- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-04-13
- Bylos Nr.
- 1-459-878/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Kaltinamasis
- V. K., S. R.
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-07193-18 medžiagą, kurioje
V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, bedarbis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas 2017 m. spalio 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, 38 parų areštu, bausmę atlikęs 2017 m. gruodžio 27 d., teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,
S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti pradinį išsilavinimą, bedarbė, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinami pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamieji V. K. ir S. R. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, sudarydami pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent: 2018 m. vasario 11 d. apie 23 val. (duomenys neskelbtini) kaltinamieji, būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu ėjo link nukentėjusiosios A. R. sugniaužę kumščius, V. K. sakydamas: „užmušiu tave“, o S. R. sakydama: „dar žodis, ir papjausiu tave, užmušiu tave“.
Kaltinamasis V. K. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis su sugyventine S. R. gyvena jos senelės A. R. namuose Alytaus r., (duomenys neskelbtini). 2018 m. vasario 11 d. apie 21 val. grįžo su sugyventine į namus neblaivūs ir nuėjo į savo kambarį. Namuose buvo S. senelė ir S. nepilnametis sūnus D. R.. Apie 23 val. tarp V. K. ir S. R. kilo žodinis konfliktas dėl asmeninių priežasčių. Senelė, išgirdusi jų kambaryje triukšmą, keletą kartų liepė jiems nurimti, netriukšmauti, dėl to S. labai susinervino ir supyko. Ji išėjo iš savo kambario ir, eidama link senelės kambario, pradėjo ant jos šaukti, vadinti ją necenzūriniais žodžiais ir pagrasino, kad ją užmuš. Kaltinamasis išėjo iš savo kambario paskui S. ir taip pat pagrasino A. R., kad ją užmuš. Jis ėjo paskui S. link A. kambario ir grasino, kad sumuš, užmuš ją, siekdamas A. įbauginti ir norėdamas, kad ji, patikėjusi tuo, kad kaltinamasis ją gali sumušti, nutiltų ir nesikištų į jo ir S. konfliktą. Iš tiesų jis A. neketino nei mušti, nei užmušti, jai jokių smūgių nesudavė, tik žodžiu jis ir S. A. grasino susidorojimu. Su A. R. sukonfliktavo, nes buvo labai girtas, dėl savo netinkamo elgesio nuoširdžiai gailisi (b. l. 78–79, 81–82).
Kaltinamoji S. R. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2018 m. vasario 11 d. apie 21 val. ji su savo sugyventiniu V. K. grįžo į namus (duomenys neskelbtini). Abu buvo neblaivūs ir dar parsinešė alaus, kurį gėrė savo kambaryje. Namuose buvo jos senelė A. R. ir jos nepilnametis sūnus D. R.. Begeriant su V. alų, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Senelė, išgirdusi triukšmą, keletą kartų liepė jiems nurimti, netriukšmauti, todėl ji susinervino, supyko ant senelės. Kaltinamoji išėjo iš savo kambario ir toliau konfliktas tarp jos ir senelės A. R. vyko koridoriuje. Ji, eidama link senelės kambario, grasino senelei, kad ją sumuš, užmuš. Ji šaukė ant senelės, vadino ją necenzūriniais žodžiais. Taip elgėsi, nes norėjo, kad senelė nesikištų į jos ir V. konfliktą, kad nutiltų ir nieko jiems nesakytų, ji siekė senelę įbauginti ir norėjo, kad senelė patikėtų, jog kaltinamoji gali ją sumušti. Eidama link senelės, kaltinamoji buvo sugniaužusi savo kumščius, tačiau ji neketino suduoti senelei smūgių, taip tik tramdė savo pyktį. Tai buvo jau ne pirmas kartas, kuomet ji grasino senelei, kad ją užmuš. Kaltinamoji dėl savo netinkamo elgesio nuoširdžiai gailisi, senelės ji atsiprašė ir jos susitaikė (b. l. 40–41, 43–44).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų visiško prisipažinimo, jų kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta nukentėjusioji A. R. parodė, kad 2018 m. vasario 11 d. apie 20 val. į namus (duomenys neskelbtini) grįžo jos anūkė S. R. su savo sugyventiniu V. K. neblaivūs, jie buvo savo kambaryje. Apie 23 val. nukentėjusioji, būdama savo kambaryje, išgirdo, kad S. ir V. konfliktuoja, todėl keletą kartų liepė jiems nurimti ir nesibarti. Tuomet S. su V. labai supyko ant jos, S. jai pasakė „dar žodis ir papjausiu tave, užmušiu tave“, V. pradėjo šaukti „užmušiu tave“. S. išėjo iš savo kambario ir, sugniaužusi kumščius, ėjo link nukentėjusiosios į jos kambarį. Ji suprato, kad S. nori ją mušti, tačiau S. tarpduryje sulaikė nepilnametis jos sūnus D. R.. S. iš paskos iš kambario išėjo bei link jos ėjo ir V., kurį taip pat sulaikė D.. Nukentėjusioji suprato, kad ir V. nori ją mušti. Ar V. ir S. turėjo peilį, ji nematė. Nukentėjusioji labai išsigando dėl V. ir S. grasinimų, mano, kad jie tikrai galėjo kažką blogo jai padaryti. Tai buvo jau ne pirmas kartas, kuomet S. ir V. jai grasino. Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereikš (b. l. 25–26).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas D. R. parodė, kad jis su savo motina S. R. ir jos sugyventiniu V. K. gyvena pas jo prosenelę A. R. (duomenys neskelbtini). Jis 2018 m. vasario 11 d. naktį grįžo į namus ir nuėjo į savo kambarį. Tuo metu motina su sugyventiniu savo kambaryje gėrė alų, jie buvo jau stipriai apgirtę. Kitame kambaryje buvo jo prosenelė. Būdamas savo kambaryje, liudytojas išgirdo, kad tarp motinos ir jos sugyventinio įvyko žodinis konfliktas. Prosenelė keletą kartų liepė jiems nusiraminti, netriukšmauti. Tuomet motina labai supyko, ji pradėjo šaukti ant prosenelės, pradėjo ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Šaukdama motina išėjo iš savo kambario, ir jis suprato, kad motina eina pas prosenelę, todėl, norėdamas prosenelę apsaugoti ir išvengti didesnių konfliktų, išėjo iš savo kambario ir prosenelės kambario tarpduryje sulaikė motiną. Tuomet motina pradėjo grasinti prosenelei, kad ją užmuš. Motinai iš paskos iš kambario išėjo ir jos sugyventinis V., kuris prosenelę taip pat vadino necenzūriniais žodžiais ir grasino, kad ją užmuš. V. jis taip pat sulaikė tarpduryje ir neleido eiti pas prosenelę į kambarį. Konflikto metu motina ir jos sugyventinis peilių prie savęs neturėjo. Motina ir jos sugyventinis, būdami neblaivūs, elgiasi agresyviai ir tarp jų bei senelės kyla panašaus pobūdžio konfliktai, todėl mano, kad jie tikrai galėjo kažką padaryti prosenelei ir ją nuskriausti (b. l. 33–34).
2018 m. vasario 12 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole A. R. nurodė, kad namuose (duomenys neskelbtini) anūkė S. R. su savo draugu V. K. grasino jai peiliu, sakydami „dar žodis ir papjausiu“, dėl to ji labai išsigando. Jie grasina ne pirmą kartą, mano, kad grasinimai yra realūs. Pareiškime-protokole fiksuota nusikalstamos veikos padarymo vietos (duomenys neskelbtini) apžiūra (b. l. 1–10)
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos S. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl S. R. ir V. K. grasinimų nužudyti ar sunkiai sutrikdyti A. R. sveikatą, Policijos registruojamų įvykių registre buvo tikrinta, ar anksčiau buvo kreiptasi į policiją dėl vykusių panašaus pobūdžio konfliktų. Nustatyta, kad Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2016 m. kovo 24 d. buvo gautas A. R. pareiškimas dėl to, kad namuose anūkė S. R. su sugyventiniu V. K. girtauja, grasina pareiškėjai. Dėl minėto įvykio buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą S. R. ir V. K. veiksmuose nenustačius požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje. A. R. 2016 m. kovo 28 d. kreipėsi į policiją dėl to, kad namuose anūkė S. R. konfliktuoja su sugyventiniu V. K., smurtauja vienas prieš kitą. Buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą S. R. ir V. K. veiksmuose nenustačius požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje. A. R. dėl anūkės S. R. ir jos sugyventinio V. K. namuose keliamų konfliktų policiją taip pat kvietė 2016 m. vasario 7 d., 2016 m. rugsėjo 24 d., 2016 m. spalio 2 d., tačiau pareiškimai nebuvo gauti (b. l. 20–21).
Tokiu būdu, įstatymo nustatyta tvarka gauti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad kaltinamųjų V. K. ir S. R. kaltė dėl grasinimo nužudyti nukentėjusiąją A. R., sudarant pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, įrodyta. Kaltinamųjų veiksmai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Kaltinamieji pasirašė protokolus, kuriuose buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis. Kaltinamieji sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir sutiko su prokurorės pasiūlytomis bausmėmis ir jų dydžiais (b. l. 126, 132).
Skiriant bausmę V. K., atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo veika pagal pavojingumą priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. V. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. V. K. teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (b. l. 87–88), baustas administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nemoka (b. l. 94–102), nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 117, 118). Psichiatrinio kabineto įskaitoje neįrašytas, tačiau įrašytas į Priklausomybių ligų gydomų ir stebimų pacientų sąrašą, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2) (b. l. 106). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus išvadoje Nr. 93TPK-259/2018 nurodyta, kad V. K. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 111). Įvertinus visas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skiriama prokurorės siūloma 30 parų arešto bausmė. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę visiškai prisipažino, todėl skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitomas V. K. laikino sulaikymo nuo 2018 m. vasario 11 d. 23.50 val. iki 2018 m. vasario 13 d. 9.25 val. laikas – dvi paros (b. l. 73, 74).
Kaltinamajam V. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinama teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Skiriant bausmę S. R., atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamosios asmenybę. Kaltinamosios veika pagal pavojingumą priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Jos atsakomybę lengvina aplinkybė, kad prisipažino padariusi nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdama neblaivi, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. S. R. teisiama pirmą kartą (b. l. 49), ji bausta administracinėmis nuobaudomis, paskirtų baudų nemoka (b. l. 50–54), nedirba, registruota darbo biržoje (b. l. 69, 70). Psichiatrinio kabineto įskaitoje neįrašyta, įrašyta į Priklausomybių ligų gydomų ir stebimų pacientų sąrašą, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2) (b. l. 58). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus išvadoje Nr. 93TPK-258/2018 nurodyta, kad S. R. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 63). Įvertinus visas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajai skiriama prokurorės siūloma 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė. Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamoji kaltę prisipažino visiškai, todėl skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitomas S. R. laikino sulaikymo nuo 2018 m. vasario 11 d. 23.50 val. iki 2018 m. vasario 13 d. 9.20 val. laikas – dvi paros (b. l. 35, 36).
Kaltinamajai S. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinama teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
V. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nubausti areštu 30 (trisdešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. K. galutinę bausmę – areštą 20 (dvidešimčiai) parų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti V. K. laikino sulaikymo nuo 2018 m. vasario 11 d. iki 2018 m. vasario 13 d. laiką (dvi paras), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio V. K. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti V. K. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
S. R. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir nubausti viešaisiais darbais 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti S. R. galutinę bausmę – viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti S. R. laikino sulaikymo nuo 2018 m. vasario 11 d. iki 2018 m. vasario 13 d. laiką (dvi paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti S. R. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti, kad kaltinamieji, nesutikdami su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamiesiems padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamieji nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.