- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-14
- Bylos Nr.
- I-6368-331/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00919-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Malijauskienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui R. M., atsakovo atstovui J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) 2014-01-29 sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, dujinį pistoletą realizuoti įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 5, 23).
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-3), kurį patikslino (b. l.9-11), ir prašo panaikinti nutarimą neišduoti neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus ir įpareigoti išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.
Paaiškino, kad prašymas buvo atmestas dėl dviejų nusižengimų: 1997-07-25 padaryto pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 272 str. 1 d. (BK galiojo iki 2003-05-01). Pagal galiojusį Baudžiamąjį kodeksą būtų skirta bausmė pataisos darbai be laisvės atėmimo 2 metams su ¼ turto konfiskavimu ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (toliau - ATPK) 174 str. buvo paskirta administracinė nuobauda įspėjimas. Nuo 1997-07-25 incidento praėjo 16 metų, nukentėjusioji šalis pretenzijų neturėjo, dėl 2012-06-29 incidento įvyko nesusipratimas, dėl kurio yra nekaltas.
Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyrius neišdavė neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus tuo pagrindu, kad bausmė viršija 3 metų laisvės atėmimą, bet laisvės atėmimo bausmė nebuvo skirta nei viename iš išvardytų nusižengimų. Dujinį pistoletą RECK Double Action, kal. 9mmPAK įsigijo, kad turėtų kaip apsiginti. Iki šio momento nebuvo ginklu pasinaudojęs. Grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui nekelia.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities VPK su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime (b. l. 19-21) paaiškino, kad patikrinimo metu nustatyta, kad 1997-12-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas R. M. pripažino kaltu pagal BK 272 str. l d. (BK str. galiojo iki 2003-05-01) (Plėšimas, o t.y. 1997 m. liepos 25 d. apie 22-23 val. Vilniuje, Vingio parke, būdamas girtas, R. M., siekdamas užvaldyti svetimą turtą ir panaudodamas fizinį smurtą atėmė iš nukentėjusios 6 Lt, auksinę grandinėlę su kryželiu bei, siekdamas išlaikyti pagrobtą turtą, trenkė kumščiu į veidą) ir skyrė bausmę pataisos darbai be laisvės atėmimo 2 metams su 1/4 turto konfiskavimu.
2012-06-29 apie 22.15 val. restorane „McDonalds“, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas R. M., kuris būdamas neblaivus (2, 13 promilės) kabinėjosi prie restorano darbuotojų, gadino restorano papuošimus. Šiais savo veiksmais R. M. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 174 str. ir 2012-07-30 R. M. buvo paskirta administracinė nuobauda įspėjimas.
Pareiškėjas dėl leidimo ginklui kreipėsi įsigaliojus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) pakeitimams, jo statusas neatitinka nepriekaištingos reputacijos sąlygos, numatytos galiojančio Įstatymo 18 str. 2 d. 2 p., todėl nėra jokių teisinių prielaidų vertinti, kad pareiškėjas patenka į ratą asmenų, kuriems gali būti taikomos Įstatymo pakeitimo įstatymo naujos redakcijos 2 str. 4 d. išlygos, t. y. šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011-02-28 turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Šioje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsisakymo išduoti pareiškėjui neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 23).
Ginčo klausimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2013-12-30 pateikė prašymą atsakovui išduoti neterminuotą leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ir registruoti dujinį pistoletą RECK Double Action, kal. 9 mmPAK, Nr. (duomenys neskelbtini) įsigytą iki 2011-03-01 (b. l. 24). Atsakovas išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2014-01-29 sprendimu nusprendė pareiškėjui neišduoti neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, dujinį pistoletą RECK Double Action, kal. 9 mmPAK, Nr. (duomenys neskelbtini) realizuoti įstatymų nustatyta tvarka, apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją (b. l. 23). Savo atsisakymą motyvavo tuo, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos asmens apibrėžimo, nes 1997-12-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 272 straipsnio l dalį (plėšimas, šis straipsnis galiojo iki 2003-05-01) ir jam paskirta bausmė - pataisos darbai be laisvės atėmimo 2 metams su 1/4 turto konfiskavimu. Taip pat pareiškėjui Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-07-30 nutarimu pagal ATPK 174 straipsnį (nedidelis chuliganizmas) buvo paskirta administracinė nuobauda - įspėjimas (b. l. 23-30).
Pareiškėjas savo nesutikimą grindžia tuo, kad atsakovas nepagrįstai nepriskiria jo prie nepriekaištingos reputacijos asmenų, kadangi teistumas yra išnykęs, praėjo daugiau nei 16 metų, ginklas reikalingas savigynai, iki šiol nebuvo ginklu pasinaudojęs.
Atsakovas su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka, nes Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis aiškiai apibrėžia nepriekaištingos reputacijos nelaikomo asmens kriterijus ir imperatyviai nurodo, kad vienas iš nepriekaištingos reputacijos nelaikomo asmens kriterijų yra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinimas padarius nusikaltimą (plėšimą) ir baustas pagal ATPK 174 straipsnį (nedidelis chuliganizmas).
Taigi byloje nekyla ginčo dėl faktinių aplinkybių, tačiau ginčas kyla dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo, kai buvo nagrinėjamas pareiškėjo 2013-12-30 prašymas.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001-04-12 nutarimas). Kita vertus, įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo, kuris reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise (Konstitucinio Teismo 2013-01-25 nutarimas).
Nagrinėjamu atveju atsakovas atsisakymą išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti ginklus argumentavo Įstatymo (2011-03-01 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, numatančiu, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos, ir tuo, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos kriterijaus pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Pastebėtina, jog nurodytas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktas numatė, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi pareiškėjas padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, būdamas neblaivus, už kurį tuo metu numatyta didžiausia bausmė buvo 8 metai. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-12 punktuose pateiktas išsamus sąrašas atvejų, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, t.y. tokiu būdu apibrėžiama nepriekaištingos reputacijos asmens sąvoka. Ginčo sprendime aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kuriame reglamentuojama, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Įvertinus šias teisės normas, darytina išvada, kad Įstatymo paskirtis yra įtvirtinti ginklų ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (1 straipsnio 2 dalis). Įstatymų leidėjas, Įstatymu nustatė sąlygas, kada asmuo laikytinas nepriekaištingos reputacijos, siekdamas užtikrinti viešąją tvarką bei visuomenės saugumą. Tokiu numatytu asmens teisių ir laisvių ribojimu Seimas siekė skirtingų interesų pusiausvyros užtikrinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškinamas nurodytas teisės normas, yra taip pat pažymėjęs, jog, kai įstatymo leidėjas priima sprendimą sugriežtinti priemonių, kurios gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, naudojimo sąlygas, jų taikymas visuomeniniams santykiams, atsirandantiems po tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti vertinamas kaip griežtesnių teisės normų galiojimas atgal, toks vertinimas neatitiktų įstatymo pakeitimu siekiamų prevencinių tikslų (LVAT administracinėse bylose: Nr. A438-1692/2012, Nr. A662-1233/2012, Nr. A492-233/2013).
Pareiškėjas teigia, jog minėta Įstatymo nuostata jam pritaikyta nepagrįstai, nes teistumas yra išnykęs, praėjo daugiau nei 16 metų. Ginčo dėl pareiškėjo teistumo išnykimo nekyla. Pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punktą pareiškėjas nepripažintas nepriekaištingos reputacijos asmeniu dėl to, kad 1997-12-23 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 272 straipsnio l dalį (Plėšimas) ir jam paskirta bausmė - pataisos darbai be laisvės atėmimo 2 metams, su 1/4 turto konfiskavimu. Todėl teismui siekiant asmenį nelaikyti nepriekaištingos reputacijos svarbu konstatuoti, ar jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su plėšimu, ar už tokį nusikaltimą Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Minėtame punkte įtvirtinta taisyklė dėl nepriekaištingos reputacijos asmens sąvokos nesietina su asmens teistumu, nes turintis teistumą asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Be to pareiškėjas dar yra baustas pagal ATPK 174 straipsnį (nedidelis chuliganizmas). Toks teisinis reglamentavimas, kai Įstatymo 18 straipsnyje nustatyti griežtesni reikalavimai, susiję su asmenų pripažinimu nepriekaištingos reputacijos asmenimis, yra sietinas su viešąja tvarka bei visuomenės saugumu. Kadangi pareiškėjas neatitinka Įstatyme įtvirtintų sąlygų, teismas daro išvadą, jog jo atžvilgiu pagrįstai pritaikyta Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, nepripažįstant jį nepriekaištingos reputacijos asmeniu.
Teismui konstatavus, kad pareiškėjas nebuvo nepriekaištingos reputacijos asmuo, kiti pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nėra reikšmingi, įtakos teismo sprendimui neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo nepriekaištingos reputacijos asmuo, tai patvirtinama tinkamai surinktais įrodymais, todėl ginčo sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, o pareiškėjo skundas negali būti tenkinamas skunde išdėstytais argumentais.
Teismui pripažinus, kad ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo įpareigoti Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyrių leisti pareiškėjui R. M. įsigyti, laikyti (nešiotis) ir registruoti dujinį pistoletą RECK Double Action, kal. 9 mmPAK, Nr. (duomenys neskelbtini).
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas Helle v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str., 85–87 str., 88 str. 1 p. ir 127 str., teismas
nusprendžia:
pareiškėjo R. M. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.