Kauno apygardos teismo nutartis

2009-07-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-307-290-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-03
Bylos Nr.
1A-307-290-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurgis Kiškis (pirm.), Algirdas Jaliniauslas, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
N. G., R. G., A. G.
Nukentėjusysis
G. B.
Advokatai
Neringa Grubliauskienė, Aušra Ručienė

Pranešėjas Jurgis Kiškis Baudžiamosios bylos Nr. 1A-307-290/2009

Teisėjas Rimantas Grigas (Proceso Nr.PK-1631-311/2008)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. liepos 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jurgio Kiškio, teisėjų: Algirdo Jaliniausko, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistosioms N. G., R. G., jų gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, nukentėjusiajai G. B., jos atstovei advokatei Aušrai Ručienei

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų N. G., R. G. ir A. G. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąją be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

R. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąją be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

A. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąją be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Iš dalies patenkinus civilinį ieškinį, priteista iš N. G. ir R. G. solidariai nukentėjusiosios G. B. naudai 2000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

G. B., N. G. privataus kaltinimo tvarka kaltinta, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., išteisinta, nesant jos veiksmuose nusikaltimo sudėties, baudžiamoji byla G. B. atžvilgiu nutraukta, G. B. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

N. G., R. G. ir A. G. nuteistos už tai, kad 2007-08-09 apie 16 val., (duomenys neskelbtini) kieme be jokios aiškios priežasties užpuolė kaimynę G. B., R. G. laikant G. B., N. G. spardė ją ir mušė į įvairias kūno vietas, o A. G. tuo metu tąsė G. B. už plaukų, tuo padarydamos jai poodines kraujosruvas abiejuose žastuose ir kairėje šlaunyje, kas G. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat sudraskė jos palaidinę.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji N. G. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-22 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – G. B. skundą privataus kaltinimo tvarka atmesti, o jos priešpriešinį skundą privataus kaltinimo tvarka patenkinti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, buvo neobjektyvus ir šališkas, nuosprendį grindė nuteistųjų nenurodytomis aplinkybėmis, jų nurodytų aplinkybių visiškai nevertindamas. Neteisingai interpretavęs R. G. parodymus, anot apeliantės, apylinkės teismas nepagrįstai nenuosekliais laikė visų nuteistųjų parodymus, juos vertindamas kritiškai. Be to, teismas, remdamasis tik G. B. nurodytomis aplinkybėmis, visiškai nesiaiškino iškilusių prieštaravimų dėl konflikto kilimo priežasties, tai yra, kad konfliktas tarp šalių kilo dėl suplėšyto tento, ką patvirtino ir liudytojai, išskyrus nukentėjusiąją G. B., o taip pat nepasisakė, kur vyko konfliktas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš nukentėjusiosios skundo matyti, jog R. G. ją spardė bei mušė rankomis į įvairias kūno dalis, tąsė už plaukų, sudraskė palaidinę, vėliau ją mušti padėjo N. G., tačiau nenurodo, kokius konkrečiai veiksmus pastaroji atliko bei kuo pasireiškė mušimas, kas nebuvo patikslinta ir pateikus 2008-01-18 patikslintą skundą. Bylos nagrinėjimo metu G. B. jau nurodė, kad N. G. jai sužalojo kairę ranką, tempė už palaidinės, o nukentėjusiosios iškviestos liudytojos nurodė kitokias aplinkybes. Šių argumentų pagrindu apeliantė tvirtina, kad jokių nusikalstamų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu ji nepadarė ir kad jos veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., sudėties. Nuteistosios N. G. teigimu, liudytojų V. G., J. B., J. B., G. P. parodymus teismas turėtų vertinti kritiškai dar ir dėl to, kad jų teisme duoti parodymai prieštarauja jų paaiškinimams iš karto po įvykio.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad tik siekdamos N. G. apginti, pastarosios dukterys, Rasa ir A. G., atstūmė G. B. nuo apeliantės ir tokiu būdu užbaigė konfliktą. Jeigu G. B. ir buvo sužalota, tai tik ginantis nuo jos pačios smurto, dėl ko skundžiamas nuosprendis, anot nuteistosios N. G., turi būti panaikintas, o byloje pareikštas priešpriešinis skundas turi būti patenkintas, pripažįstant G. B. kalta dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., padarymo.

Be to, nuteistosios N. G. apeliaciniame skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai pripažino jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad šiuos nusikalstamus veiksmus nuteistosios padarė bendrininkų grupėje, kadangi konfliktas kilo stichiškai ir truko trumpą laiko tarpą.

Nuteistosios N. G. tvirtinimu, teismas nepagrįstai priteisė 2000 litų turtinei žalai atlyginti, kadangi ieškinys šiai sumai nebuvo pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Be to, G. B. sužalojimai atsirado jai pačiai pradėjus konfliktą ir N. G. ginantis, tad žala G. B. atsirado dėl jos pačios neteisėtų nusikalstamų veiksmų, dėl ko civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti patenkintas nepagrįstai.

Nuteistosios A. G. ir R. G. apeliaciniais skundais prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2008-12-22 nuosprendį panaikinti ir jų atžvilgiu bylą nutraukti, nesant jų veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., sudėties dėl būtinosios ginties. Išdėstydamos analogiškus nuteistosios N. G. apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo neobjektyvumo bei šališkumo, neteisingo nuteistosios R. G. parodymų vertinimo, dėl ko neteisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, o taip pat dėl prieštaravimų nustatant konflikto priežastį bei vietą, konkrečių kiekvienos iš nuteistųjų veiksmų nenurodymo, prieštaravimų G. B. pakviestų liudytojų parodymuose, nepagrįstai nustatytos bendrininkų grupės kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nuteistosios A. G. ir R. G. be paminėtų argumentų nurodo ir kitus, o būtent: 1) A. G. teigia, kad ji įsikišo į konfliktą, norėdama jį užbaigti, tai yra atsistojo tarp G. B. ir R. G., siekdama jas išskirti, kadangi R. G. tuo metu buvo susikibusi rankomis su G. B., ko apylinkės teismas nepagrįstai nevertino. Bylos nagrinėjimo teisme metu G. B. nurodė, kad jai smūgius sudavė R., A. laikė užlaužusi rankas už nugaros, R. griebė už plaukų, o išbėgusi N. G. sužalojo jai kairę ranką, tempė už palaidinės, tačiau teigdama, kad nuteistoji ją laikė už rankų, G. B. nurodo, kad tuo pačiu metu ji nuo R. G. smūgių rankomis dengėsi veidą, kas, anot šios apeliantės, laikytina melagingais parodymais. Nuteistosios A. G. teigimu, G. B. kaltinimo jai nepagrindė ir neįrodė, dėl ko pastarosios atžvilgiu byla dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. turi būti nutraukta, pastarąją išteisinant; 2) R. G., neneigdama dalyvavimo konflikte, tvirtina, kad ji jame dalyvavo tik gindama motiną, tai yra G. B. pastarąją užpuolus, ji nukentėjusiąją nuo motinos atplėšė ir nustūmė, o kadangi G. B. vėl puolė nuteistąsias, tai, siekdama užbaigti konfliktą, ji tarp jų atsistojo, dėl ko konfliktas buvo baigtas, tačiau teismas to nevertino. N. R. G. teigimu, jokių smūgių koja ji G. B. nesudavė, už plaukų netampė, o sužalojimai ant nukentėjusiosios kūno atsirado susistumdžius, kuomet ji pastarąją norėjo atstumti nuo savo motinos, dėl ko jos veiksmai turėtų būti pripažinti esant būtinajai ginčiai. Be to, ši apeliantė, kaip ir nuteistoji N. G. nesutinka su 2000 litų dydžio civilinio ieškinio priteisimu turtinei žalai atlyginti, kadangi jis šiai sumai nebuvo pagrįstas jokiais rašytiniais įrodymais. Be to, G. B. sužalojimai atsirado jai pačiai išprovokavus konfliktą ir ginant nuo nukentėjusiosios išpuolio N. G., todėl tokie nukentėjusiosios veiksmai ir sąlygojo tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atsiradimą, tai yra žala G. B. atsirado dėl jos pačios neteisėtų nusikalstamų veiksmų, dėl ko civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti patenkintas nepagrįstai.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjos prašymus apeliacinius skundus patenkinti, nukentėjusiosios, jos atstovės ir prokurorės prašymus apeliacinius skundus atmesti bei ištyrusi byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad apeliaciniai skundai atmestini, nes yra nepagrįsti.

Nuteistųjų kaltę patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje išdėstyti įrodymai. Priešingai, negu teigiama apeliaciniuose skunduose, o tai akivaizdžiai matosi iš pačios bylos, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir kruopščiai tyrė visas, tiek nuteistąsias teisinančias, tiek ir jas kaltinančias bylos aplinkybes. Tuo tarpu savo nekaltumą nuteistosios grindžia iš esmės vien tik savo pačių parodymais, kurie nėra visiškai nuoseklūs, be to paneigti kitais, objektyviais įrodymais.

Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajai G. B. 2007-08-09padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tai patvirtinta specialisto išvada, kuria teismas abejoti neturėjo jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas pilnai, visapusiškai ir objektyviai ištyręs byloje surinktus įrodymus padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nukentėjusioji G. B. buvo sužalota ne kieno nors kito, o būtent nuteistųjų N. G., R. G. ir A. G.. Apeliacinių skundų teiginys, kad kaltinimas nėra konkretus nepagrįstas jokiais įrodymais. Nukentėjusioji, savo privataus kaltinimo tvarka parašytame skunde, išdėstydama esmines nusikaltimo aplinkybes baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų nepažeidė, o nuteistosios, vykstant procesui pirmosios instancijos teisme, jokių pageidavimų dėl kaltinimų pateiktų joms, nepareiškė nė karto. Konfliktas tarp nuteistųjų ir nukentėjusiosios tą dieną buvo, jis pasireiškė aktyviais veiksmais, todėl nedideli neatitikimai tarp liudytojų ir nukentėjusiosios parodymų apie įvykį, kurie nekeičia bylos esmės, negali būti laikomi pagrindu abejoti jų tikroviškumu. Baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. atsirasti nėra svarbu, kurioje kiemo vietoje padaryta nusikalstama veika bei kas buvo kilusio konflikto iniciatoriumi. Svarbiausia yra nustatyti kas mušė ar kitaip smurtavo prieš žmogų ir tuo sukėlė jam fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Apeliančių teiginys, kad nukentėjusiąją jos galėjo sužaloti tik siekdamos apsiginti nuo jos užpuolimo yra visiškai paneigtas byloje surinktais, jų kaltę patvirtinančiais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes nuteistosioms bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, nepažeidė.

Esant tokioms aplinkybėms kolegija daro išvadą, kad baudžiamoji byla išnagrinėta nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, naikinti jį apeliacinių skundų motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija

nutarė:

nuteistųjų N. G., R. G. ir A. G. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Jurgis KiškisTeisėjai Algirdas JaliniauslasAlgerdas Urbšys