Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Romos Sabinos Alimienės (kolegijos pirmininkė) ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarimo A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2010 m. sausio 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. M. už tai, kad jis 2010 m. sausio 13 d., apie 21.55 val., Musninkų g. 21, Širvintose, vairavo automobilį VW Golf, v. Nr. (duomenys neskelbtini), neblaivus, kai nustatytas 0,86 promilės girtumas, neturėdamas teisės vairuoti, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į degalinės sieną bei į šalia sienos stovintį gesintuvą. Nurodytų veiksmų pasekmėje apgadinta transporto priemonė, siena ir gesintuvas, tuo pažeisti Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 133 punktų reikalavimai. Administracinę atsakomybę už tai numato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalis (b. l. 2).

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (b. l. 24-25). Institucija paaiškino, kad pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, asmeniui, neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, kaip pagrindinę nuobaudą skiriant administracinį areštą, privalomai turi būti taikoma ir sankcijoje numatyta papildoma poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Todėl apylinkės teismas privalėjo A. M. bausti įstatymo sankcijos ribose, t. y. skirti jam administracinį areštą su transporto priemonės konfiskavimu, nepriklausimai nuo to, ar automobilis VW Golf yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais.

ATPK 127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą (ATPK 127 straipsnio 1 dalis) ar nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą) (ATPK 127 straipsnio 2 dalis), padarytas neblaivaus (girto) asmens, užtraukia asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo penkių tūkstančių iki penkių tūkstančių penkių šimtų litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be jo arba administracinį areštą nuo dešimties iki dvidešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Taigi iš aptariamo straipsnio sankcijos konstrukcijos matyti, kad ATPK neįtvirtinta galimybė neskirti transporto priemonės konfiskavimo, kuris taikomas nepriklausomai nuo to, kas yra transporto priemonės savininkas, kai pagrindine nuobauda iš dviejų alternatyvų parenkamas administracinis areštas. Šiuo atveju pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime byloje Nr. 12/96-5/97 yra nurodęs, jog nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Savininkas kitiems asmenims perduodamas turtą laikinai valdyti ar juo naudotis lieka šio turto savininku, todėl jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Tokį turtą konfiskavus dėl jo teisėto laikino valdytojo ar naudotojo padaryto administracinio teisės pažeidimo, savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Todėl tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, dėl ko savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra. Tačiau, nepaisant to, asmuo gali reikalauti iš teisės pažeidimą padariusio daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą.

Pagal ATPK 20 straipsnį, administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK įtvirtintomis imperatyviomis nuobaudų skyrimo taisyklėmis užtikrinamas teisėtumo principo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje realizavimas (ATPK 7 straipsnis), tad šių taisyklių nepaisymas, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, sudaro pagrindą skundžiamą Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti šiam teismui.

Sprendžiant A. M. atsakomybės klausimą iš naujo, turi būti įvertintos visos faktinės aplinkybės, reikšmingos teisingam nuobaudos individualizavimui. Asmens turtinė padėtis negali nulemti jam ultima ratio, t. y. paskutinės, giežčiausiausios poveikio priemonės (administracinio arešto) taikymą, kai nėra konstatuota kitų įstatymo nurodytų sąlygų visuma (kelių pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas, ypatingas pažeidėjo ir jo padarytos veikos pavojingumas bei pan.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą patenkinti.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 28 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.