- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-09
- Bylos Nr.
- 2YT-1023-1024/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- J. J.
- Suinteresuotas asmuo
- E. J., V. J., Valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. J., V. J., Valstybės įmonė Turto bankas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą ir pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. J., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą per šešis mėnesius priėmė jos sutuoktinis A. J., pradėdamas turtą faktiškai valdyti, bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. J., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą per šešis mėnesius priėmė jo sūnus A. J., pradėdamas turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad po P. J. mirties liko palikimas: ½ dalis buto Nr. (duomenys neskelbtini), inv. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), namų apyvokos daiktai, kurį priėmė jos sutuoktinis A. J., pradėdamas turtą faktiškai valdyti, jis gyveno bute ir naudojosi visais namų apyvokos daiktais. (duomenys neskelbtini) mirus A. J., taip pat liko P. J. paliktas palikimas. A. J. įpėdinis buvo vienas - pareiškėjos sutuoktinis A. J., nes P. J. ir A. J. daugiau vaikų neturėjo. Po A. J. mirties, palikimą priėmė A. J. sūnus, pareiškėjos sutuoktinis A. J., pradėdamas turtą faktiškai valdyti, t.y. po tėvo laidotuvių A. J. parsivežė tėvo namų apyvokos daiktus, drabužius išdovanojo kaimo žmonėms, prašė kaimynų, kad prižiūrėtų tėvo namą, vasaros pradžioje naujai ištapetavo kambarius, pertvarkė lubas. (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjos sutuoktiniui A. J., po jo mirties likusį palikimą – gyvenamąjį namą, pinigines lėšas, namų apyvokos daiktus bei po jo tėvo mirties paveldėtą turtą, priėmė pareiškėja pagal 2002-03-13 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kiti įpėdiniai vaikai - sūnūs E., V. ir E. J. (E. J. mirė (duomenys neskelbtini)) palikimo nenorėjo. Kadangi po P. J. mirties jos sutuoktinis A. J., o po A. J. mirties jo sūnus A. J. faktiškai turtą valdė ir naudojosi, tačiau nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, reikalinga nustatyti prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus.
Pareiškėja teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti. Papildomai paaiškino, kad 1996 metais mirė jos anyta P. J., kuri gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Po jos mirties tame bute liko gyventi P. J. sutuoktinis A. J. A. J. mirė 1997 metais. Jie turėjo vieną vaiką, t.y. jos sutuoktinį A. J. A. J. pas savo tėvus važiuodavo, jiems padėdavo ko jie gyvi buvo, jiems mirus likusį kambariuką tvarkė, remontavo, prižiūrėjo, butu rūpinosi kaip savu. 1997 m. mirus jos sutuoktiniui A. J. ji dėl palikimo priėmimo kreipėsi pas notarą ir jai buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas.
Pareiškėjos atstovė advokatė J. P. posėdžio metu pareiškėjos prašymą palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, jog reikalinga nustatyti du juridinę reikšmę turinčius faktus, kadangi 1996 m. mirus P. J., jos palikimą pradėdamas faktiškai valdyti priėmė likęs gyvas sutuoktinis A. J., kuris liko gyventi jų bute, o po A. J. mirties 1997 m., vienintelis įpėdinis liko jų sūnus A. J., kuris priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, t.y. po laidotuvių jis parsivežė tėvo namų apyvokos daiktus, toliau rūpinosi butu. A. J. taip pat mirė 1997 m., po jo mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė pareiškėja J. J. paduodama pareiškimą notarui. Kadangi po P. J. mirties jos sutuoktinis A. J., o po A. J. mirties jo sūnus A. J. faktiškai turtą valdė ir naudojosi, tačiau nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, reikalinga nustatyti prašomus juridinę reikšmę turinčius faktus.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. J. nurodė, kad neprieštarauja pateiktam pareiškimui, taip pat, neprieštarauja, kad palikimą po jo tėvo mirties priimtų jo mama.
Suinteresuotas asmuo V. J. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareikštu reikalavimu, nurodė, kad bylos nagrinėjime nedalyvaus. Suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini). P. J. mirė (duomenys neskelbtini), A. J. mirė (duomenys neskelbtini). P. P. rajono 2-ojo notarų biuro pažymos matyti, kad po P. J. ir po A. J. mirties dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė. Po P. J. mirties liko palikimas - ½ dalis buto Nr. (duomenys neskelbtini), inv. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kuriame liko gyventi jos sutuoktinis A. J. ir kuris faktiškai valdė turtą bei jame esančius namų apyvokos daiktus. (duomenys neskelbtini) mirus A. J. po jo mirties liko palikimas – ½ dalis buto Nr. (duomenys neskelbtini), inv. Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), namų apyvokos daiktai. Šį turtą po A. J. faktiškai valdė sūnus ir pareiškėjos sutuoktinis A. J. . A. J. mirė (duomenys neskelbtini), jo palikimą pagal paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą priėmė pareiškėja J. J.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, tai yra nuo 2001-07-01. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo nustatyti palikimo, atsiradusio 1996 m. ir 1997 m., mirus P. J., A. J. ir jų sūnui A. J., priėmimo faktą, todėl sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.
Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įpėdinis savo valią turėjo išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pagal CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis aktyviais veiksmais parodo, jog išreiškė savo valią, siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti bei naudotis. Tais atvejais, kai palikimą sudaro butas ar gyvenamasis namas, faktišką jo valdymą gali reikšti apsigyvenimas jame po palikėjo mirties ar tolesnis gyvenimas tame bute (name), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat šio turto priežiūra, prievolių susijusių su šiuo turtu vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009, 2013 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2013).
Pareiškėja nurodė, jog po P. J. mirties jos sutuoktinis A. J. toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), naudojosi paliktais namų apyvokos daiktais, mirus A. J., jų sūnus ir pareiškėjos sutuoktinis A. J., po tėvo laidotuvių parsivežė jo daiktus, prašė kaimynų, jog rūpintųsi paliktu tėvo turtu, butą remontavo, t.y. pradėjo paliktą turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja taip pat patvirtino, kad paliktą turtą ji pati prižiūri, juo rūpinasi. Teismo posėdžio metu pateikta 2015 m. rugsėjo mėn. sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, kad J. J. sudarė sutartį dėl daugiabučio (duomenys neskelbtini), stogo remonto darbų. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. K. taip pat patvirtino, kad pirmiausia mirė P. J., liko jos sutuoktinis A. J., kuris rūpinosi butu, o po A. J. mirties jų sūnus A. J. pradėjo rūpintis butu, atvažinėdavo, pasiėmė namų apyvokos daiktus.
Byloje esantys dokumentai, liudytojos L. K. parodymai, pareiškėjos, jos atstovės, suinteresuoto asmens paaiškinimai patvirtina, kad po pareiškėjos sutuoktinio motinos P. J. mirties, jai priklausiusį turtą faktiškai pradėjo valdyti P. J. sutuoktinis ir A. J. tėvas A. J., mirus A. J., jo palikimą faktiškai valdydamas priėmė sūnus ir pareiškėjos sutuoktinis A. J., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Po jo mirties palikimą priėmė sutuoktinė, t.y. pareiškėja J. J., paduodama pareiškimą notarui, kiti įpėdiniai, t.y. suinteresuoti asmenys, palikimo atsisakė.
Pareiškėjos sutuoktinio tėvo atliekami veiksmai, kuriais jis rūpinosi sutuoktinės paliktu turtu, bei pareiškėjos sutuoktinio veiksmai, kuriais jis rūpinosi tėvo ir motinos paliktu turtu - butu, įrodo, kad pareiškėjos sutuoktinio tėvas ir sutuoktinis nuosekliai siekė įgyti turtines teises į paliktą nekilnojamąjį turtą, tokie jų veiksmai prilygintini faktiškam paveldėto turto valdymui ir palikimo priėmimui pagal 1964 m. CK 587 straipsnį.
Pareiškėjos sutuoktinis ir jo tėvas su prašymu įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, tačiau palikimą priėmė kitais įstatyme numatytais būdais, t.y. pradėdami turtą faktiškai valdyti. Pateiktų įrodymų pagrindu nustatytini juridinę reikšmę turintys faktai, kad po P. J. mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis A. J. pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ir kad po A. J. mirties jo palikimą priėmė sūnus A. J. pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti. Kadangi pareiškėja J. J. negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tenkintinas. Šių faktų nustatymas reikalingas, kad J. J. galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir įstatymų nustatyta tvarka paveldėtų po vyro A. J. mirties likusį turtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 444-448 straipsniais, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė jos sutuoktinis A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė jo sūnus A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Plungės rajono apylinkės teismą.