- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-17
- Bylos Nr.
- 2S-1371-619/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26043-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. D., E. J.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio D. T. pareiškimą dėl teismo įpareigojimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys V. D., E. J. D,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Antstolis D. T. kreipėsi į teismą su 2019 m. rugsėjo 3 d. ir 2019 m. lapkričio 13 d. pareiškimais prašydamas: išspręsti klausimą dėl teismo sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo E. J. D. atžvilgiu arba spręsti klausimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo; skirti E. J. D.100 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną V. D. naudai, baudos skaičiavimą pradedant nuo 2019 m. spalio 23 d. antstolio pakartotinio patvarkymo įteikimo dienos.
2. Teismo posėdžio metu pareiškėjas antstolis D. T. nurodė, jog teismo sprendimas 2020 m. liepos 13 d. buvo įvykdytas, todėl jis atsisako nuo pareiškimų. Jam žinomos atsisakymo teisinės pasekmės.
Šalies argumentai
3. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. D. nesutiko su antstolio prašymu dėl atsisakymo nuo pareiškimų. Prašė E. J. D. paskirti baudą, nes jį ilgą laiką nevykdė teismo sprendimo.
4. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens E. J. D. atstovas advokatas D. F. sutiko su antstolio prašymu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 14 d. nutartimi priėmė pareiškėjo antstolio D. T. atsisakymą nuo pareiškimų ir nutraukė civilinę bylą.
6. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad civilinę bylą pradėjo pareiškėjas antstolis D. T., todėl jis turi teisę spręsti dėl tolesnės pareiškimo eigos. Teismas nenustatė pagrindų, dėl kurių antstolio prašymas dėl atsisakymo nuo pareiškimų negalėtų būti tenkintas. Teismo vertinimu, suinteresuoto asmens nesutikimas ir ketinimas, jog jo naudai būtų paskirta bauda nėra pakankamu pagrindu netenkinti antstolio prašymo. Atsižvelgdamas į tai teismas priėmė pareiškėjo atsisakymą nuo pareiškimų ir civilinę bylą nutraukė (CPK 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Suinteresuotas asmuo V. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
8. Nurodė, jog antstolis kreipėsi į teismą su 2019-08-03 ir 2019-11-13 pareiškimais prašydamas išspęsti klausimą teismo sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo E. J. D. atžvilgiu, skirti jai baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną V. D. naudai. Pažymėjo, jog analogišką prašymą pateikė ir apeliantas. Suinteresuotas asmuo E. J. D. teismo sprendimo nevykdė labai ilgą laiką, dėl ko apeliantas patyrė daug nepatogumų. Apelianto vertinimu, antstolis pažeisdamas išieškotojo interesus atsisakė nuo pareiškimo, nepateikė išieškotojui pranešimo apie vykdymo proceso pabaigimą, neveikė taip, kad būtų įvykdytas teisingumas. Išieškotojas yra laikomas vykdymo proceso šalimi, todėl antstolis turi suderinti savo veiksmus su išieškotoju. CPK 641 str. numato, kad tik išieškotojas turi teisę atsisakyti išieškojimo paduodamas pareiškimą, tačiau toks nagrinėjamu atveju antstoliui nebuvo pateiktas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo E. J. D. prašė jį atmesti.
Šalies argumentai
10. Nurodė, kad apelianto teiginiai, kad jis buvo pateikęs pareiškimą dėl sankcijų už teismo sprendimo nevykdymą taikymo suinteresuotam asmeniui E. J. D. neatitinka tikrovės. Pažymėjo, kad tokio pobūdžio bylose pareiškėjas yra ne išieškotojas, o sprendimą vykdantis antstolis. Pažymėjo, jog apeliantas klaidingai interpretuoja CPK 663 str., kadangi jis taikomas išieškant iš fizinio asmens turto. Atskirajame skunde klaidingai nurodoma, kad buvo pažeistas CPK 441 str., kadangi antstolis neatsisakė išieškojimo, o atsisakė pareiškimo taikyti suinteresuotam asmeniui sankcijas.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis D. T. prašė spręsti jį teismo nuožiūra.
12. Nurodė, kad palaiko pirmosios instancijos teismui išreikštą poziciją dėl pareiškimo atsisakymo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
14. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priimtas antstolio atsisakymas nuo pareiškimo ir byla nutraukta.
15. Nustatyta, kad antstolis D. T. vykdo 2019-07-30 Vilniaus apygardos teismo išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-856-653/2019, kurioje teismas nusprendė išduoti V. D. vykdomąjį raštą dalyje dėl taikos sutarties dalies, kuria E. J. D. iki 2019-03-11 įsipareigojo perduoti V. D. raktus nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). 2019-09-03 antstolis surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. B-19-241-21, kuriame nurodyta, jog sprendimas dėl E. J. D. įsipareigojimo iki 2019-03-11 perduoti V. D. raktus nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), nėra įvykdytas. Antstolis D. T. kreipėsi į teismą su 2019 m. rugsėjo 3 d. ir 2019 m. lapkričio 13 d. pareiškimais prašydamas: išspręsti klausimą dėl teismo sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo E. J. D. atžvilgiu arba spręsti klausimą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo; skirti E. J. D. 100 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo neįvykdymo dieną V. D. naudai, baudos skaičiavimą pradedant nuo 2019 m. spalio 23 d. antstolio pakartotinio patvarkymo įteikimo dienos.
16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priėmė antstolio prašymą dėl atsisakymo nuo pareiškimų ir bylą nutraukė.
17. Apeliantas nesutinka su tokiu procesiniu sprendimu, motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad ir apeliantas buvo pateikęs pareiškimą dėl sankcijų taikymo skolininkei, neįvertino, kad skolininkė ilgą laiką nevykdė teismo sprendimo. Apelianto vertinimu, antstolis pažeidė išieškotojo interesus, nederino savo veiksmų su išieškotoju, pažeidė CPK 641 str.
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.
19. CPK 771 str. 6 d. numato, jog jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdymo klausimas išsprendžiamas teismo posėdyje. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama išieškotojui ir skolininkui, tačiau jų neatvykimas nekliudo išnagrinėti klausimą, kodėl neįvykdytas sprendimas ar privalomasis nurodymas. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai.
20. Esant nurodytam teisiniam reglamentavimui, konstatuotina, jog bylą dėl sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų įvykdymo/ nevykdymo pasekmių taikymo bei baudos skyrimo CPK 771 str. nustatyta tvarka gali būti inicijuota tik antstolio iniciatyva. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog šiuo atveju nagrinėjamą bylą antstolis užvedė būtent pateikdamas pareiškimą jo kontoros buveinės vietos apylinkės teismui vadovaudamasis CPK 771 str. nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso nuostatas, kurios taikytinos ir nagrinėjamu atveju bet kurioje proceso stadijoje ieškovas (šiuo atveju pareiškėjas), kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (pareiškimo). Kai ieškinio (pareiškimo) atsisakoma žodžiu, teismas išaiškina ieškovui procesines atsisakymo pasekmes ir gali duoti pasirašyti standartinę ieškinio atsisakymo formą (šios formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras). Ieškovo rašytinis pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo pridedamas prie bylos, o žodinis pareiškimas įrašomas į teismo posėdžio protokolą. Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (CPK 140 str. 1 d.).
21. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju antstolis inicijavęs bylą CPK 771 str. pagrindu turi teisę spręsti dėl tolimesnės procesinės tokio pareiškimo nagrinėjimo eigos, įskaitant ir pareiškimo atsisakymą CPK 140 str. nustatyta tvarka. Taigi, apelianto nurodoma aplinkybė, kad jis bylos nagrinėjimo metu palaikė antstolio pareiškimus dėl baudos skyrimo skolininkei, nėra pagrindas nesivadovauti CPK 140 str. nuostatomis.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta apelianto teiginius, jog antstolis atsisakydamas pareiškimų pažeidė apelianto interesus ir šiuo atveju privalėjo savo vykdymo veiksmus derinti su juo. Pažymėtina, jog antstolis nėra kurios nors iš vykdymo proceso šalių atstovas, o yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vykdydamas savo funkcijas antstolis yra nepriklausomas ir savo veikloje vadovaujasi Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, šiuo bei kitais įstatymais, kitais teisės aktais, Antstolių profesinės etikos kodeksu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Taip pat nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog antstolis atsisakydamas pareiškimų pažeidė CPK 641 str. Pažymėtina, jog minėtas straipsnis reglamentuoja išieškotojo atsisakymą išieškojimo ir nėra susijęs su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia procesine situacija, kuomet antstolis atsisakė savo pareiškimo dėl sprendimo nevykdymo teisinių pasekmių taikymo.
23. Nurodytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas reglamentuojančias pareiškimo atsisakymą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.