Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Kutrienės, Vido Stankevičiaus,

kolegijos posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. G. ieškinį atsakovui Sodininkų bendrijai „Aušra“ dėl Sodininkų bendrijos „Aušra“ valdybos sprendimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

IV. Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Civilinio kodekso 1.125 str. 4 d. nustato sutrumpintą trijų mėnesių ieškinio senaties terminą reikalavimams pripažinti juridinio asmens organų sprendimus negaliojančiais. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str.). Ieškinio senaties pradžia siejama su subjektyvaus pobūdžio kriterijumi, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti aplinkybes sudarančias jo teisės pažeidimo pagrindą. Ieškiniu yra siekiama pažeistų teisių atstatymo, todėl ieškovei įstatymu suteikta galimybė įrodinėti, kad ji apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Siekiant nustatyti ieškinio senaties termino pradžią, būtina išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Nuo tos dienos ir turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad suteikiant bendrijos nariui teisę ginčyti sprendimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus bei viešąjį interesą; detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, jog šis institutas skirtas apsaugoti patį juridinį asmenį ir ginčijamą sprendimą priėmusiu jos valdymo organo interesus. Tai reiškia, kad negalima pripažinti negaliojančiu juridinio asmens organo sprendimo vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai sodininkų bendrijai, nei jos nariams ar viešajam interesui. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, kad SB valdybos pirmininko 2010 m. birželio 11 d. rašte nurodoma koks buvo priimtas sprendimas (b. l. 10), liudytojo, ieškovės vyro paaiškinimus apie tai, kad jam, pateikus prašymą valdybai, buvo žinoma kada bus priimamas sprendimas ir tai buvo žinoma ieškovei, tai, kad ieškovės atstovė advokatė nurodė, jog pati domėjosi šio klausimo svarstymo eiga, ir nors nurodė, kad rašytinį paaiškinimą gavo tik 2010 m. birželio 14 d., sprendė, kad ieškovė elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, nes apie priimtą SB valdybos sprendimą galėjo sužinoti, jo priėmimo dieną 2010 m. birželio 2 d. Teismui nepateikti įrodymai ar paaiškinimai, kodėl ieškovė iš anksto žinodama apie sprendimo priėmimo datą, nesikreipė į jį priėmusį organą, tuoj po jo priėmimo. Ieškinys teismui pareikštas 2010 m. rugsėjo 14 d., praleidus nustatytą sutrumpintą trijų mėnesių senaties terminą, Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nurodytas aplinkybės dėl ieškinio senaties, su pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.

Imperatyvūs teisės normų reikalavimai (CK 1.137 str.) įpareigoja asmenis, įgyvendinant savo teises, bei vykdant pareigas, laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, protingai ir teisingai, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus (CK 1.137 str. 2 d.), be teisinio pagrindo nepažeisti ir nesuvaržyti kitų asmenų teisių ar teisėtų interesų (CK 1.137 str. 3 d.), neįgyvendinti savo teisių prieštaraujant jų paskirčiai, viešajai tvarkai, geriems papročiams ar visuomenės moralės principams (CK 1.137 str. 5 d.). Iš VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro išrašo (b.l.31-32) matyti, jog ieškovė yra Sodininkų bendrijos mėgėjiškų sodų ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypo savininkė, kurios žemės sklypas yra suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Ieškovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra registruotas statinys, kurio kadastro duomenys neatitinka registro duomenų. Ieškovė siekia rekonstruoti sodo namelį, paruošė rekonstrukcijos techninį projektą (b.l.11-25) ir 2010 05 28d. kreipėsi į Sodininkų bendrijos „Aušra“ valdyba , prašydama suderinti žemės sklypo planą, neterminuotai įsipareigojant perkelti esamą tvora pagal žemės sklypo kadastrinius matavimus. Valdyba, nepritardama plano suderinimui, pasiūlė įsipareigoti ir atlikti tvoros perkėlimo darbus iki 2010 08 01d. Nurodė, jog konkretaus įsipareigojimo atveju pritartų žemės sklypo plano suderinimui.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šias aplinkybes, rėmėsi Sodininkų bendrijos įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punkto redakcija, galiojusia priimant SB valdybos sprendimą, nustatė, kad atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sklypo tvora (gyvatvore) galima esant rašytiniam susitarimui, o kai sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija, galima esant sodininkų bendrijos valdymo organo sutikimui. Nurodė, kad pagal minimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatas spręsti mėgėjiško sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ar priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus išimtinę teisę turi bendrijos narių susirinkimas. Šiuo atveju, 2007 m. rugsėjo 13 d. SB „Aušra“ bendrijos narių susirinkime 5.3 nutarta, jog yra griežtai draudžiama užimti gatvės teritoriją tvoromis, kitais statiniais ar įrenginiais, pilti gruntą ar kitokią dangą siaurinant gatvės plotį ar apsunkinant pravažiavimą. Statyti tvoras ir įrengti šaligatvius galima tik po tikslių geodezinių matavimų ir tik savo sklypo pusėje (b. l. 51-56). Bendrijos valdyba, nepažeisdama CK 2.82 straipsnyje apibrėžtų juridinio asmens organų kompetencijos ribų, įgyvendindama bendrijos narių susirinkime priimtus sprendimus, reikalauja juos vykdyti ir ieškovę. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovės nuomone, kad jeigu jos tvora niekam netrukdo, tai ji neturi pareigos jos atstatyti į kadastriniais matavimais nustatytą vietą.

Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir teisine argumentacija dėl skundžiamo Sodininkų bendrijos valdybos sprendimo, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pati ieškovė, gindama savo teisę, nukrypo nuo ginčo esmės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ieškovės atstovė patvirtino, jog ieškovė siekia įgyvendinti savo teisę į statybą-sodo namelio rekonstrukciją Apeliacinės instancijos teismas daro išvada, jog statybos teisė turi būti įgyvendinama laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos. Kaip paminėjo pirmosios instancijos teismas pagal Sodininkų bendrijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatas sodininkų bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti mėgėjiško sodo teritorijos tvarkymo, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros, tvarkymo klausimus. Kaip ieškinio pareiškime nurodė pati ieškovė, nors sodo namas nėra sudėtingas statinys, bet jo rekonstrukcijos projektas turi būti pateiktas savivaldybės statybos komisijai statybos leidimui gauti, todėl būtina paruoštą projektą suderinti su gretimų sklypų savininkais, gauti Sodininkų bendrijos valdymo organo pritarimą. Ieškovė, siekdama įgyvendinti pareigą tinkamai informuoti apie Žemės sklype planuojamą vykdyti sodo namelio rekonstrukciją ir gauti atsakovo pritarimą turi teisę kreiptis į atsakovą dėl pritarimo vykdyti planuojamą statybą, jai nuosavybės teise valdomame žemės sklype (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Siekiant gauti Sodininkų bendrijos valdymo organo pritarimą planuojamai įgyvendinti statybos teisei, ieškovė turi supažindinti atsakovą su sodo namelio rekonstrukcijos projektu, bendraisiais statinio rodikliais, kad atsakovas , turėdamas išsamią informaciją galėtų priimti sprendimą pritarti ar nepritarti ieškovės aprašyto pastato statybai. Tuo atveju, jeigu ieškovės planuojamas pastato statybos įgyvendinimo būdas pažeistų sodininkų bendrijos teisėtus interesus, atsakovas turėtų pateikti išsamius su tuo susijusius paaiškinimus, kad ieškovė galėtų pasirinkti statybos gyvendinimo būdą, kuris būtų suderinamas su atsakovo teisėtais interesais. Atsakovui nepritarus, ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl teisės atlikti statybos darbus be atsakovo pritarimo pagal atsakovui ir teismui pateiktą informaciją apie planuojamą sodo namelio rekonstrukciją pagal paruoštą projektą. Kaip matyti iš ieškovės apeliacinio skundo argumentų, ji supranta, jog sklypo sutvarkymo ir tvoros perkėlimo darbus gali padaryti įgyvendindama sodo namelio rekonstrukcijos statybos teisę, tačiau į atsakovą kreipėsi ne dėl teisės atlikti statybos darbus, o dėl žemės sklypo plano suderinimo neterminuotai įsipareigojant perkelti esamą tvorą pagal žemės sklypo kadastrinius matavimus. Atsakovas, nepritardamas neterminuotam ieškovės įsipareigojimui, pasiūlė ieškovei atlikti tvoros perkėlimo darbus iki 2010 08 01d. ir tokiais savo veiksmais ieškovės teisių nepažeidė, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas procesinių dokumentų išsiuntimui turėjo 15,25 Lt išlaidų, jos priteistinos valstybei iš ieškovės..

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovės V. G. 15,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.