- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-30
- Bylos Nr.
- I2-782-1066/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė, Gediminas Užubalis, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- D. J.
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Pukanasytės-Biekšės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. J. skundą atsakovei Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinei gelbėjimo valdybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja D. J. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2022 m. rugpjūčio 25 d. techniškai netvarkingų įrenginių ir (ar) įrangos eksploatavimo uždraudimo protokolą Nr. 18.7-(11.7.122) (toliau – Protokolas).
2.1. Pareiškėjai buvo surašytas skundžiamas Protokolas, kuriuo uždrausta naudoti gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), butuose Nr. 3A ir Nr. 5, esančio dūmtraukio dūmų šalinimo kanalą, prie kurio yra prijungtas dujinis katilas ir kietojo kuro krosnis.
Šalies argumentai
2.1.1. Pareiškėjos teigimu, atsakovas, atlikęs patikrinimą, vadovavosi išskirtinai Registrų centro duomenimis, kad visam namui nustatytas krosninis šildymas, tačiau, anot pareiškėjos, dėl atsakingų institucijų aplaidumo (duomenų neperdavimo) tai neatitinka tikrovės, nes visame name įvestos dujos dar 1981 m. ir visuose butuose yra dujinis šildymas, o krosnys yra tik dekoratyvus butų elementas.
2.1.2. Patikrinimo metu pareigūnai visiškai nekreipė dėmesio į pareiškėjos pateiktą dokumentą – iš ESO gautą archyvinį „Vilniaus dujų“ planą, kuriame detaliai pateikiama namo dujų įvedimo schema. Joje nurodyta, kad dujos į namą įvestos 1981 m., be to, kiekviename bute įrengtų dujinių katilų vieta. Tai, kad butų Nr. 3A ir Nr. 5 dujiniai šildymo katilai prijungti prie to paties dūmtraukio kanalo, taip pat yra aiškiai nurodyta minėtoje schemoje.
2.2. Pareiškėja tvirtina, kad dėl Registro centro duomenyse esančio įrašo - „krosninis šildymas“ ji jau kreipėsi į Registrų centrą, prašydama patikslinti kadastrinius duomenis, ir tokie duomenys buvo patikslinti, nurodant buto šildymą - „dujinis šildymas“, tačiau į tai nebuvo atkreiptas atsakovo dėmesys.
2.3. Taip pat pabrėžia, kad būtent buto Nr. 3A savininkas, prieš prijungdamas kietojo kuro krosnį (vietoj buvusio dujinio šildymo katilo) prie to paties dūmtraukio kanalo, privalėjo išsiaiškinti namo šildymo sistemos ypatumus ir suderinti su kitu savininku – pareiškėja, tačiau to nebuvo padaryta. Pažymi, kad atsakovas, surašydamas Protokolą, niekaip nevertino šio buto savininko savavališko ir nederinto (be projekto pakeisto) buto šildymo būdo bei prisijungimo prie bendro naudojimo dūmtraukio kanalo.
Mano, kad esant tokiai situacijai, atsakovas šioje situacijoje neteisingai pasiūlė būtent pareiškėjai atsijungti nuo po 40 metų naudoto dūmtraukio kanalo ir įsirengti atskirą dūmtraukį. Juolab, kad šiuo metu butas Nr. 3A yra negyvenamas, o pareiškėja palikta gyventi antisanitarinėmis sąlygomis, nes netgi negalinti pasišildyti vandens.
Tokiu būdu atsakovas netinkamai atliko savo pareigas ir galimai netgi šališkai.
2.4. Teismo posėdžio metu pareiškėja palaikė savo skundą, prašydama jį tenkinti jame nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinė gelbėjimo valdyba (toliau – Departamentas) atsiliepime į pareiškėjos skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjos skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Patikrinimo metu nustatyta, jog pareiškėjos bute (Nr. 5) be dujinio katilo vienoje iš patalpų yra įrengta ir kietojo kuro krosnis (koklinis pečius). Krosninis buto šildymas (kaip pagrindinis) numatytas ir nekilnojamo turto registrų duomenų bazės išraše (Registro Nr.: 10/83896). Tame pačiame išraše nurodyta, jog bute Nr. 5 yra dujinė viryklė, kuriai yra tiekiamos gamtinės dujos, tačiau atžymų apie dujinį šildymą jokių nėra.
Teigia, kad pareiškėjos prašymo nagrinėjimo metu Registrų centro duomenys apie buto Nr. 5 šildymą buvo pakeisti, nurodant individualią centrinio šildymo sistemą. Vizualiai apžiūrėjus buto Nr. 3A patalpas, dujinių šildymo įrenginių ar dujinės šildymo sistemos fragmentų (komponentų) nerasta. Apžiūrėjus minėto buto kietojo kuro krosnis, matyti, jog krosnys pagal išvaizdą yra senovinio tipo ir požymių, jog jos būtų kažkaip perstatytos – nematyti, tai patvirtina ir nekilnojamo turto registrų duomenų bazės išrašas Nr. 10/83892, kuriame numatytas krosninis buto šildymas.
Šalies argumentai
3.2. Pažymi, kad pareiškėja savo 2022 m. liepos 29 d. prašyme pati nurodo, kad iš Nr. 3a buto į greta pirmame aukšte esančio buto Nr. 3 esantį kaminą (aptariamą ir su butu Nr. 5 susijusį) yra nutiesta (kažkada seniai) kamino alkūnė, per kurią ir jungiamasi prie tos pačios kamino šachtos. Tai, pasak atsakovo, patvirtina, jog krosnys prie dūmtraukio jungiamuoju dūmtakiu buvo sujungtos seniai, o ne pastaruoju (dabartiniu) metu, todėl neatmestina, jog taip pajungtą krosnį prie dūmtraukio, buto Nr. 3A savininkas, įsigijo pirkdamas butą.
3.3. Departamento teigimu, šioje situacijoje teisių realizavimas sietinas su tarpusavio žmonių (gyventojų) civiliniais santykiais, kas nėra priskirta Departamento kompetencijai, todėl šalims buvo pasiūlyta rasti abi šalis tenkinantį sprendimą, neatmetant galimybės vienai iš šalių įsirengti naują dūmtraukį ar dūmų šalinimo kanalą, arba spręsti situaciją civilinio proceso tvarka.
3.4. Atkreipia dėmesį į tai, kad dabar esama situacija kelia gaisro kilimo pavojų, todėl buvo nuspręsta panaudoti prevencinio poveikio priemonę – dūmtraukio kanalo eksploatacijos uždraudimą. Pabrėžia, kad ši prevencinė priemonė uždraudžia tik dūmtraukio kanalo eksploataciją, o ne pareiškėjos dujinį katilą, kaip ji yra nurodžiusi skunde.
3.5. Taip pat nurodo, kad patenkinus pareiškėjos skundą ir panaikinus skundžiamą įrenginio uždraudimo Protokolą, atsirastų galimybė dujų katilo ir kietojo kuro krosnies naudojimo metu susidarančius degimo produktus šalinti per tą patį kanalą, dėl ko kiltų (išliktų) reali grėsmė gaisrui kilti.
Atsiliepimas
3.6. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
4.1. Departamente 2022 m. liepos 29 d. gautas D. J. prašymas dėl daugiabučiame gyvenamajame name, adresu: (duomenys neskelbtini), galimai neteisėto kieto kuro krosnies prijungimo prie namo dūmtraukio kanalo, prie kurio prijungtas dujų katilas (Prašymas Nr. GP-7-151).
4.2. 2022 m. rugpjūčio 11 d. buvo atliktas faktinių aplinkybių, pateiktų pareiškėjos prašyme patikrinimas pagal pavedimą 2022 m. rugpjūčio 5 Nr. 21.7 -1647 (toliau – patikrinimas). Patikrinimo metu nustatyta, kad bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), yra įrengta kietojo kuro krosnis, kuri jungiamuoju dūmtakiu prijungta prie namo dūmtraukio kanalo, taip pat nustatyta, kad bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), yra sumontuotas dujinis katilas, kurio dūmtakis prijungtas prie to pačio dūmtraukio kanalo.
4.3. 2022 m. rugpjūčio 25 d. surašytas įrenginio uždraudimo Protokolas, kuriuo konstatuota, kad šioje situacijoje pažeistas Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių, reikalavimas, pagal kurį draudžiama šildymo įrenginių degimo produktus šalinti per kanalus arba dūmtraukius, prie kurių prijungti dujiniai arba skystojo kuro šildymo įrenginiai. Todėl, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Departamentas priimtu Protokolu uždraudė naudoti gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), butuose Nr. 3A ir Nr. 5, esančio dūmtraukio dūmų šalinimo kanalą, prie kurio prijungti dujinis katilas ir kietojo kuro krosnis. Taip pat įspėjo buto, (duomenys neskelbtini), savininką P. K. ir buto, (duomenys neskelbtini), savininkę D. J., kad eksploatuojant uždraustą techniškai netvarkingą įrenginį ir (ar) įrangą be valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų leidimo, bus taikoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnį.
4.4. Pareiškėja, nesutikdama su priimtu Protokolu, kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti.
5. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl Protokolo panaikinimo.
6. Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta priešgaisrinės priežiūros pareigūno teisė uždrausti fiziniams ir juridiniams asmenims eksploatuoti statinius, atskiras patalpas (išskyrus gyvenamąsias), įrenginius, įrangą, sustabdyti statinių statybos, rekonstravimo, remonto darbus, įrenginių gamybą, technologinių linijų naudojimą, jeigu yra priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų (įstatymų, statybos techninių reglamentų, statybos normų, standartų, taisyklių ir kitų teisės aktų, kuriuose nustatyti statomų, rekonstruojamų, remontuojamų bei eksploatuojamų objektų priešgaisrinės saugos reikalavimai) pažeidimų, dėl kurių gali kilti gaisras, sprogimas, taip pat, jeigu neužtikrinama juose ir aplinkiniuose objektuose esančių žmonių sauga arba jeigu rašytiniai valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų nurodymai nevykdomi.
Pagal objekto (įrenginio) uždraudimo eksploatuoti pagrindus ir tvarką reglamentuojantį Objekto atitikties gaisrinę saugą reglamentuojantiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašą, patvirtintą Departamento direktoriaus 2022 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 60 (toliau – Aprašas), ir šio Aprašo 78.2 punktą taip pat numatyta galimybė priešgaisrinės priežiūros pareigūnui uždrausti eksploatuoti objektą, jeigu yra teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų gaisrinę saugą, reikalavimų pažeidimų, dėl kurių gali kilti gaisras, sprogimas.
Byloje nustatyta, kad Departamento Vilniaus PGV Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus pareigūnai patikrinimo metu nustatė, jog (duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. 3A), yra įrengta kietojo kuro krosnis, kuri jungiamuoju dūmtakiu prijungta prie namo dūmtraukio kanalo. Taip pat nustatyta, jog bute, (duomenys neskelbtini) (toliau – butas Nr. 5), yra sumontuotas dujinis katilas, kurio dūmtakis prijungtas prie to paties dūmtraukio kanalo. Teismas sutinka su atsakovu, kad esant tokiai situacijai, kai užfiksuota galimybė dujų katilo ir kietojo kuro krosnies naudojimo metu susidarančius degimo produktus šalinti per tą patį kanalą ir kyla reali grėsmė gaisrui, yra negalima ir Departamentas teisės aktų nustatyta tvarka turi pareigą užkirsti kelią gaisro kilimui. Šiuo atveju pagal bylos medžiagą Departamento Protokole pagrįstai konstatuota, kad tokiu būdu yra pažeidžiamas Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Departamento direktoriaus 2013 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 1-264 (toliau – ir Taisyklės) 18 punkto reikalavimas, kuriuo draudžiama šildymo įrenginių degimo produktus šalinti per kanalus arba dūmtraukius, prie kurių prijungti dujiniai arba skystojo kuro šildymo įrenginiai ir Taisyklių 3 punktas, kuriame numatyta, kad šildymo įrenginiai (židiniai, krosnys, katilai), kūrenami kietuoju kuru ir degimo produktams šalinti skirti jungiamieji dūmtakiai ir dūmtraukiai ir todėl pareiškėjai (bei kitam buto savininkui) uždrausta naudoti gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), butuose Nr. 3A ir Nr. 5, esančio dūmtraukio dūmų šalinimo kanalą, prie kurio prijungti ir dujinis katilas, ir kietojo kuro krosnis.
7. Pareiškėja, nesutikdama su Protokolu, teigia, kad dar 1981 m. visuose butuose yra nustatytas dujinis šildymas, o krosnys yra tik dekoratyvus butų elementas, kad registre duomenys buvo patikslinti, nurodant butuose įrengtą šildymą kaip dujinį ir kad būtent buto Nr. 3A savininkas, prieš prijungdamas kietojo kuro krosnį (vietoj buvusio dujinio šildymo katilo) prie to paties dūmtraukio kanalo, privalėjo išsiaiškinti namo šildymo sistemos ypatumus bei suderinti su pareiškėja. Teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, visų pirma, pažymi, jog šie argumentai negali būti vertinami šioje byloje, sprendžiant Protokolo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nes Departamentas, surašydamas Protokolą, išsprendė esamą situaciją, kuri buvo pavojinga priešgaisrinės saugos požiūriu, o tai, pagal aptartą reguliavimą, ir yra jo funkcija. Departamentas panaudojo prevencinio poveikio priemonę – dūmtraukio kanalo eksploatacijos uždraudimą į jį leidžiant skirtingų šildymo sistemų degimo produktus, kas pagal Taisykles yra draudžiama. Tokia priemonė pasirinkta, įvertinus dabartinę situaciją, esančią dėl gyvenamojo namo, adresu: (duomenys neskelbtini), butuose Nr. 3A ir Nr. 5, dūmtraukio dūmų šalinimo kanalo. Tuo tarpu skunde pareiškėjos keliamos abejonės dėl kito buto savininko veiksmų, prisijungiant prie to paties dūmtraukio kanalo, gali būti sprendžiamos civiline tvarka, nes pagal Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Svarbu yra tai, kad pagal Civilinio kodekso 4.83 str. 1 d. turto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų. Taigi iš tiesų, galimai kilęs nesutarimas tarp butų savininkų spręstinas savininkų sutarimu siekiant surasti bendrą savininkų sprendimą dėl naudojimosi dūmtraukiu ar dūmų šalinimo kanalu arba, nepavykus to padaryti taikia, bendrosios kompetencijos teisme. Nors pareiškėja skunde taip pat kelia klausimą dėl Registro centro duomenyse esančių įrašų, kurių neįvertino atsakovas, ir teigia, kad šiuo metu jau visuose namo butuose yra dujinis šildymas, pažymėtina, kad tai niekaip nekeičia skundžiamo akto metu konstatuotos situacijos, nes kaip matyti iš 2022 m. rugpjūčio 5 d. nekilnojamojo turto registro išrašo skundžiamo akto priėmimo metu prie pareiškėjos buto (Nr. 5) buvo įrašytas krosninis šildymas. Kaip matyti iš pareiškėjos pateikto nekilnojamojo turto registro 2022 m. rugsėjo 23 d. išrašo, duomenys apie buto Nr. 5 šildymą buvo pakeisti, nurodant individualią centrinio šildymo sistemą, tačiau atžymų apie dujinį šildymą nėra.
8. Departamentas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų.
VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.
Įvertinus visus išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad Protokolas priimtas nepažeidžiant VAĮ įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų nuostatas, įtvirtinančias, kad individualiame administraciniame sprendime turi būti nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas. Atitinkamai, pagal teismo sprendime išdėstytus argumentus, nurodytą teisinį reglamentavimą, jis pripažįstamas pagrįstu ir atitinkančiu VAĮ nustatytus reikalavimus.
9. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, jog Protokolo panaikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos D. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.