Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui L. D., vadovui R. B., atsakovo atstovams advokatui R. R., vadovui J. V.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „EMTC Machinery“ patikslintą ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Staklija“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl antrosios sutarties sąlygos ieškovas nurodė, kad šalys Sutarties 2.2.3 punktu susitarė dėl atidedamojo termino, o ne sąlygos, atsakovui sumokėti antrą dalį tarpininkavimo mokesčio, tik pardavus stakles, nes toks pažodinis sutarties aiškinimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Tokia sąlyga, kuri gali niekada neįvykti, paneigtų ieškovo teisę gauti atlyginimą iš kliento, o klientas būtų atleistas nuo pareigas už suteiktas paslaugas sumokėti. Tarpininkavimo sutartyje nurodytos paslaugos yra siejamos tik su pagalba atsakovui įsigyjant stakles, tačiau nenumato ieškovo pareigos taip pat teikti tarpininkavimo paslaugas atsakovui ieškant jų pirkėjo. Teigė, jog Sutarties 2.2.3 punkte numatyta atidedamoji sąlyga, sumokėti 50 procentų tarpininkavimo mokesčio vykdymą iki staklės bus parduotos ir atsakovas gaus apmokėjimą už stakles, turi būti pripažinta negaliojančia.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad Sutarties 2.2.3 sąlyga reiškė, kaip termino mokėti administravimo mokestį atidėjimas. Nurodė, kad atsakovas nededa pastangų parduoti stakles, ieškovas negali laukti kol atsakovas jas parduos, ieškovas tai pat neturi pareigos ieškoti pirkėjo staklėms pirkti. Paaiškino, kad sutarties sąlyga numatė tik termino atidėjimą dėl 50 proc. tarpininkavimo mokesčio sumokėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „EMTC Machinery“ (tarpininkas) ir atsakovo UAB „Staklija“ (klientas) buvo sudaryta 2018 m. vasario 6 d. (sutarties tekste nurodyta vasario 1 d.) Tarpininkavimo sutartis Nr. 180201-RB01 (t. 1, e. b. l. 6). Sutartimi ieškovas įsipareigojo tarpininkauti atsakovui perkant metalo apdirbimo stakles – tikslaus išpjovimo presą FEINTOOL (duomenys neskelbtini), 1984 m. (Staklės), esantį Ukrainoje ir atliekant kitus veiksmus susijusius su šios sutarties vykdymu (Sutarties 1.1. punktas). Ieškovas kaip tarpininkas įsipareigojo tarpininkauti įsigyjant stakles, teikti informaciją, dalyvauti derybose bei atstovauti atsakovo (kliento) interesus (Sutarties 2.1.1. punktas). Atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti negrąžintą tarpininkavimo mokestį – 25 000 Eur + PVM tuo atveju, jei atsakovui (klientui) ar su juo susijusiai įmonei / asmeniui ar tarpininko klientui pavyksta įsigyti stakles (Sutarties 2.2.1 punktas). Atsakovui įsigijus stakles, jis įsipareigojo sumokėti 50 procentų tarpininkavimo mokesčio pervedant į tarpininko sąskaitą atsigabenus stakles į Lietuvą arba staklėms kirtus Ukrainos sieną (Sutarties 2.2.2. punktas). Atsakovui pardavus stakles ir gavus pinigus, atsakovas (klientas) įsipareigojo per 5 darbo dienas sumokėti likutį 50 procentų tarpininkavimo mokesčio pervedant į tarpininko sąskaitą (Sutarties 2.2.3. punktas).

Byloje esantys įrodymai, o taip pat ir atsakovo teismo posėdžio metu duoti parodymai patvirtina, kad staklės atsakovui buvo pristatytos 2018 m. balandžio 3 d. (t. 1, e. b. l. 17). Byloje kilo ginčas dėl to, jog atsakovas nesutinka vykdyti sutarties sąlygų, nurodant, kad sutartis turėjo būti koreguota pakeičiant Sutarties 2.2.3. punktą, bei, kad atsakovo tikslas buvo parduoti stakles ir tik jas pardavus, visiškai atsiskaityti su ieškovu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.189 straipsnio 1 dalis nustato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Vienos šalies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos šalies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymą arba netinkamą vykdymą gali būti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarčių privalomumo šalims principas reikalauja sutartį vykdyti ir vienos iš šalių atsisakymas nuo sutarties negalimas, išskyrus įstatyme išvardytus atvejus, kai vienašališkai sutartį nutraukti šalis gali pati arba inicijuoti teismine tvarka nutraukimą. LR CK 6.156 str.1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties šalims teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Įstatymas įpareigoja kiekvieną sutartinių santykių turinčią šalį elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnis). Taigi, šalys, sudarydamos sutartį, gali laisvai tartis dėl sąlygų ir jų vykdymo, tačiau turi laikytis prieš tai išdėstytų reikalavimų, o teismas privalo ex officio patikrinti, ar sutartyje nėra sąlygų, prieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei, o jei tokios sąlygos nustatomos, išspręsti sandorio negaliojimo klausimą (LR CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus (LR CK 6.193 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sutarties 2.2.2. punkto sąlyga yra įvykdyta, šią aplinkybę patvirtina byloje esantys įrodymai bei šalių duoti parodymai. Tačiau atsakovas atsisako vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, nurodant, kad šalių ketinimai buvo visai kiti, negu nustatė sutartis.

Iš į bylą patekto elektroninio susirašinėjimo, vykusio tarp abiejų ginčo šalių vadovų, nustatyta, kad atsakovas patvirtino staklių pristatymą, tačiau atsisakė mokėti tarpininkavimo mokesčio pirmąją dalį, nurodant, kad neturi piniginių lėšų (t. 1, e. b. l. 17). Atsakovas atsileipime taip pat teigė, kad sutartis buvo netinkamai užregistruota ir pasirašyta, tačiau byloje esantis atsakovo siųstas elektroninis laiškas patvirtina, kad atsakovas jau 2018 m. vasario 6 d. išsiuntė pasirašytą Sutartį ieškovo vadovui (t. 1, e. b. l. 19), šis įrodymas paneigia, atsakovo argumentus dėl sutarties netinkamo pasirašymo (LR CPK 178 straipsnis). Atsakovas taip pat teigė, kad tarp šalių ilgą laiką vyko derybos dėl sutarties sąlygų, tačiau byloje nustatyta priešingai, iš elektroninių laiškų nustatyta, kad tik ieškovui pateikus sąskaitą apmokėjimui, atsakovas pradėjo kelti klausimus dėl sutarties sąlygų keitimo, tuo pačiu atsisakant sutartį vykdyti, nurodant, kad „apmokėsiu kada turėsiu pinigų“, vėliau rašydamas, kad „dėl mokėjimų duosiu žinoti“, „įsipareigojimas vykdomas“ (t. 1, e. b. l. 16, 17), todėl iš šio darytina išvada, kad atsakovas gavęs sutartimi sulygtą Turtą, nesąžiningai atsisako vykdyti Sutarties 2.2.2. punktą, sumokant ieškovui 50 procentų tarpininkavimo mokesčio (LRCK 6.158 straipsnis). Teismui kelia abejonių ir tai, kad atsakovas tik ieškovui kreipusis į teismą reiškia pretenzijas ieškovui dėl galimai nesąžiningo elgesio, t. y. atsakovas neteikė jokių pretenzijų ar nesutikimų ieškovui sutarties galiojimo metu, todėl atsakovo argumentai, kad ieškovas elgiasi nesąžiningai, jokių paslaugų atsakovui nesuteikė bei be pagrindo reikalauja prievolės įvykdymo yra atmestini kaip nepagrįsti.

Pagal LR CK 6.38 straipsnio nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). CK 6.200 straipsnio 3 dalis nustato, jog sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Reikalavimas tarpusavyje atsiradusias prievoles, taip pat ir iš sutarties kylančias teises realizuoti kuo ekonomiškiau reiškia, jog šalys neturi teisės atlikti veiksmų, kuriais, neesant sutartinio pagrindo, būtų didinami kitos šalies įsipareigojimai pirmajai šaliai.

Šiuo atveju susipažinus su šalių pateiktais įrodymais bei teismo posėdžio metu išdėstytais pasisakymais darytina išvada, kad teismui nepateikti įrodymai, kurie patvirtintų atsakovo atsikirtimų pagrįstumą dėl Sutarties 2.2.2. sąlygos netinkamo vykdymo, todėl ieškovo ieškinys šioje dalyje dėl 12 500 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo + 2625 Eur PVM (iš viso 15 125 Eur), tenkintinas visiškai.

Ieškovas taip pat pareiškė reikalavimą sumokėti visą tarpininkavimo mokestį už suteiktas paslaugas. Sutarties 2.2.3. punktas nustato, kad atsakovui pardavus stakles ir gavus pinigus, atsakovas (klientas) įsipareigojo per 5 darbo dienas sumokėti likutį 50 procentų tarpininkavimo mokesčio pervedant į tarpininko sąskaitą (Sutarties 2.2.3. punktas) (t. 1, e. b. l. 6). Ieškovas šią reikalavimo dalį argumentavo tuo, kad tikrieji šalių ketinimai buvo kitokie, t. y. ši sąlyga iš tikrųjų numatė atsakovui atidedamąjį terminą tarpininkavimo mokesčiui sumokėti, o ne sulaukti iki staklės bus parduotos, nes ieškovui ši sąlyga būtų visiškai nenaudinga. Prašė teismo ab initio pripažinti šią sąlygą negaliojančia.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas įstatymo įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles, formuoja praktiką, kad, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2011). Sandorių negaliojimo instituto tikslas – apsaugoti nukentėjusią sandorio šalį, užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą, teisingumą, sąžiningumą ir protingumą, kartu išsaugoti ir civilinių teisinių santykių stabilumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje UAB „ Init“ prieš UAB „Parabolė“, bylos Nr. 3K-3-905/2000; 2007 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje bendra Lietuvos–JAV įmonė UAB „ Sanitex“ prieš UAB „Šalvis“, bylos Nr. 3K-3-501/2007).

Iš teismui pateiktos Sutarties, sudarytos 2018 m. vasario 1 d. nustatyta, kad sutartis yra pasirašyta abiejų ginčo šalių (t. 1, e. b. l. 6). Nustatyta, kad šalys sutarties 2.2.3 punktu susitarė dėl antros tarpininkavimo mokesčio dalies sumokėjimo, t. y. atsakovas įsipareigojo parduoti stakles, ir nuo jų pardavimo atsiskaityti su ieškovu. Ieškovas šią sąlygą aiškina kitaip, neva tai buvo atidedamasis terminas kitai tarpininkavimo mokesčio daliai sumokėti. Tačiau, teismui kelia abejonių tai, kad ieškovas dėl šios sąlygos 2.2.3. vykdymo atsakovui ankščiau jokių reikalavimų nereiškė, nors teigė, kad tai buvo turima omenyje termino sumokėti mokestį atidėjimas, tačiau byloje šių aplinkybių niekuo nepagrindė. Nepaaiškino, dėl kokių priežasčių ši sutarties sąlyga turėtų būti aiškina kitaip, nei sutartimi šalys sulygo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

Ieškovas teigė, kad po šia sąlyga slypėjo ieškovo geranoriškumas, taip suteikiant laiko atsakovui mokestį sumokėti vėliau. Tačiau, nenurodė kokį atidedamąjį terminą turėjo omenyje, jo neįvardijo ir neapibrėžė. Šalių susirašinėjimas, rodo, kad šalys tarpusavio tarėsi dėl mokesčio sumokėjimo, pardavus stakles, jokių įrodymų iš kurių būtų pagrindas padaryti išvadą, kad sutartimi buvo susitarta kitaip nėra. Sąlyga yra aiški. Be to, pažymėtina, kad ginčo šalys yra verslininkai, vykdantys pardavimų veiklą, todėl jiems taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Įvertinus aukščiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovui nėra suėjęs terminas vykdyti sutarties 2.2.3 punkto, nes byloje įrodymų, jog staklės yra parduotos nėra (LR CPK 178 straipsnis). Todėl šioje dalyje ieškinio reikalavimas netenkintinas.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 430,96 Eur palūkanas už laikotarpį nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki 2018 m. birželio 7 d., skaičiuojamas nuo visos prašomos priteisti sumos – 30250 Eur. Teismui ieškinį tenkinus 50 procentų, ieškovo reikalavimas priteisti palūkanas tenkintinas taip pat iš dalies, priteisiant 215,48 Eur palūkanų už termino praleidimą atsiskaityti su ieškovu (LR CK 6.37 straipsnis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 2 dalimi iš atsakovo priteistinos 8,00 proc. dydžio metinės (procesinės) palūkanos nuo priteistos sumos (15 340,48 Eur) nuo civilinės bylos iškėlimo (2018 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 80 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, 7 dalimi, 93 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, ieškinį tenkinus iš dalies (patenkintas 50 procentų), ieškovui iš atsakovo priteistinos 1687,30 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro: 380,50 žyminis mokestis (t. 1, e. b. l. 7, 152, 158), 1306,80 Eur advokato teisinės paslaugos (t. 1, e. b. l. 144-149, t. 2, e. b. l. 24).

Iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 783,75 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisines paslaugas (t. 2, e. b. l. 19,18) (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nesusidarė, todėl nepriteisiamos (LR Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/ 1K-355).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 16 d. nutartimi buvo pakeistos laikinosios apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, taikant areštą 30680,96 Eur ieškinio sumai. Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 15340,48 Eur sumą, laikinosios apsaugos priemonės keistinos, mažinant areštuotinos sumos mąstą (LR CPK 148 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270-271 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Staklija“, į. k. 224385880, 15 125,00 Eur (penkiolika tūkstančių vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) skolos, 215,48 Eur palūkanų (du šimtai penkiolika eurų 48 euro ct), 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (15340,48 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. gegužės 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1687,30 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus aštuoniasdešimt septynis eurus 30 euro ct) bylinėjimosi išlaidas, ieškovo UAB „EMTC Machinery“, į. k. 301893550, naudai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „EMTC Machinery“, į. k. 301893550, 783,75 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 75 euro ct) bylinėjimosi išlaidų, atsakovo UAB „Staklija“, į. k. 224385880, naudai.

Pakeisti atsakovo UAB „Staklija“, į. k. 224385880, atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones mažinant jų mąstą 15340,48 Eur sumai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.