R. prisipažino neteisėtai disponavęs netikra asmens tapatybės kortele ir ją panaudojęs perkant garažą. Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kratos protokolas iš kurio matyti, jog pas jį rasta asmens tapatybės kortelė, išduota L. N. vardu su T. R. nuotrauka. Specialisto išvada nustatyta, kad minėta kortelė yra netikra, pagaminta spalvotu rašaliniu spausdintuvu. Liudytojas V. G. patvirtino, kad perkant R. A. garažą, pirkėjas pateikė asmens tapatybės kortelę. Į bendrijos narius buvo įrašytas asmuo pagal kortelėje nurodytus duomenis, t.y. L. N.. Iš T. R. parodymų matyti, kad jis nenustatyto asmens paprašė pagaminti netikrą asmens tapatybės kortelę, pateikė jam savo nuotrauką. Šią suklastotą asmens tapatybės kortelę pateikė, pirkdamas garažą. Tai rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Jo veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai, ji atitinka BK 300 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

T. R. kaltinamas ir tuo, kad turėdamas tikslą auginti ir gaminti narkotines medžiagas – kanapes, melagingai pateikdamas savo duomenis ir prisistatydamas L. N., 2010 m. birželio 22 d. iš R. A. nupirko garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Panevėžio rajono metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje Nr. 1, adresu (duomenys neskelbtini), kurio rūsį apšiltino putų polistirolo lakštais, sustatė metalinius stelažus, užblokavo garažo lauko duris, iš vidaus prisukdamas varžtais, garažo priestate padarė naujas duris, patalpose įrengė ventiliacijos sistemą kanapių auginimui - išvedžiojo ventiliacijos vamzdžius, sustatė talpą su drėkinimo įrenginiu, oro drėkintuvus, šildytuvus, oro kompresorius, įrengė elektros sistemą kanapių auginimui - sumontavo elektrinius laikmačius, susivežė apšvietimo bei šiltinimo lempas, įrengė laistymo sistemą kanapių auginimui - garažo rūsyje iškasė duobę į kurią įmontavo vandens siurblį, sumontavo vandens talpyklą su drėkinimo įrenginiu, vandens filtravimo mechanizmą, sumontavo ir išvedžiojo plastikinius vamzdžius, vandens šildytuvą, supirko ir susivežė priemones reikalingas narkotinių medžiagų – kanapių auginimui - žemes, trąšas, vazonus kanapių sodinukams auginti, termometrus, elektronines svarstykles, tokiu būdu neteisėtai gamino ir laikė įrenginius skirtus narkotinėms medžiagoms – kanapėms ir jų dalims auginti ir gaminti iki 2010 m. lapkričio 24 d. 19.25 val., kuomet kratos metu šiuos įrenginius rado ir paėmė policijos pareigūnai, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 262 straipsnyje.

Kratos metu sodyboje (duomenys neskelbtini) kaime rasti ir perduoti saugojimui į Panevėžio VPK saugyklą daiktai: suvirinimo aparatas, elektrinis ventiliatorius, kopėčios teleskopinės, medžio pjovimo staklės su stalu, betono maišyklė, metalinis stacionarus džiovintuvas su surinkimo anga, elektrinis maišytuvas, betono maišyklės tentas, vandens siurbliai, ventiliatoriai, purkštuvai, dujinis šildytuvas, elektrinis 9 sekcijų šildytuvas, dirvožemio terpės rūgštingumo matuoklis, elektroninis suvirinimo skydelis, navigacinės sistemos įrenginys, DVD grotuvas, traktorius - kultivatorius, automobilinė priekaba, 8 vnt. tinklinės tvoros rulonai (T. 2, b.l. 86 – 139) laikytini nusikalstamos veikos įrankiais (skirti tiek tiesiogiai užtikrinti neteisėtą kanapių auginimą, tiek atlikti darbams pritaikant sodybą kanapių auginimui, tiek studijuojant informaciją, reikalingą tokiai veikai daryti bei užtikrinant apsaugą, kad pašaliniai asmenys ar teisėsaugos pareigūnai negalėtų laisvai patekti į sodybą ir pastebėti daromą nusikalstamą veiką). Todėl sutinkamai su BK 72 str. 2 d. visi šie daiktai konfiskuojami.

Kratos metu metaliniame garaže Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame Panevėžio rajono metalinių garažų ir statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 1, esančios (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti šie daiktai: talpa su drėkinimo įranga, oro drėkintuvas, oro šildytuvas, ventiliatorius, 2 vnt. elektros skirstytuvai, elektrinis vandens padavimo paskirstytuvas, 3 ritiniai laistymo žarnų, svarstyklės, laikmatinė rozetė, vandens šildytuvas, termometras, lempa, oro kompresoriai, elektroninės svarstyklės (T. 4, b.l. 113 – 118), laikomi Panevėžio VPK saugykloje, nesietini su nusikalstama veika, todėl grąžintini savininkui T. R..

2009-11-16 Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu laikinai apribotos nuosavybės teisės į Panevėžio rajono metalinių garažų ir statybos ir eksploatavimo bendrijos Nr. 1, esančios (duomenys neskelbtini) garažą (duomenys neskelbtini) registruotą L. N. vardu. Byloje nustatyta, kad garažą realiai įgijo taip pat T. R.. Kadangi jis iš kaltinimo pagal BK 265 str. 1 d. išteisintas, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas į šį turtą panaikinamas.