Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant ieškovei V. C., ieškovės atstovui advokatui Algirdui Cegeliui, atsakovams G. N. K. ir A. J., atsakovų atstovui advokatui Arūnui Bertuliui, trečiojo asmens atstovei Ritai Juškauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą, pagal ieškovės V. C. ieškinį atsakovams G. N. K., A. J., tretiesiems asmenims K. S., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų skyriui dėl 3,2 ha žemės, už kurią buvo sumokėta pagal 2008 m. lapkričio 19 d., preliminariąją sutartį dėl turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir baudos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja Rasytė Gudienė parodė, kad ji dirba notare. Apie įgaliojimo surašymo aplinkybes ji nepamena, todėl paaiškinti negali.

Iš preliminarios sutarties dėl turto pirkimo – pardavimo sudarymo (CK 6.165 str.) 2008-11-19 matyti, kad G. N. K. ir V. C. ir A. J. sudarė šią sutartį ir G. N. K. siūlo o V. C. ir A. J. sutinka pirkti nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą dalimis pagal 2008-05-13 Alytaus apskrities viršininko patvirtintą išvadą Nr. 59-6758. V. C. ir A. J. sutinka iki 2018-11-19 sudaryti šio turto pirkimo – pardavimo sutartį. Pagal sutarties 6 p. šalys susitarę, kad jei nevykdys sutarties tai sumokės 50000 Lt dydžio baudą (b. l. 9-10).

Iš 2008-11-19 įgaliojimo matyti, kad G. N. K. išdavusi V. C. įgaliojimą tvarkyti žemės nuosavybės atstatymo reikalus (b.l. 11).

Iš 2008-12-03 įgaliojimo matyti, kad G. N. K. išdavė įgaliojimą V. C. tvarkyti po J. P. mirties paveldėjimo bylą (b. l. 12).

Iš 2008-11-19 oficialaus testamento matyti, kad G. N. K. mirties atveju palieka žemės sklypus priklausančius pagal Alytaus apskrities 2008-05-13 išvadą Nr. 59-6758 V. C. (b. l. 13).

Iš 2012-06-24 A. J. pasižadėjimo matyti, kad už Alytaus apskrities 2008-05-13 išvadą Nr. 59-6758 jis sumokėjo G. N. K. 28000 litų (b. l. 14).

Iš 2011-03-31 įgaliojimo matyti, kad G. N. K. išdavė K. S. įgaliojimą dėl bylos vedimo mirus J. P. bei žemės dokumentų, pagal Alytaus apskrities viršininko patvirtintą 2008-05-13 išvadą Nr. 59-6758, tvarkymui (b l. 17).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Teisėja tokią išvadą daro dėl sekančių aplinkybių.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2008 m. lapkričio 19 d. V. C. ir A. J. sudarė Preliminarią sutartį su G. N. K. dėl turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, pagal kurią G. N. K. įsipareigojo parduoti, o V. C. ir A. J. įsipareigojo nupirkti G. N. K. pagal 2008 m. gegužės 13 d. Alytaus apskrities viršininko patvirtintą išvadą Nr. 59-6758 valstybės išperkamą jos tėvo J. P. turėtą žemę 4,75 ha, buvusią (duomenys neskelbtini). Antru sutarties punktu V. C. ir A. J. pasiūlymus priima ir įsipareigoja pirkimo – pardavimo sutartį bei priėmimo – perdavimo aktą sudaryti iki 2018-11-19. Šeštame sutarties punkte numatyta 50000 litų bauda už sutarties nevykdymą.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti jai žemę natūra remdamasi CK 6.213 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad jei šalis neįvykdo nepiniginės prievolės, kita šalis gali reikalauti įvykdyti prievolę natūra, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus. Taip pat ieškovė nurodo, kad įstatyme tinkamas atvejis šiai bylai nenumatytas.

Neginčytina, kad šalys sudarė preliminarią sutartį. Jos požymiai apibrėžti 6.165 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad iš CK 6.165 straipsnyje pateiktos preliminarios sutarties sampratos darytina išvada, kad preliminariąja sutartimi nesukuriama piniginė prievolė. Kadangi preliminariąja sutartimi nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, dėl šios priežasties neatsiranda ir mokėjimo-atsiskaitymo santykis. Todėl ieškovės teiginys, kad atsakovai turi jos atžvilgiu piniginę prievolę yra nepagrįstas ir todėl ji neturi reikalavimo teisės neegzistuojančią prievolę įvykdyti natūra.

Civilinėje teisėje sutartis reiškia laisvą dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Konkreti sutartis gali būti sudaryta, tik suderinta šalių valia. Sutarties laisvės principas reiškia laisvę sudaryti sutartį ar jos nesudaryti. Negalima priversti kito asmens sudaryti sutartį prieš jo valią. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą pagrindinę sutartį. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 straipsnio prasme. Preliminarios sutarties atveju nėra prievolės objekto kaip tos sutarties turtinės vertybės, dėl kurios šalys sudaro pagrindinę sutartį. Ši sutartis priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Preliminarios sutarties objektas yra būsima pagrindinė sutartis, tačiau toks objektas negali būti pripažintas civiliniu objektu turtinių teisių požiūriu. Tai pagrindinis preliminarios sutarties skiriamasis požymis nuo pagrindinės sutarties, nes pagrindinėje sutartyje objektas – turtinė vertybė visada egzistuoja. Esant ikisutartiniams santykiams šalis neturi teisės reikalauti priverstinio sutarties sudarymo, jų derybose prisiimti įsipareigojimai nesuteikia reikalavimo teisės, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai žemę yra nepagrįstas.

Ieškovė nepagrįstai traktuoja atsakovės G. N. K. išduoto įgaliojimo panaikinimą kaip jos įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymą. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė G. N. K. atsisakė parduoti jai arba abiems atsakovams žemės sklypą (4,75 ha) į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės pagal 2008 m. gegužės 13 d. Alytaus apskrities viršininko patvirtintą išvadą Nr. 59-6758. Antra vertus sutartyje nebuvo numatytas įsipareigojimas išduoti ieškovei V. C. įgaliojimą. CK 2.146 straipsnio 1 dalis numato, kad įgaliotojas turi teisę bet kada panaikinti įgaliojimą, o įgaliotinis įgaliojimo atsisakyti. Įgaliojimo panaikinimas ir naujo išdavimas kitam asmeniui niekaip neįtakojo ieškovės teisių pagal sutartį. Dėl šios priežasties įgaliojimų panaikinimas negalėjo ir negali būti vertinamas kaip atsisakymas vykdyti sutartį. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ji neatsisako vykdyti preliminarią sutartį, kurios įvykdymo terminas yra numatytas 2018 metai.

Taip pat pagal sutartį pagrindinė sutartis turi būti sudaryta iki 2018-11-19. Atsakovė dar turi laiko paruošti dokumentus pirkimo pardavimo sutarčiai sudaryti, todėl nepasibaigus sutartyje numatytam terminui ieškovės ieškinys yra nepagrįstas.

Atsakovas A. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo rašytas pasižadėjimas yra teisingas. Jis buvo sudarytas tam, kad ieškovė V. C. neturėjo pinigų ir jis sumokėjo pinigus G. N. K. už žemę. Šio pasižadėjimo data (2012-06.24) taip pat patvirtina, kad jis buvo pasirašytas iki bylinėjimosi pradžios. Toks mokėjimas, koks yra įvardintas sutartyje galioja ir ieškovės teisių pagal sutartį niekaip nekeičia.

Byloje nėra duomenų, kad 2008-11-19 Preliminarioje sutartyje aptartas žemės sklypas yra suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, daiktinės teisės neįregistruotos (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7, 8 str.), todėl turto disponavimo teisė neatsiranda (CK 4.37 str.). Preliminarioje sutartyje nustatytas terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti iki 2018-11-19.

Ieškovė prašo priteisti baudą solidariai iš abiejų atsakovų 50000 litų. Ieškovė nurodė, kad G. N. K. atsisakė įvykdyti įsipareigojimą pagal sutartį, remdamasi išduotų įgaliojimų ieškovei panaikinimo ir pasižadėjimo pasirašymo faktu. Sutarties 6 punktas numato, kad 50000 litų baudą G. N. K. moka tik vienu atveju jei atsisako parduoti turtą. CK 6.72 straipsnis numato, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Šalys susitarė tik dėl vieno atvejo – kai ji atsisako parduoti turtą. Ieškovė reikalavimą grindžia dėl baudos priteisimo įgaliojimo panaikinimo ir sutarties nevykdymo aplinkybėmis. Šie atvejai sutarties 6 punkte neįvardinti. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad prašomos priteisti netesybos yra kaip nors susijusios su sutartimi, joje numatytu kokiu nors įsipareigojimo nevykdymu. Be to ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad G. N. K. atsisakė parduoti jai žemės sklypą į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės pagal 2008 m. gegužės 13 d. Alytaus apskrities viršininko patvirtintą išvadą Nr. 59-6758. Be to G. N. K. įsipareigojo sumokėti 50000 litų baudą abiems, t.y. A. J. ir V. C., o ne vienai V. C.. Ieškovė iškraipo sutarties sąlygas reikalaudama tokio dydžio baudos. Su ieškiniu nebuvo pateikta nė vieno įrodymo susijusio su G. N. K. vienintelės pareigos – parduoti žemės sklypą nevykdymu ( CK 6.72 str.).

Kadangi ieškinys atmetamas, tai remdamasi CPK 93 str. 1 dalimi ir 98 str., teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę paslaugą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.2 p., 8.18 p. ir atsižvelgdama į bylos sudėtingumą, į advokato darbo laiko sąnaudas, buvo keturi teismo posėdžiai, rašytas atsiliepimas, atskirasis skundas, teisėja sprendžia priteisti atsakovui A. J. iš ieškovės V. C. advokato atstovavimo išlaidų pagal pridėtas sąskaitas ir pinigų priėmimo kvitus ( II tomas b. l. 9 -11) 2700 ( du tūkstančius septynis šimtus) litų. Taip pat priteistinos bylinėjimosi išlaidos už teismo dokumentų siuntimą 50,80 (penkiasdešimt litų 80 ct ) valstybei (CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d. 3 p.) .

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso ko­dekso 259 str., 260 str., 268 str. ir 392 str. teisėja

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. C., a. k. (duomenys neskelbtini) advokato atstovavimo išlaidų 2700 ( du tūkstančius septynis šimtus) litų, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas už teismo dokumentų siuntimą 50,80 (penkiasdešimt litų 80 ct ) valstybei.

Dėl sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.