- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-19
- Bylos Nr.
- 1S-238/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Elena Vainienė
- Kaltinamasis
- A. D.
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskis
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo A. D. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 28 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. D. kardomosios priemonės - suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. D. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 135 straipsnio l dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 135 straipsnio 2 dalies 7 punkte, 253 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 2 dalyje ir 146 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarymu, o būtent:
jis kaltinamas tuo, kad 2009 m. kovo 16 d., laikotarpiu nuo 17.30 val. iki 18.50 val., (duomenys neskelbtini) susitarė su Ž. K., T. B., A. P. ir D. E. dėl asmeninių nesutarimų peršaunant kojas sužaloti G. Š. Ž. K. nešiojant su savimi 2009 m. kovo 16 d., apie 9 val., (duomenys neskelbtini), paimtą iš T. B. pastarojo neteisėtai įgytą ir laikytą savadarbiu būdu perdirbtą dujinį pistoletą „IŽ 79-8“, pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro šoviniais, ir šaudmenis - nemažiau kaip tris 9 mm kalibro šovinius, ir T. B. pasakius, jog G. Š. sužalojimui jam reikalingas šaunamasis ginklas, D. E. nurodymu, 2009 m. kovo 16 d., apie 18.30 val., (duomenys neskelbtini), jis, tai yra A. D., perdavė T. B. tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgytą ir laikytą bei su savimi 2009 m. kovo 16 d. (duomenys neskelbtini) nešiotą tyrimo nenustatytą 9 mm kalibro savadarbį ar perdirbtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis - nemažiau kaip šešis 9 mm kalibro šovinius, ir taip juos realizavo. Tęsdami nusikaltimą, 2009 m. kovo 16 d., apie 18.55 val., prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. 35, (duomenys neskelbtini), A. P. vairuojant automobilį „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), T. B. iššovus per atidarytą automobilio langą nemažiau kaip vieną kartą iš tyrimo nenustatyto 9 mm kalibro savadarbio ar perdirbto šaunamojo ginklo ir Ž. K. iššovus per atidarytą automobilio langą nemažiau kaip vieną kartą iš savadarbiu būdu perdirbto dujinio pistoleto „IŽ 79-8“ į G. Š. bei padarius pastarajam šautines šlaunų, kapšelio, varpos žaizdas su kairės sėklidės sužalojimu, jis, tai yra A. D., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su Ž. K., T. B., A. P. ir D. E. padarė nukentėjusiajam G. Š. sunkų sveikatos sutrikdymą;
be to, jis kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 16 d. iki 2009 m. kovo 19 d., (duomenys neskelbtini) susitarė su D. E. ir Ž. K. dėl asmeninių nesutarimų peršaunant kojas sužaloti R. A.. Tuo tikslu, Ž. K. 2009 m. kovo 19 d., apie 22 val., pasiėmė su savimi 2009 m. kovo 16 d. neteisėtai įgytus ir (duomenys neskelbtini), rūsyje laikytus savadarbiu būdu perdirbtą dujinį pistoletą „IŽ 79-8“ pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro šoviniais ir šaudmenis - nemažiau kaip du 9 mm kalibro šovinius, bei tyrimo nenustatytą 9 mm kalibro savadarbį ar perdirbtą šaunamąjį ginklą ir šaudmenis - nemažiau kaip penkis 9 mm kalibro šovinius, o D. E. ir A. D. pasiėmė su savimi tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgytą ir laikytą pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automatą AK 47 ir šaudmenis - nemažiau kaip šešis 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio šovinius, kuriuos neteisėtai su savimi nešiojo važinėdami automobiliu „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) miestą ir (duomenys neskelbtini) kaimą (duomenys neskelbtini) rajone. Veikdami pagal nusikalstamą sumanymą, 2009 m. kovo 19 d., apie 23.55 val., (duomenys neskelbtini) namų Nr. (duomenys neskelbtini) kieme, (duomenys neskelbtini), jam, tai yra A. D., laukiant automobilyje „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasirengus iš nusikaltimo vietos išvežti bendrininkus, D. E. iššovė nemažiau kaip 2 kartus iš neteisėtai su savimi nešioto savadarbiu būdu perdirbto dujinio pistoleto „IŽ 79-8“ pritaikyto šaudyti 9 mm kalibro šoviniais į automobilį „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tam, kad išgąsdintų ir iš įvykio vietos pašalintų kartu su R. A. atvažiavusius A. A., A. T. ir E. S., o Ž. K. iššovė nemažiau kaip 5 kartus iš tyrimo nenustatyto neteisėtai su savimi nešioto 9 mm kalibro savadarbio ar perdirbto šaunamojo ginklo taikydamas nubėgančiam R. A. į kojas ir padarydamas pastarajam kairės blauzdos apatinio trečdalio kiaurinį sužalojimą. Tęsdami nusikaltimą, E. S., A. A. ir A. T. automobiliu „Volvo V40“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavus, o nukentėjusiajam R. A. pabėgus iš (duomenys neskelbtini) g. namų (duomenys neskelbtini) kiemo, D. E. kartu su Ž. K. įsėdo į jo, tai yra A. D. vairuojamą automobilį „Subaru Legacy“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo R. A. iš paskos. Pavijus R. A. prie (duomenys neskelbtini) g. namo Nr. (duomenys neskelbtini), Ž. K. pastarąjį pargriovus ir D. E. iššovus iš neteisėtai su savimi nešioto pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro Kalašnikovo konstrukcijos automato AK 47 ne mažiau kaip šešis kartus į R. A. ir padarius pastarajam šautinius abiejų blauzdų, dešinės šlaunies ir kairiojo pakinklio sužalojimus, bei atvirus abiejų blauzdikaulių lūžimus, jis, tai yra A. D., veikdamas organizuotoje grupėje kartu su Ž. K. ir D. E. kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu - šaudant daugiabučių namų kieme esant galimybei pataikyti į kitus asmenis, padarė nukentėjusiajam R. A. sunkų sveikatos sutrikdymą;
be to, jis kaltinamas tuo, kad 2009 m. kovo 19 d., laikotarpiu nuo 22 val. iki 23.55 val., (duomenys neskelbtini) susitarė su D. E. ir Ž. K. sunaikinti 2009 m. kovo 19 d. R. A. padarytam sunkiam sveikatos sutrikdymui panaudotą automobilį ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, kartu su D. E. 2009 m. kovo 20 d., apie 00.10 val., (duomenys neskelbtini) prie nuotekų valymo siurblinės, esančios (duomenys neskelbtini), padegdamas automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su dujine įranga, visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą - S. B. priklausantį 3000 litų vertės automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kadangi automobilis nepataisomai sudegė;
be to, jis kaltinamas tuo, kad ne vėliau kaip 2009 m. kovo 19 d., neturėdamas leidimo Lietuvos Respublikos teritorijoje iš tyrimo metu nenustatyto asmens ir tyrimo metu nesustatytomis aplinkybėmis neteisėtai įgijo ir iki 2009 m. gegužės 11 d., 16.55 val., tyrimo metu nenustatytose vietose ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė pramoninės gamybos 5,45 mm kalibro 1974 m. pavyzdžio šovinį, kol jis buvo paimtas policijos pareigūnų kratos metu;
be to, jis kaltinamas dar ir tuo, kad 2009 m. balandžio 7 d., nuo 22.26 val. iki 22.39 val., picerijoje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), kartu su M. M., turėdami tikslą sužaloti Ž. K., panaudojo prieš Z. K. ir A. J. psichinę prievartą - grasindami pavartoti fizinį smurtą, o prieš Z. K. ir fizinį smurtą - A. D. suduodant Ž. K. į dešinę koją nemažiau kaip tris smūgius peiliu. Tokiais savo veiksmais A. D. ir M. M. palaužė Ž. K. ir A. J. pasipriešinimą ir, neteisėtai atimdami laisvę, nukentėjusiuosius automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini), kur, A. D. nurodymu, prisijungė D. B.. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, jis, tai yra A. D., M. M. ir D. B. automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nugabeno Z. K. ir A. J. į mišką, esantį (duomenys neskelbtini), kur neleisdami pasišalinti ir taip suvaržydami laisvę pasirinkti buvimo vietą, iki 2009 m. balandžio 7 d., 23.10 val., laikė A. J., kol pastarasis pasinaudojęs palankia proga pabėgo, bei iki 2009 m. balandžio 7 d., 23.15 val., laikė Z. K. 2009 m. balandžio 7 d., apie 23.00 val., miške, esančiame (duomenys neskelbtini), M. M. saugant ir stebint aplinką, A. D. nurodymu, D. B. medine lazda sudavė ne mažiau kaip septynis smūgius Ž. K. per kojas, rankas ir kitas kūno vietas, jis, tai yra A. D., medine lazda sudavė ne mažiau kaip tris smūgius Ž. K. per kojas, rankas ir kitas kūno vietas. Tokiu būdu, suduodami smūgius nesiginančiam nukentėjusiajam ir sukeldami didelį fizinį skausmą, padarydami dešinio šeivikaulio apatinės diafizės skersinį lūžimą, kankindami ir itin žiauriai padarė Ž. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, po ko paliko nukentėjusįjį sužalojimo vietoje.
2009-04-09 A. D. buvo pripažintas įtariamuoju ir buvo paskelbta jo paieška. Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-04-10 nutartimi A. D. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka A. D. sulaikytas 2009-05-11. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-05-13 nutartimi jam palikta galioti ankstesne teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios kardomosios priemonės terminas vėliau buvo tęsiamas.
2010-07-20 A. D. baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota Vilniaus apygardos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010-10-28 nutartimi kaltinamajam A. D. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Nutartyje nurodoma, A. D. kaltinamas padaręs 7 tyčinius nusikaltimus, veikiant organizuotoje ir bendrininkų grupėje, už šių nusikaltimų padarymą numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. A. D. anksčiau teistas 4 kartus, niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio. Jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, ikiteisminio tyrimo metu slapstėsi, jam buvo paskelbta paieška. Be to, kaltinamasis nevedęs, jo nesaisto tvirti socialiniai ryšiai, jis turi ryšių užsienyje. Todėl teismas padarė išvadą, kad būdamas laisvėje, A. D. gali bėgti (slėtis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir darys naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.
Šalies argumentai
Kaltinamasis A. D. skundu prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2010-10-28 nutartį panaikinti ir jį iš suėmimo paleisti.
Kaltinamasis mano, kad skundžiama nutartis yra neteisinga. Teismas netinkamai ir formaliai įvertino tariamų nusikaltimų sunkumą ir padarė nepagrįstą išvadą dėl suėmimo termino jam pratęsimo. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai nenurodė ir neargumentavo kodėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Todėl, kaltinamojo manymu, buvo pažeista jo teisė į gynybą bei teisė į teisingą procesą. Mano, kad šiai dienai nėra objektyvių priežasčių ir pagrįstų motyvų, dėl kurių būtų galima tęsti jam suėmimo terminą. Ikiteisminis tyrimas byloje baigtas, byla yra teismo žinioje. Jis įsipareigojo teismui gyventi savo tėvų gyvenamosios vietos adresu ir niekur nesislapstyti, tačiau teismas šių jo argumentų neapsvarstė.
Taip pat teismas, pratęsdamas jam suėmimo terminą, neatsižvelgė į žmogaus teises, kurios yra pažeidžiamos, ir į jo suėmime išbūtą labai ilgą laiką. Tuo, suimtojo manymu, buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijoje 5 straipsnio 3 dalies nuostatos.
Teismas nevertino ir aplinkybės, kad jis iki suėmimo turėjo ir dabar turi nuolatinę gyvenamąją vietą - gyvena kartu su tėvais, kurį laiką gyveno pas savo draugę. Be to, jis pats yra suinteresuotas, kad byla būtų kuo greičiau išnagrinėta bei būtų priimtas galutinis procesinis sprendimas. Todėl suėmimo termino pratęsimas jam yra akivaizdžiai neprotingas ir pažeidžiantis BPK 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą.
Be to, suimtasis pažymi, kad pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 122 straipsnio 3 dalį asmens neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, atsisakymas duoti parodymus, nenuoseklių parodymų davimas nelaikytini aplinkybėmis trukdančiomis procesui, bylos nagrinėjimui.
Suimtasis mano, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę kardomąją priemonę su tam tikrais reikalingais ar būtinais apribojimais.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje suimtas kaltinamasis A. D. ir jo gynėjas prašė kaltinamojo skundą patenkinti, prokuroras siūlė šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Suimto kaltinamojo A. D. skundas atmestinas.
Apeliacinio teismo nuomone, suimtam kaltinamajam A. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai ir nepažeidžiant tai reguliuojančių BPK reikalavimų. Skundo argumentai nepaneigia skundžiamos teismo nutarties išvadų. Jos paremtos bylos duomenimis. Bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad A. D. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tai yra: kitų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, parodymų patikrinimo vietoje, apžiūrų, kratų protokolai, specialistų išvados ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. D. suėmimo terminą, skundžiamoje nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo teismo) ir 3 punkte (darys naujus nusikaltimus), ir šių pagrindų buvimą motyvavo.
A. D. kaltinamas 7 nusikalstamų veikų padarymu, tarp jų vieno labai sunkaus ir dviejų sunkių ir 4 apysunkių nusikaltimų padarymu, už ką baudžiamasis įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.“ Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Be to, priešingai nei teigia skunde suimtasis, teismas, pratęsdamas jam suėmimo terminą, atsižvelgė ir į kitas aplinkybes: kad jis, būdamas laisvėje, neturi pastovios gyvenamosios vietos (pats suimtasis skunde nurodo, jog gyveno su tėvais, pas draugę), yra nesusituokęs, anksčiau ne kartą teistas, ikiteisminio tyrimo metu slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo, jam buvo paskelbta vietinė ir tarptautinė paieška. Šios aplinkybės apygardos teismui taip pat pagrįstai leido manyti, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Todėl teismas teisingai kaltinamajam nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo pagrindą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punkte išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Nusikalstamos veikos, kurių padarymu kaltinamas A. D., yra numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Kaip jau buvo minėta A. D. kaltinamas padaręs 7 nusikalstamas veikas organizuotoje ir bendrininkų grupėje, anksčiau teistas, jam buvo taikytas organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas. Todėl nusikalstamų veikų, kurių padarymu kaltinamas A. D., sunkumas, pobūdis duoda pagrindą manyti, kad jis, būdamas laisvėje, gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Todėl apygardos teismo išvada apie nurodyto suėmimo taikymo pagrindo buvimą yra teisinga.
Apygardos teismas, įvertinęs visas aplinkybes ir nustatęs aptartus suėmimo pagrindus, konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokia apygardos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstyta motyvuota išvada, todėl konstatuoja, kad A. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas pagrįstai.
A. D. baudžiamoji byla yra perduota nagrinėti pirmosios instancijos teisme, todėl teismas nėra saistomas BPK 127 straipsnyje numatytų kardomosios priemonės - suėmimo taikymo trukmės terminų. Maksimalus leistinas kaltinamojo buvimo suimtam terminas teisminio bylos tyrimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatymuose, nei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos laikymosi bei taikymo praktikoje nėra konkrečiai apibrėžtas. Todėl atmetami kaip nepagrįsti kaltinamojo skundo argumentai dėl žmogaus teisių pažeidimų.
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme butų vilkinamas. Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra paskirta teisiamojo posėdžio data – 2010-12-23.
Be to, Apeliacinis teismas pažymi, kad suimtasis nagrinėjamame skunde deklaratyviai atkartoja ankstesnių savo skundų argumentus dėl BPK 11 straipsnio pažeidimo, kurie jau buvo ne kartą išnagrinėti ir aptarti ankstesnėje teismo nutartyse.
BPK 11 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kaip jau buvo minėta, apygardos teismas, pratęsdamas A. D. suėmimo terminą, nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytus suėmimo pagrindus ir pagrįstai konstatavo, kad esant nustatytiems minėtiems pagrindams yra pagrindas manyti, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Todėl BPK 11 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas pažeistas nebuvo.
Be to, suimtasis pažymi, kad pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 122 straipsnio 3 dalį asmens neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, atsisakymas duoti parodymus, nenuoseklių parodymų davimas nelaikytini aplinkybėmis trukdančiomis procesui, bylos nagrinėjimui. Tačiau tokie motyvai skundžiamojoje nutartyje ir nėra nurodyti. Todėl teismas tokius suimtojo teiginius vertina kaip deklaratyvius.
Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kaltinamajam A. D. suėmimo terminas pratęstas pagrįstai. Apeliacinis teismas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos bei BPK reikalavimų pažeidimų nenustatė. Tenkinti suimto kaltinamojo skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiama apygardos teismo nutartis nenaikintina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Suimto kaltinamojo A. D. skundą atmesti.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.