Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarimo E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. K. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad E. K. 2009 m. gruodžio 17 d., apie 09.23 val., kelio Kuršėnai-Mažeikiai 33 kilometre vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,87 promilės).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu E. K. buvo paskirta administracinė nuobauda už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Kaip galima suprasti iš bylos medžiagos, ginčas šioje byloje dėl E. K. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą nekyla, tačiau yra keliamas jam paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo klausimas, t. y. apeliacinį skundą pateikusi Institucija mano, jog E. K. atžvilgiu nepagrįstai buvo pritaikytas ATPK 30¹ straipsnis.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N1-1396/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su Institucijos pozicija sutinka ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai pritaikė ATPK 30¹ straipsnyje įtvirtintą institutą. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės – tai, jog E. K. neteistas, jam nustatytas neblaivumas nežymiai viršijo įstatymo leidžiamą normą, yra vedęs, išlaiko du vaikus, teisė vairuoti transporto priemones jam būtina vykstant į darbo vietą, teismų praktikoje panašaus pobūdžio bylose išskirtinėmis nepripažįstamos. Pažymėtina, jog bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, todėl jas asmuo turi numatyti dar prieš darydamas teisei priešingą veiką. Iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą (b. l. 107–109) matyti, kad E. K. iki 2009 m. gruodžio 17 d. ir po to buvo ne kartą baustas administracine tvarka, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl asmens baustumo. Teisėjų kolegija pažymi, jog visos minėtos aplinkybės yra pagrindas E. K. atžvilgiu nuobaudą individualizuoti sankcijos ribose, tačiau savaime nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis nebuvo pagrindo skirti švelnesnės nei normos sankcijoje nustatyta administracinės nuobaudos. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.