Utenos apylinkės teismo nutartis

2023-11-09 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-118-335/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-09
Bylos Nr.
II-118-335/2023
Teisminio proceso Nr.
4-30-3-00039-2023-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Roma Rimkienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-118-335/2023
Teisminio proceso Nr. 4-30-3-00039-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.6; 21.10.4
UTENOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. lapkričio 9 d.MolėtaiUtenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Roma Rimkienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023-10-06 priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2023-09-16 11.32 val. Molėtų r. sav., kelio (duomenys neskelbtini) 3 kilometre vairavo automobilį būdamas lengvo girtumo būsenos (0,41 promilių). 2023-10-06 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimu jam už tai paskirta 800 Eur bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėn. bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėn.

Šalies argumentai

V. B. teismui pateikė skundą, prašydamas panaikinti administracinę nuobaudą. Skunde nurodė, kad su Institucijos nutarimu nesutinka, nes esą susipažinęs su jo turiniu patyrė didelį stresą, pakilo kraujo spaudimas, dėl to nesuprato ką daro ir ant jo, nekontroliuodamas savo veiksmų, pasirašė. Tikėjosi pagal Toksikologijos laboratorijos išvadą kitokio nutarimo. Nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbas yra Vilniaus mieste ir rajone, jis yra ūkininkas, turi (duomenys neskelbtini) ha žemės, laiko galvijus, todėl vairuotojo pažymėjimas jam labai reikalingas. Gyvena vienkiemyje, nuo rajono centro nutolusiame 22 km ir nelaimės atveju būtų sudėtinga pasiekti gydymo įstaigą, o sutuoktinė vairuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 5).

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą: administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje, alkotesterio parodymais ir kita medžiaga. Paaiškino, kad policijos pareigūnams per tikrinimą panaudojus bekontaktį alkoholio detektorių nustatyta, kad vairuotojas V. B. buvo vartojęs alkoholio, todėl patikrino jo neblaivumą. Parodymai buvo 0,50 prom. (paklaida 0,017 prom.), po 24 min. – 11.28 val. pakartotinai patikrinus, jam nustatytas 0,43 prom. (paklaida 0,017 prom.), kas viršija nustatytą leidžiamą ribą. Nors ir 2023-09-16 12.20 val. iš V. B. VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ paėmus tyrimui kraujo buvo rasta 0,29 prom. etilo alkoholio, tačiau pažymėjo, kad teismų praktikoje nurodyta, jog įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu. Dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo Institucijai nekyla jokių abejonių, nes alkoholio koncentracija vėliau galėjo sumažėti iki 0,29 prom. ir tai pagrindžia moksliškai patvirtintos Vidmarko formulės skaičiavimai. Teigė, kad prieštaringumo tarp pareigūnų atlikto patikrinimo metu gautų rezultatų ir specialisto išvados nėra, nes po 52 min. nuo tikrinimo alkotesteriu paimtas kraujo mėginys negali būti laikomas tvaresniu įrodymu, nei įvykio vietoje dviem tikrinimais alkotesteriu nustatytas neblaivumas. Policijos pareigūnas paskirdamas administracinę nuobaudą teisingai įvertino pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį ir kitas aplinkybes. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, kad užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. V. B. žinodamas, kad jam vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėjo lemti transporto priemonės vairuoti transporto priemones atėmimą, bet sėsdamas vairuoti būdamas neblaivus, elgėsi lengvabūdiškai ir neatsakingai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų (b. l. 2-4).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 5 straipsnį administraciniu nusižengimu laikoma šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-04-12 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-511/2022).

Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, be kita ko, kyla už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilių, bet ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinasis požymis yra asmens neblaivumas. Pagal šią normą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis. Teismų praktikoje nagrinėjamos kategorijos bylose išaiškinta, kad įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą patikrinimo procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, nors tai nėra vienintelis ir neginčijamas įrodymas. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to neblaivumo laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą, taigi, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų; jie taip pat turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai. Tačiau dėl įvykio metu užfiksuoto asmens neblaivumo laipsnio neturi kilti jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-03-08 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15-387/2022).

Nagrinėjamu atveju, V. B. konkretus neblaivumo laipsnis – 0,43 prom., vairavimo metu buvo nustatytas policijos pareigūnams panaudojant alkoholio kieko matavimo prietaisą – alkotesterį, t. y. pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją. Neblaivumas tikrintas du kartus: 11.04 val. – nustatytos 0,50 prom., 11.28 val. – 0,43 prom. Kiekvienas naudojamas alkotesteris turi būti metrologiškai patikrintas ir nustatyta jo atliekamų matavimų paklaida. Matavimo prietaiso paklaida nurodoma jo metrologinės patikros sertifikate. Kaip matyti iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato, alkotesterio matavimo paklaida yra ± 0,017 proc., todėl pritaikius paklaidą, V. B. nustatytas 0,41 prom. neblaivumas. Jo blaivumas tikrintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 (aktuali redakcija nuo 2016-07-01) patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka, su galiojančią metrologinę patikrą (galiojo iki 2023-11-12) turinčiu alkotesteriu, todėl patikrinimo rezultatais nėra pagrindo abejoti.

Iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 7 matyti, kad į VšĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“ V. B. atvyko 2023-09-16 ir 12.20 val. iš jo buvo paimtas kraujo mėginys praėjus 52 min. po jo antrojo patikrinimo alkotesteriu (11.28 val.), kai buvo nustatytas 0,43 prom. neblaivumas. Moksliniuose straipsniuose apie etilo alkoholio pasišalinimą nurodoma, kad sveiko žmogaus kepenys suardo nuo 0,15 iki 0,20 prom. etilo alkoholio per valandą, vadinasi, nuo 0,0025 iki 0,0033 prom. per minutę (0,15/60 ir 0,2/60). Vertintina, kad etilo alkoholio V. B. organizme galėjo per 52 min.pasišalinti nuo 0,13 prom. (0,0025 x 52) iki 0,1716 prom. (0,0033 x 52). Specialisto išvadoje nurodyta, kad V. B. kraujyje (12.20 val.) nustatyta mažiausia koncentracija – 0,29 prom. etilo alkoholio. Atlikus skaičiavimą, nuo V. B. kraujyje rastos šios alkoholio koncentracijos tikrinimo alkotesteriu metu turėjo būti nuo 0,42 prom. (0,29 prom. + 0,13 prom.) iki 0,4616 prom. (0,29 prom. + 0,1716 prom.), priklausomai nuo jo organizmo individualių savybių. Vadinasi specialisto išvada konstatuotas neblaivumas iš esmės dera su alkotesteriu jam nustatytu neblaivumu, dėl ko nėra pagrindo abejoti 11.28 val. šiuo prietaisu nustatytu jo neblaivumu.

Svarbu ir tai, kad Utenos apskrities VPK Molėtų r. PK vyr. patrulis Aurimas Kybartas Neblaivumo nustatymo akte nurodė, kad iš V. B. burnos sklindantis alkoholio kvapas nustatytas bekontakčiu alkoholio detektoriumi, o tai yra vienas iš neblaivumo požymių (Bendros asmens būklės įvertinimo metodika, patvirtinta 2006-06-20 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-505, 2 punktas). Be to, Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte užfiksuota, kad atvykus į ligoninę iš V. B. burnos jautėsi alkoholio kvapas. O ir jis pats yra nurodęs, kad iš vakaro gėrė ir dėl to gailisi, sėsdamas prie vairo jautėsi gerai, taip pat gydytojui sakė, kad iš vakaro gėrė 0,7 l degtinės. Atsižvelgiant į tai, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl jame vykstančių natūralių procesų paprastai mažėja, akivaizdu jog V. B. sėdus prie automobilio vairo jo neblaivumo laipsnis buvo dar didesnis.

Teismui nekyla abejonių, kad jam neturint teisės vairuoti automobilio, bus nepatogiau ir sudėtingiau vykdyti darbinius įsipareigojimus, rūpintis šeima, tačiau šių veiksmų atlikimas netaps neįmanomu, o minėti nepatogumai truks tik ribotą laiką. Teismas, sutikdamas su Institucijos argumentais pažymi, jog asmuo, žinodamas, kad jam teisė vairuoti būtina darbinėms ir kitoms funkcijoms vykdyti, turi būti ypač suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės praradimą. Tačiau nagrinėjamu atveju V. B. nepaisydamas ir ignoruodamas galimas pasekmes, vairavo neblaivus. Pažymėtina, kad administracinio poveikio priemonėmis nesiekiama prisiderinti prie administracinį nusižengimą padariusio asmens įprastinio gyvenimo aplinkybių, nesukeliant jam jokių gyvenimiškų nepatogumų, kurių atsiradimą sąlygojo būtent paties asmens pavojingas elgesys.

Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, pripažintina, kad surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių V. B. kaltę, o Institucijos 2023-10-06 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. B. skundo netenkinti ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023-10-06 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja Roma Rimkienė