Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. M. ir G. M., atstovaujamo įstatyminės atstovės J. M., pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo bei teismo leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė Dalia Rogovaitė, R. M., institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, taip pat nurodė, jog jos sutuoktinis žuvo darbo metu po nuošliauža. Sutuoktinis kreditorių neturėjo. Šeima turėjo būsto paskolą, tačiau pareiškėja skolą padengė, iš gautų pinigų dėl vyro žūties.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas paaiškino, kad siekiant užtikrinti vaiko poreikius, pareiškėjų prašymui neprieštarauja. Skyriaus duomenimis, pareiškėja tinkamai vykdo savo pareigas, priėmus palikimą, vaiko interesai bus patenkinti ir tinkamai užtikrinti.

Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jie informuoti tinkamai. Byla nagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja J. M. buvo sudariusi santuoką su A. M., gim. (duomenys neskelbtini). G. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra mirusiojo A. M. ir pareiškėjos sūnus. (duomenys neskelbtini) Mirties įrašu Nr. 469 nustatyta, kad A. M. mirties data (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 5 d. išrašu iš Testamentų registro ir 2019 m. balandžio 5 d. Klaipėdos miesto 13-ojo notaro biuro pažymą nustatyta, kad po A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), nuo 2016 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. balandžio 05 d., Klaipėdos m. 13-ajame notaro biure paveldėjimo byla neužvesta ir palikimas nepriimtas, testamentų registre palikėjo palikimo priėmimo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų, palikėjo palikimo atsisakymo faktų ir pareiškimo dėl palikimo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų testamentų registre įregistruota nėra.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti atnaujinti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo (atnaujinimo) turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tik (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo išduotas jos sutuoktinio A. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties įrašas. Kaip paaiškino pareiškėja, terminas palikimui buvo praleistas, kadangi kurį laiką vyko sutuoktinio paieška, (duomenys neskelbtini) vyko teismas. Todėl, pareiškėjai neturėjo galimybės anksčiau kreiptis dėl palikimo įforminimo, todėl įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas minėtą terminą palikimui priimti atnaujinti.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog aplaidumo ar nerūpestingumo pareiškėjos veiksmuose nenustatyta. Teismas neturi pagrindo netikėti pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Nesant pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdama į teismą su prašymu dėl leidimo priimti palikimą mirusio sutuoktinio vardu, preiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad nebuvo spėta laiku realizuoti savo ir nepilnamečio sūnaus teisės per įstatyme nustatytą terminą.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus, suinteresuoti asmenys pareiškėjų prašymui neprieštarauja, ginčo byloje nėra, nėra duomenų, kad paskesnės eilės įpėdiniai būtų kreipęsi dėl palikimo priėmimo, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi, pareiškėjų prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po A. M. mirties priimti praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas (CK 1.5 straipsnis, 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl teismo leidimo išdavimo

Pareiškėja taip pat pateikė prašymą išduoti teismo leidimą priimti palikimą, atsiradusi po palikėjo A. M., mirties, nepilnamečio vaiko G. M. vardu.

Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 582 straipsnio 4 dalies nuostata nustato, kad, kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus, taip pat atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, numatančias, kad vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas sutinka, kad pareiškėja J. M., kaip vaiko atstovė pagal įstatymą, priimtų palikimą nepilnamečio G. M. vardu. Byloje nėra duomenų, kad A. M. palikimas būtų apsunkintas kreditoriniais reikalavimais.

Pagal teismų formuojamą praktiką, pripažįstama, jog sprendžiant klausimą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vardu išdavimo, būtina nustatyti, kad palikimas priimtinas pagal antstolio sudarytą apyrašą. Sprendimą išduoti teismo leidimą priimti palikimą pagal apyrašą teismas gali priimti nepriklausomai nuo to, ar šis konkretus palikimo priėmimo būdas buvo nurodytas prašyme. Teismo vertinimu toks palikimo pagal apyrašą priėmimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, nes įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsakys tik paveldėtu turtu (CK 5.53 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad nors ir nėra duomenų, kad palikimas būtų apsunkintas kreditorių reikalavimais, tačiau visada egzistuoja galimybė, kad apie kitus įsipareigojimus taps žinoma jau po palikimo priėmimo, ir nepilnametis atsakys kreditoriams visu savo turtu, todėl siekiant maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, išduotinas teismo leidimas pareiškėjai, įstatyminei vaiko atstovei, nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą (CK CK 5.53, 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą pareiškėja pareiškimu privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577-578 straipsniais, 582 straipsnio 4 dalimi, 6 dalimi, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjams J. M. ir G. M., atstovaujamam įstatyminės atstovės J. M., praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po palikėjo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjai J. M., gim. (duomenys neskelbtini), priimti nepilnamečio vaiko G. M., gim. (duomenys neskelbtini), vardu jam tenkančią palikimo dalį, atsiradusią po tėvo A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirties pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą.

Išaiškinti pareiškėjai, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduos vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo.

Nutarties dalis dėl termino atnaujinimo per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Kita nutarties dalis neskundžiama.