- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-04
- Bylos Nr.
- 1S-43-557/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Nukentėjusysis
- A. T.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo A. T. skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. gruodžio 30 d. nutarties, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūroje 2014 m. liepos 8 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 30-9-00347-14 pagal BK 300 str. 1 d. dėl galimai suklastotos eismo įvykio deklaracijos. 2014 m. liepos 9 d. ikiteisminis tyrimas pavestas atlikti Tauragės AVPK Pagėgių PK pareigūnams.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorė 2014 m. spalio 21 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d. požymių. Šį nutarimą nukentėjusysis A. T. apskundė aukštesniajam prokurorui.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimu A. T. skundą atmetė. vadovaudamasis BPK 214 str. Šį nutarimą A. T. apskundė ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Žemesnės instancijos teismas
Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi A. T. skundą atmetė. Ikiteisminio tyrimo teisėjas konstatavo, kad prokurorų nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-9-00347-14 yra pagrįsti, o iš nutrauktos baudžiamosios bylos nesimato, kad būtų bent menkiausių įrodymų, kurie patvirtintų A. T. keliamą versiją dėl galimo nusikaltimo padarymo.
Šalies argumentai
Skundu nukentėjusysis A. T. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį, Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2014 m. lapkričio 24 d. nutarimą ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės 2014 m. spalio 21 d. nutarimą, ir toliau tęsti ikiteisminį tyrimą pagal BK 300 str. 1 d. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas nesigilinant į visas esančias aplinkybes, nes yra pakankamai įrodymų, kad K. M. ir B. J. už dokumentų klastojimą būtų patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Pažymi, kad draudimo įmonės „ERGO“ žalų administratorius V. B., gavęs pranešimą apie avariją pradėjo tyrimą, o K. M. rašė pareiškimą, braižė avarijos schemą nurodydamas duomenis, kurie neatitiko avarijos aplinkybių. Be to, K. M. duodamas parodymus Pagėgių PK nurodė, kad avarija įvyko 2014-02-27 9.30 val. (nors iš tiesų eismo įvykis įvyko 8.20 val.) tam, kad būtų nuslėptas pareiškėjui darytas psichologinis spaudimas. Mano, kad V. B., gavęs iš K. M. raštišką paaiškinimą su visai kitokia įvykio schema, nei ją buvo nubraižęs B. J., bylą sprendimo priėmimui persiuntė draudimo teisininkams į Vilnių, nes pamatė, kad K. M. suklastojo dokumentą, nurodydamas netikrus duomenis (pakeitė avarijos vietą nurodydamas, kad ji vyksta ant kelio arčiau iš Klaipėdos pusės link Kauno) ir juos pateikdamas taip, kad įvykio kaltininku liktų pareiškėjas. Nukentėjusiojo manymu, tokiais savo veiksmais K. M. ir B. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d. Taip pat pažymi, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokurorė I. P. turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Nurodo, kad 2014 m. sausio 21 d. jo seseriai V. T. buvo iškelta baudžiamoji byla pagal 178 str. 1 d., kurioje Pagėgių PK vyr. tyrėja D. B. ir prokurorė I. P., vesdamos ikiteisminį tyrimą, suvaržė jo sesers teises į gynybą, vadovavosi melagingais parodymais, ko pasekoje jo sesuo buvo nuteista. Mano, kad šis pagrindas yra pakankamas, kad Pagėgių PK vyr. tyrėja D. B. ir prokurorė I. P. nusišalintų nuo jo bylos nagrinėjimo, nes BPK 57 str. 2 d. nurodo asmens nešališkumą ir nesuinteresuotumą bylos baigtimi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 2 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog prokuroro ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Tačiau BPK 3 straipsnyje nustatyta, jog baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jei nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nebuvimas veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių reiškia, kad arba nebuvo jokio įvykio, apie kurį buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą veiką, arba įvykis, pasireiškęs priešingu teisei elgesiu, yra buvęs, bet to įvykio negalima laikyti nusikalstama veika, arba buvo įvykis be kieno nors kaltės.
Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 30-9-00347-14 darytina išvada, kad skundžiama Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 30-9-00347-14 prokurorės 2014 m. spalio 21 d. nutarimu buvo nutrauktas, remiantis BPK 212 str. 1 d. 1 p., t. y. ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus, kad yra nustatyta BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatyta aplinkybė – nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokurorė padarė išvadą, kad atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teigti, kad K. M. suklastojo eismo įvykio deklaraciją, nurodydamas deklaracijoje ne tas įvykio aplinkybes, nėra pakankamo pagrindo.
Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Tokiu atveju paprastai teisinga informacija panaudojus intelektualias kaltininko pastangas pakeičiama - įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2009, 2K-132/2008, 2K-607/2007). Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti BK 300 str. numatytos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-200/2008).
Vienas iš tokių privačių asmenų sukurtų dokumentų, kuris gali būti nusikaltimo pagal BK 300 str. dalyku, yra eismo įvykio deklaracija. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2014 m. vasario 27 d. Vilkyškių miestelyje įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobiliai Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojami A. T. ir K. M.. Autoįvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Po eismo įvykio transporto priemonių vairuotojai nusprendė, kad aplinkybės aiškios, todėl buvo nutarta nekviesti policijos. Padedant atvykusiems K. M. pažįstamiems, abiems automobilių vairuotojams stebint, buvo užpildyta eismo įvykio deklaracija, kurią pasirašė abu vairuotojai. A. T. savo parašu patvirtino eismo įvykio deklaracijoje nurodytas aplinkybes ir tai, kad jis yra atsakingas už padarytą žalą. Ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. T. nurodė, kad pasirašant deklaraciją, ji jam atrodė užpildyta tinkamai (b. l. 16-17). Pažymėtina, kad po eismo įvykio atvyko ir A. T. tėvas, kuris taip pat sutiko su deklaracijoje pateiktais duomenimis, nekėlė jokių pretenzijų (b. l. 19-20).
KET 232 p. nustato, kad eismo įvykio deklaracija yra pildoma tik tuo atveju, jeigu su eismo įvykiu susiję eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių, eismo įvykio dalyviai eismo įvykio aplinkybes deklaracijoje patvirtina savo parašais. Kilus nesutarimams, eismo įvykio dalyviai privalo kviesti į eismo įvykio vietą policiją. A. T., būdamas eismo dalyviu, privalėjo išmanyti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis (KET 5 p.). Bylos duomenimis nustatyta, kad A. T. po eismo įvykio policijos nekvietė ir pasirašė eismo įvykio deklaraciją, savo parašu patvirtindamas įvykio aplinkybes, lygiai kaip ir kitas eismo įvykio dalyvis K. M.. Pasirašę deklaraciją, abu eismo dalyviai yra lygiai atsakingi už joje užfiksuotų duomenų teisingumą. Byloje nenustatyta, kad A. T. būtų pasirašęs deklaraciją kokio nors neteisėto poveikio ar prievartos įtakoje, įsiteisėjusiu ikiteisminio tyrimo pareigūnės 2014-04-07 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šių A. T. nurodytų aplinkybių. Tuo būdu nėra jokio pagrindo teigti, kad ir paties A. T. parašu patvirtina eismo įvykio deklaracija buvo tyčia suklastota BK 300 str. prasme. Skunde taip pat teigiama, kad K. M., duodamas parodymus ir nurodydamas, jog avarija įvyko 2014-02-27 9.30 val., nors iš tikrųjų eismo įvykis įvyko 8.20 val. siekė, kad būtų nuslėptas pareiškėjui darytas psichologinis spaudimas. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, tame tarpe paties A. T. (b. l. 16), jo tėvo (b. l. 19-20) ir kitų asmenų parodymų seka, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, jog A. T. buvo daromas neteisėtas psichologinis spaudimas tam, kad jis prieš savo valią pasirašytų eismo įvykio deklaraciją. A. T. parodė, kad pasirašymo momentu eismo įvykio schemą laikė surašytą teisingai, dėl to argumentas, kad eismo įvykio deklaraciją A. T. pasirašė jam darant spaudimą, o tuo pačiu ir aplinkybė, kad K. M. siekė nuslėpti daryto spaudimo faktą, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, jog pagal BK 300 str. 1 d. atliekamo ikiteisminio tyrimo paskirtis nėra eismo įvykio aplinkybių nustatymas ir eismo įvykio kaltininko išaiškinimas. Tarp eismo įvykio dalyvių kilęs ginčas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo prireikus gali būti sprendžiamas teisme civilinio proceso tvarka, kurio metu abi šalys turės visas galimybes aiškintis tikrąsias eismo įvykio aplinkybes, įrodinėti eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotų duomenų tikrumą bei galimai padarytas klaidas pildant deklaraciją, taip pat įrodinėti viena kitos kaltę/nekaltumą dėl eismo įvykio kilimo.
Skunde nurodomas argumentas, kad K. M., rašydamas pareiškimą draudimo kompanijai, pagamino netikrą dokumentą, pareiškimo kitoje pusėje nubraižydamas tikrovės neatitinkančią eismo įvykio schemą. BK 300 str. numatyto nusikaltimo dalyku negali būti tie dokumentai, kuriais negali būti įrodomas joks juridinis faktas – pavyzdžiui, raštu išdėstyta asmens nuomonė, subjektyvus aplinkybių suvokimas ir jų vertinimas. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad būtent tokiu dokumentu laikytinas ir K. M. draudimo kompanijai pateiktas pareiškimas - raštiškas įvykio aplinkybių paaiškinimas ir kitoje jo pusėje pagal K. M. suvokimą ir įsivaizdavimą nubraižyta eismo įvykio schema. Šis dokumentas patvirtintas tik K. M. parašu ir niekaip nepatvirtina, kad su šio dokumento turiniu sutinka ir A. T.. Faktą, kad šį K. M. dokumentą draudimo bendrovė laikė tik jo subjektyviu eismo įvykio paaiškinimu ir versija, patvirtina byloje esantis draudimo bendrovės 2014-04-09 raštas dėl duomenų pateikimo tyrimo medžiagoje (b. l. 69), kuriame nurodoma, kad buvo gauti eismo įvykio dalyvių paaiškinimai, kurie iš esmės vienas kitam prieštarauja. Tai, kad sulaukęs skirtingų ar prieštaringų tos pačios situacijos vertinimų, draudimo žalų administratorius eismo įvykio dokumentus persiuntė nagrinėti kitiems kolegoms, nelaikytina argumentu, įrodančiu, kad jam pateiki dokumentai buvo suklastoti BK 300 str. prasme.
A. T. skunde nurodo ir tai, kad ikiteisminis tyrimas vyko šališkai, teigia, kad prokurorė I. P. ir tyrėja D. B. turėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes jos dalyvavo ikiteisminiame tyrime dėl jo sesers nusikalstamos veikos padarymo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nešališkumo principas iš esmės reiškia, kad atliekant ikiteisminį tyrimą tyrėjas ar prokuroras su visais asmenimis privalo elgtis vienodai nešališkai, nerodydamas nei vienam iš jų palankumo, nebūti suinteresuotas priimti vienai šaliai palankų sprendimą. BPK 58 str. 1 d. numato atvejus, kuomet asmuo negali dalyvauti procese. Aplinkybė, kad pareigūnas dalyvavo tiriant ar vadovavo ikiteisminiam tyrimui bylos, kurioje buvo kaltinama pareiškėjo artima giminaitė, nesukuria BPK 58 str. 1 d. numatytų nusišalinimo pagrindų. Iš pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad apeliantas, teigdamas, kad prokurorė I. P. ir tyrėja D. B. yra šališkos jo atžvilgiu nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė šių pareigūnių šališkumas ir iš esmės pateikė deklaratyvų vertinimą, kuris išplaukia iš skirtingo pareiškėjo ir tyrėjos bei prokurorės požiūrio į atskirus bylos faktinius duomenis ir jų vertinimą. Pažymėtina, kad tiek prokurorų, tiek ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimami sprendimai negali būti grindžiami prielaidomis. Daromos išvados privalo būti pagrįstos objektyviais duomenimis. Nagrinėjamu atveju išsamaus ir visapusiško ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnų vertinimu, nebuvo surinkti duomenys, leidžiantys nustatyti, kad K. M. ar B. J. atliko nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d. Aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju A. T. nesutinka su prokurorės nutarime nutraukti ikiteisminį turimą išdėstytu aplinkybių vertinimu, neduoda pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistas nešališkumo principas.
Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis skundo ribose yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nukentėjusiojo A. T. skundą atmesti ir palikti galioti Tauragės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį.