Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei I. S., jos ir ieškovės E. S. atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

trečiajam asmeniui N. S.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pgal ieškovių I. S. ir E. S. ieškinį atsakovei J. B., trečiasis asmuo N. S., dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė I. S. savo reikalavimus palaikė, papildomai paaiškino, kad po A. S. mirties notarų biure sužinojo, jog jis testamentu pusę namų valdos yra palikęs atsakovei, apie dovanotą dalį A. S. buvo užsiminęs 2009 metų rudenį, kai sirgo, jis skambino ir sakė, kad J. B. nori vaikams N. ir E. pamokėti, bet ji nesutiko, norėjo A. S. pas save pasiimti, bet atsakovė jau buvo jį išsivežusi į Telšius. Vaikų išlaikymui buvo prisiteisusi tik po 125 Lt, sumos nedidino, nes jis sirgo, manė, kad bet kokiu atveju viskas paliks vaikams, mano, kad nepanaikinus sandorio, vaikų interesai negali būti apginti.

Teismo posėdžio metu ieškovės E. S. atstovė jos reikalavimus palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad Skuodo rajono apylinkės teismo 2003 m. liepos 30 d. sprendimu tarp I. S. ir A. S. nutraukta santuoka, iš A. S. priteistas išlaikymas sūnui N. S. kas mėnesį mokant po 125 Lt periodines išmokas iki jo pilnametystės, Skuodo rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 6 d. sprendimu iš A. S. priteistas išlaikymas 125 Lt periodinėmis išmokomis iki E. S. pilnametystės (b.l. 18, 20.). Pagal minėtus sprendimus buvo išduoti vykdomieji raštai ir užvestos vykdomosios bylos, iš kurių matyti, kad A. S. išlaikymo įsiskolinimas sūnaus N. išlaikymui 2008 m. sausio 1 d. sudarė 6540,63 Lt (vykd. b. Nr.0009/03/02930/1 lapas 31), dukters E. išlaikymo įsiskolinimas – 4719,80 Lt (vykd. b. Nr.0009/04/000954/1 lapas 25), iš viso įsiskolinimas už vaikų išlaikymą 2008 m. sausio 1 d. sudarė 11260,43 Lt, vykdomieji raštai 2008 m. sausio 8 d. išsiųsti į VSDFV Skuodo skyriui išlaikymo išskaitymui iš išmokų. Ginčo sandorio sudarymo metu, tai yra 2007 m. gruodžio 14 d., A. S. asmeninės nuosavybės teise priklausė šis turtas: 80 000 Lt vertės namų valda, susidedanti iš gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esanti (duomenys neskelbtini), 2000 Lt vertės 0,7000 ha žemės ūkio paskirties sklypas, 1000 Lt vertės 0,3000 ha žemės ūkio paskirties sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), bei 1600 Lt vertės (7000 Lt : 176 dalių x 40 dalių) 40/176 dalys (viso sklypo vertė 7000 Lt) žemės ūkio paskirties sklypo, iš viso turto už 84600 Lt (turto vertė nustatyta 2011 m gruodžio 20 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos duomenimis, joje turto rinkos vertė nustatyta 2007 m. rugpjūčio/rugsėjo mėnesiais, b.l. 187-234). A. S. 2007 m. gruodžio 14 d. ½ namų valdos padovanojo J. B. (b.l. 15), jam liko turto už 44600 Lt. 2010 m. sausio 28 d. A. S. mirė, testamentu, sudarytu 2007 m. sausio 16 d., ½ pastatų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), paliko J. B. (b.l. 163), dėl kito turto testamento nepaliko. Po A. S. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi E. S., N. S., J. B. (b.l. 152, 153, 154), paveldėjimo byla sustabdyta, nes tarp įpėdinių yra kilęs ginčas (b.l. 168).

Ieškovės ginčija 2007 m. gruodžio 14 d. žemės sklypo ir pastatų dovanojimo sutartį Civilinio kodekso 1.81 str. ir 6.66 str. pagrindu.

Civilinio kodekso 1.81 str. 1 d. nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Viešąją tvarko nustato imperatyviosios Lietuvos Respublikos Konstitucijos, administracinės ir kitų teisės šakų normos, prieštaraujančiais viešajai tvarkai ar gerai moralei laikomi sandoriai, kuriuos sudaryti draudžiama įstatymo, sąvoka „gera moralė“ yra vertinamoji, kilus geros moralės taikymo klausimui, teismas privalo taikyti bylos nagrinėjimo metu pripažįstamus moralės standartus (2009-11-11 nutartis civ.b. Nr.3K-3-384/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nagrinėjant civilines bylas dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis pagal Civilinio kodekso 1.81 str., labai svarbią reikšmę turi šalių ketinimai, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis šalių ketinimas yra nukreiptas į tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei, pasiekimą, tokius ketinimus privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (2003-01-20 nutartis civ.b. Nr.3K-3-62). Ieškovės nurodo, kad dovanojimo sutartis prieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei, nes, turėdamas realią galimybę įvykdyti tėvo prigimtinę prievolę vaikams, nesąžiningai, piktnaudžiaudamas ir nepateikdamas iš esmės jokių garantijų, kad išlaikymo skola realiai ir protingais terminais galės būti sumokėta ateityje, perleido dalį turto atsakovei. Atsakovės paaiškinimu (b.l. 258), liudytojų B. Š. (b.l. 260), O. T. (b.l. 260), A. J. (b.l. 261), J. R. (b.l. 262) parodymais nustatyta, kad atsakovė, apsigyvenusi A. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, sumokėjo 2467,33 Lt A. S. skolą už elektros energiją (b.l. 52), tvarkė buitį, A. S. nustačius sunkią ligą, ji rūpinosi jo nuvežimu pas gydytojus Klaipėdoje, Kaune, pirko vaistus, slaugė jį iki pat mirties 2010 m. sausio 28 d., palaidojo jį savo lėšomis. Dovanojimo sandoris buvo sudarytas 2007 m. gruodžio 14 d., tai yra tuomet, kai A. S. jau buvo diagnozuota liga ir jis jau buvo operuotas, darytina išvada, kad padovanodamas dalį jam priklausančio turto atsakovei, kuri gyveno tame pačiame name, jis siekė atsilyginti bei atsidėkoti už jos rūpestį ir užsitikrinti jos paramą ir priežiūrą ateityje. Laikotarpiu nuo 2008 m. vasario mėnesio iki pat savo mirties A. S. gavo pensiją, kurios dydis kito nuo 539 Lt iki 742 Lt, minėtu laikotarpiu pagal vykdomuosius raštus buvo išskaitomos pinigų sumos vaikų išlaikymui, nors ir mažomis sumomis, buvo dengiamas ir įsiskolinimas (vykd. b. Nr.0009/03/02930/1 lapas 73,vykd. b. Nr.0009/04/000954/1 lapas 48). Taigi, pagal savo galimybes A. S. teikė išlaikymą vaikams, po dovanojimo sandorio jam liko ½ dalis namų valdos bei trys žemės sklypai, bendra turto vertė 44600 Lt, tai yra tris kartus didesnė nei įsiskolinimo suma (11260,43 Lt), todėl visiškai nepagrįstas ieškovių teiginys, kad A. S., padovanodamas dalį turto atsakovei, atliko veiksmus, prieštaraujančius viešajai tvarkai, ir gerai moralei ir pripažinti sandorį negaliojančiu pagal Civilinio kodekso 1.81 str. nėra pagrindo.

Pagal Civilinio kodekso 6.66 str. kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudrytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus, arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 str. 1 d.). Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 str. 2 d.). Byloje nustatyta, kad dovanojimo sutarties sudarymo metu, tai yra 2007 m. gruodžio 14 d., A. S. turėjo 11260,43 Lt išlaikymo įsiskolinimą vaikams, ši aplinkybė nėra ginčijama, todėl konstatuotina, kad jo vaikai E., N. ir jų motina I. S., būdama savo nepilnamečių vaikų lėšų tvarkytoja, turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Minėta, kad Civilinio kodekso 6.66 str. įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Asmens pareigą sudaryti sandorį gali nustatyti įstatymas, teismo sprendimas, pareiga gali kilti iš vienašališko įsipareigojimo, tokių aplinkybių byloje nenustatyta, todėl laikytina, kad A. S. neturėjo pareigos sudaryti dovanojimo sandorio, tačiau vienok pažymėtina, kad sandorio sudarymas buvo sąlygotas susidėjus sunkioms A. S. asmeninėms aplinkybėms, nes jam buvo būtina užsitikrinti kito asmens priežiūrą ir rūpestį susirgus. Kadangi dovanojimo sandoris neatlygintinas, J. B. sąžiningumas ar nesąžiningumas nenustatinėtinas (CK 6.66 str. 2 d.). Ieškovės nurodo, kad, sudarydamas sandorį, A. S. nors ir netapo nemokus, tačiau jo turtas gerokai sumažėjo, dėl to ieškovės ir N. S. prarado galimybę, esant išlaikymo įsiskolinimui, patenkinti savo reikalavimą iš mirusiojo A. S. turto, ir tuo pažeistos ieškovių kaip kreditorių teisės. Minėta, kad sandorio sudarymo metu A. S. priklausė namų valda su pastatais ir žemės sklypu bei trys žėmės ūkio paskirties sklypai, iš viso turto už 84600 Lt, atsakovei jis padovanojo dalį turto, kurio vertė tuo metu buvo 40000 Lt, A. S. turto liko už 44600 Lt, todėl nėra pagrindo teigti, kad likusio turto nepakako reikalavimui, kurio suma buvo 11260,43 Lt, patenkinti. Pažymėtina, kad ieškovei I. S. buvo žinoma, jog A. S. priklausė namų valda, ji nedėjo pastangų, kad įsiskolinimas būtų nukreiptas į nekilnojamąjį turtą, jos paaiškinimu (b.l. 256) nustatyta, jog ji 2009 metų rudenį jau žinojo apie tai, kad dalį namų valdos A. S. yra perleidęs atsakovei, tačiau manė, kad kita dalis bet kokiu atveju paliks vaikams. Esant minėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad pripažinnti dovanojimo sandorį pagal Civilinio kodekso 6.66 str. nėra pagrindo.

Atsakovė atsiliepime nurodė, kad ginčijant sandorį pagal Civilinio kodekso 6.66 str. turėtų būti taikoma vienerių metų ieškinio senatis. Iš I. S. paaiškinimo matyti, kad apie sandorį ji sužinojo 2009 metų rudenį, į teismą kreiptasi 2010 m. birželio 1 d., todėl laikytina, kad ieškinys pateiktas nepraleidus vienerių metų ieškinio senaties termino (CK 6.66 str. 2 d.).

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. S. testamentu, sudarytu 2007 m. sausio 16 d., ½ pastatų ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), paliko J. B. (b.l. 163), dėl kito turto – trijų žemės sklypų, kurių vertė 4600 Lt, testamento nepaliko. Po A. S. mirties (2010 m. sausio 28 d.) į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi E. S., N. S., J. B. (b.l. 152, 153, 154), Skuodo rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimu N. S. pripažinta teisė į privalomąją palikimo dalį, pripažįstant jam teisę į ¼ dalį palikimo (b.l. 161), Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. sprendimu E. S. pripažinta teisė į privalomąją palikimo dalį, pripažįstant jai teisę į ¼ dalį palikimo (b.l. 243). Atsižvelgiant į tai, kad A. S. vaikams E. ir N. nustatyta privalomoji palikimo dalis, jie paveldi testamentu nepaskirtą turtą pagal Civilinio kodekso 5.22 str., konstatuotina, kad jų teisės nėra pažeistos, be to, E. S. ir N. S. turi teisę pareikšti atsakovei kaip testamentinei įpėdinei reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo pagal Civilinio kodekso 5.63 str.

Ieškovėms suteikta valstybės garantuojama 100 proc. nemokama teisinė pagalba, todėl netenkinus ieškinio, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (b.l. 141, 143) (CPK 96 str. )

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinio netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo primėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.