Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-06-04 · Administracinė byla Nr. A-442-27-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-04
Bylos Nr.
A-442-27-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Dainius Raižys (pran.)
Pareiškėjas
G. A.
Atsakovas
Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A442- 27/2009Procesinio sprendimo kategorija 16.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 4 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,dalyvaujant pareiškėjui G. A.,atsakovo atstovui Egidijui Šiaudikiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas G. A. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. kovo 8 d. įsakymą Nr. 5-TE-112 „Dėl G. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“. Nurodė, kad prašymą dėl atleidimo iš tarnybos, dėl išėjimo į pensiją pateikė 2007 m. kovo 7 d. Pareiškėjo prašymas buvo patenkintas per vieną dieną. G. A. teigė, kad, paskutinius metus patirdamas nuolatinį psichologinį spaudimą, neteisėtai buvo priverstas palikti tarnybą policijoje, nors ne vieną kartą buvo išreiškęs norą ir pasiryžimą tarnauti. Pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 28 d. jam be teisinio pagrindo buvo paskirta neeilinė atestacija. G. A. manymu, neeilinė atestacija buvo atlikta pažeidžiant Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atestavimo tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) reikalavimus, todėl jos metu nebuvo tinkamai įvertinti jo tarnybos rezultatai. Pareiškėjas pažymėjo, kad tiesioginis vadovas, pateikdamas charakteristiką, pažeidė Taisyklių 15 punktą, nes nenurodė vienos iš išvadų, t. y. nepateikė nuomonės (charakteristikos) apie jo sugebėjimą bei tinkamumą einamoms pareigoms, kas turėjo įtakos tolesnei atestacijos eigai. Be to, atestacinė komisija vertino tik Kaišiadorių r. PK darbuotojų pareiškime išdėstytas aplinkybes ir neatsižvelgė į Policijos departamento 2005 m. sausio 13 d. charakteristiką, kuri buvo pateikta kaip įrodymas, liudijantis jo nepriekaištingą kvalifikaciją, pareigingumą, reiklumą ir iniciatyvumą. G. A. nurodė, kad Policijos departamentas 2007 m. kovo 2 d. raštu Nr. 5-S-1963 nusprendė nenagrinėti jo 2007 m. vasario 19 d. pareiškimo, kuriuo jis išreiškė nesutikimą su atestacinės komisijos išvadomis.

Atsiliepimas

Atsakovas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Nurodė, kad terminą, per kurį prašymą pateikęs pareigūnas turi būti atleistas, nustato pareigūnas, kuris turi teisę priimti sprendimą dėl atleidimo, tačiau turi būti atleidžiama ne vėliau kaip per 14 dienų. Šiuo atveju G. A. prašymas buvo patenkintas per 1 dieną. Atsakovo manymu, pareiškėjo nurodyti psichologinio spaudimo veiksmai nėra pagrįsti bei įstatymų nustatyta tvarka apskųsti ar pripažinti neteisėtais.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. liepos 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas, atleisdamas pareiškėją iš tarnybos anksčiau negu kitą darbo dieną po Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, (toliau ir – Statutas) 55 straipsnio 2 dalyje numatyto 14 dienų termino, nepažeidė Statuto 55 straipsnio nuostatų. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepasinaudojo Statuto 55 straipsnio 3 dalyje numatyta teise atšaukti savo prašymą dėl atleidimo iš tarnybos per 3 kalendorines dienas nuo prašymo įteikimo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas nusprendė, kad atsakovas, 2007 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. 5 TE-112 atleisdamas pareiškėją iš tarnybos pagal jo 2007 m. kovo 7 d. pateiktą prašymą Statuto 53 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytu pagrindu, atleidimo iš tarnybos procedūros nepažeidė. Teismas atsisakė nagrinėti pareiškėjo ginčijamos neeilinės atestacijos teisėtumo klausimą, nes atestacinės komisijos siūlymai neįgyvendinti ir pareiškėjui teisinių pasekmių nesukėlė.

III.

Apeliaciniu skundu G. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimą ir jo prašymą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas pažeidė savo pareigą tinkamai motyvuoti sprendimą, nes teisminio nagrinėjimo metu teismas, nagrinėjęs neeilinės atestacijos skyrimo ir atlikimo aplinkybes, sprendime nepateikė šių aplinkybių teisinio vertinimo. Apelianto manymu, teismo išvada, kad nėra teisinio pagrindo spręsti, ar pagrįstai buvo paskirta neeilinė atestacija, nes atestacinės komisijos siūlymai nebuvo įgyvendinti, yra nepagrįsta. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės taikymo praktiką, pagal kurią, ar buvo pareiškėjo valia nutraukti tarnybos santykius, sprendžiama iš pareiškimo parašymo aplinkybių, formos ir kitų svarbių bylai duomenų. Apeliantas teigia, kad, nesilaikant teisės aktų reikalavimų tiriant kolektyvinį darbuotojų skundą, pažeidžiant teisės aktus skiriant ir atliekant neeilinę atestaciją, ignoruojant jo pozityvius tarnybos rezultatus, neatsižvelgiant į jo darbo patirtį, buvo daromas psichologinis spaudimas, kuris privertė jį parašyti prašymą dėl atleidimo iš tarnybos.

Apeliantas neteisėtos atestacijos skyrimo ir vykdymo faktui pagrįsti pateikia identiškus argumentus kaip ir pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą remiamasi motyvais, pateiktais pirmosios instancijos teismui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas ginčija įsakymą dėl jo atleidimo iš tarnybos, motyvuodamas tuo, kad pareiškimą dėl atleidimo iš tarnybos parašė dėl patirto fizinio bei psichologinio poveikio.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas net ir subjektyvaus pobūdžio aplinkybes, nagrinėjamu atveju – pareiškėjo valios nutraukti tarnybos santykius išraišką, paprastai gali nustatyti tik iš objektyvių įrodymų, nustatytų objektyvių aplinkybių visumos.

Pareiškėjas prašyme nurodė, kad, prieš jam parašant pareiškimą dėl atleidimo iš tarnybos, jo nuomone, neteisėtai buvo paskirta neeilinė jo atestacija. Pareiškėjas šią aplinkybę vertina kaip vieną iš psichologinio poveikio priemonių. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės, kuria pareiškėjas grindė savo reikalavimą, visiškai nevertino. Nors ši neeilinė atestacija ir nebuvo ginčo dalykas, tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, privalėjo įvertinti šios pareiškėjo atestacijos paskyrimo ir atlikimo teisėtumą poveikio jo valiai nutraukti tarnybos santykius aspektu.

Atleidimą iš vidaus tarnybos pareigūno prašymu reguliuoja Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnis. Šios straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad pareigūnas turi teisę nutraukti vidaus tarnybą paties prašymu (šio Statuto 53 straipsnio 1 dalies 1 ir 12 punktai). Prašymas pateikiamas vadovui, turinčiam teisę skirti į pareigas, ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Antroje dalyje numatyta, kad pareigūnas turi būti atleistas kitą darbo dieną po šio straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pasibaigimo, o vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, sutikimu - ir nepasibaigus šiam terminui. Šios straipsnio trečioji dalis įtvirtina, kad pareigūnas turi teisę atšaukti savo prašymą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo prašymo padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti prašymą tik vidaus reikalų įstaigos vadovo sutikimu.

Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio, reguliuojančio pareigūno atleidimą iš vidaus tarnybos pareigūno prašymu, normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A4-644-2004. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiame sprendime nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia pareigūnui teisę inicijuoti atleidimą iš tarnybos, pareiškiant valią rašytine forma, t. y. pareiškimu. Suteikdamas valstybės tarnautojui teisę vienašališkai pareikšti valią dėl jo atleidimo iš pareigų, įstatymo leidėjas kartu įtvirtino ir jo pareigą darbdaviui, t. y. pareigą įspėti jį apie savo ketinimą ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Tokio termino paskirtis – apsaugoti darbdavį, tačiau tai yra ir tarnautojui garantija, kad per nustatytą terminą jis nebus atleistas iš tarnybos, taip pat garantija pasinaudoti galimybe pakeisti savo nuomonę ir atšaukti pareiškimą per nustatytą 3 dienų terminą. Tokia darbuotojo garantija įtvirtinta darbdavio prievolėje atleisti valstybės tarnautoją pasibaigus 14 kalendorinių dienų terminui. Įstatymo leidėjo nuostata ,,turi būti atleistas“ laikytina imperatyvia, nesuteikiančia darbdaviui teisės šią normą traktuoti kitaip ir veikti savo nuožiūra. Nors įstatymas numato išimtį, leisdamas darbdaviui nesinaudoti minėta garantija ir atleisti tarnautoją ankščiau, tačiau kartu numatydamas ir sąlygą – jeigu tai nepažeis jo interesų ir jei to pageidauja valstybės tarnautojas, tačiau atleisti vėliau, kai nėra tarnautojo rašytinės valios – draudžiama, nes būtų pažeista darbuotojo valia dėl tarnybos santykių nutraukimo. Terminai, per kuriuos turi būti atlikti įstatymo nustatyti veiksmai, teisiniams santykiams suteikia stabilumo, o jų nepaisymas pažeistų teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principus, t. y. įstatymo nustatyti terminai nebeatliktų savo funkcijų (žr. Administracinių teismų praktika Nr.6).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas prašymą dėl atleidimo iš tarnybos Policijos generaliniam komisarui pateikė 2007 m. kovo 7 d. (t. 1, b.l. 130). Pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos Generalinio policijos komisaro 2007 m. kovo 8 d. įsakymu Nr.5-TE-112 nuo 2007 m. kovo 9 d. (t. 1, b.l. 32). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime išdėstė argumentus dėl Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnyje nustatytos tvarkos laikymosi atleidžiant pareiškėją iš tarnybos. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas išreiškė valią nutraukti tarnybinius santykius. Ant prašymo esanti turinčio teisę skirti į pareigas vadovo 2007 m. kovo 7 d. rezoliucija „parengti įsakymą“ patvirtina, kad pareiškėjas prašė, o turintis teisę skirti į pareigas vadovas sutiko, kad pareiškėjas būtų atleistas iš vidaus tarnybos nepasibaigus Vidaus tarnybos Statuto 55 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui. Tačiau tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Pareiškėjas pareiškime dėl jo atleidimo iš tarnybos nenurodė termino, nuo kada jis nori būti atleistas, o aplinkybės, ar buvo pareiškėjo sutikimas atleisti jį iš tarnybos, nepasibaigus Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, pirmosios instancijos teismas nesiaiškino.

Be to, 2007 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalyje, dėl neteisėto laisvės atėmimo panaudojant smurtą. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal pareiškėjo skundą dėl to, kad 2007 m. vasario 15 d. (neeilinės atestacijos atlikimo dieną) jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir apribota jo laisvė. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokuroro 2008 m. spalio 23 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Tačiau šiame nutarime yra nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia manyti, kad G. A. buvo daromas pakankamai efektyvus spaudimas elgtis kitaip, negu jis norėjo. Todėl galima manyti, kad dėl tokio spaudimo G. A. veiksmų pasirinkimo laisvė galėjo būti suvaržyta ir jis buvo priverstas elgtis kitaip, nei tuo metu norėjo (t. 2. b.l. 3-10). Šias aplinkybes irgi būtina įvertinti sprendžiant pareiškėjo prašymo pagrįstumo klausimą.

Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą pilnutinai, visapusiškai ir objektyviai neišsiaiškinęs visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Iš naujo nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismas turėtų įvertinti, ar pareiškėjo prašyme išdėstytos aplinkybės dėl neeilinės atestacijos paskyrimo ir atlikimo įtakojo jo valią dėl tarnybos santykių nutraukimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas turėtų išreikalauti minėto ikiteisminio tyrimo medžiagą ir ją ištyręs spręsti, ar kitų asmenų veiksmai, dėl kurių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, turėjo įtakos pareiškėjo valiai dėl tarnybos santykių nutraukimo.

Be to, pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, turėtų, išsiaiškinti, ar atleidžiant pareiškėją iš tarnybos buvo laikytasi Vidaus tarnybos statuto 55 straipsnio reikalavimų, ar buvo užtikrintos visos šiame straipsnyje įtvirtintos pareiškėjo garantijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiamaTeisėjai Artūras DrigotasRičardas PiličiauskasDainius Raižys