Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Irmantei Kurmienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui J. B., trečiasis asmuo J. S., dėl įrašo tėvu panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė papildomai paaiškino, kad atsakovui išvykus į užsienį, faktiškai šeima iširo. Su atsakovu bet kokie ryšiai nutrūko, atsakovui vengiant bendrauti ir dėl to neišsprendus santuokos nutraukimo klausimo, jai gimusios dukros tėvu buvo įrašytas atsakovas, nors biologinis dukros tėvas yra J. S.

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės išvada – ieškinį dėl įrašo tėvu panaikinimo tenkinti, vaikas turi teisę žinoti savo tėvus ir būti jų globoje, ieškovės dukros tėvas yra žinomas, todėl neprieštarauja, kad būtų nuginčyta tėvystė. Pagal atstovės turimą informaciją sutuoktiniai (ieškovė ir atsakovas) ryšių nepalaiko nuo 2017 m., 2018 m. duomenimis užfiksuotas šeimyninis konfliktas tarp ieškovės ir trečiojo asmens J. S..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnis, 3.152 straipsnio 1 dalis).

Vaiko gimimo liudijime įrašyti duomenys apie vaiko tėvą. CK 3.149–3.153 straipsniuose nustatyta tvarka yra leidžiama nuginčyti vaiko gimimo įraše nurodytus tėvo duomenis, jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. Tokiu atveju ieškinyje ieškovas turi išdėstyti aplinkybes ir jas pagrįsti nurodytais įrodymais, jog gimimo akto įraše įrašytas asmuo nėra vaiko tėvas, taip pat nurodyti bei pagrįsti tokių aplinkybių sužinojimo laiką (CK 3.150 straipsnio 1 dalis, 3.152 straipsnio 1 dalis).

Iš byloje esančio nepilnametės L. B. (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 72 Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje matyti, kad jos tėvu nurodytas atsakovas J. B.. Ieškovės pateiktas santuokos liudijimas patvirtina, kad santuoka tarp ieškovės J. B. ir atsakovo J. B. įregistruota 2009 m. birželio 23 d. Plungės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje (2009 m. birželio 23 d. įrašas Nr.75) ir nėra nutraukta. Tėvystė įrašyta, remiantis ieškovės ir atsakovo santuokos sudarymo įrašu, t. y. pagal CK 3.140 straipsnio nuostatas.

Ieškovė ginčija tėvystę, nurodydama, kad atsakovas nėra dukros L. biologinis tėvas.

Ieškovės paaiškinimais nustatyta, kad su atsakovu, nuo 2016 m. gruodžio pabaigos išvykusiu dirbti ir gyventi į užsienį, kartu nebegyveno, jokių santuokinių ryšių nepalaikė. Ieškovė nuo 2018 m. pradėjo artimai bendrauti ir gyventi su trečiuoju asmeniu J. S.. Ieškovės paaiškinimus dėl dukros tėvystės iš dalies patvirtina atsakovo J. B. atsiliepime į ieškinį sutikimas, kad nėra ieškovės dukros L. tėvas. Kad šalys prieš gimstant vaikui gyveno skyrium, patvirtino trečiasis asmuo J. S., nurodęs, kad nuo 2018 m. balandžio artimai bendrauja su ieškove, yra jos dukros L. tėvas. Šie šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu, rašytiniai atsakovo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad iki gimstant dukrai L. ieškovė su atsakovu jokių artimų santykių nebepalaikė, gyveno atskirai, o dukros gimimo metu vedė bendrą ūkį su trečiuoju asmeniu J. S., kuris pripažįsta esantis ieškovės dukros biologinis tėvas.

Šalių paaiškinimus apie tai, kad atsakovas nėra ieškovės dukros L. biologinis tėvas, patvirtina ieškovės pateikta 2019 m. birželio 6 d. biologinės tėvystės tyrimo atsakymas, pagal kurią L. B. biologinis tėvas yra J. S. (ne mažiau nei 99,9999 procentų tikimybė).

Šalių paaiškinimai ir pateikti įrodymai yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ieškovės dukros tėvu yra ne atsakovas, bet trečiasis asmuo J. S.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, kad bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys 3K-7-607/2004; 3K-3-421/2005; Nr. 3K-3-9/2007 ir kt.). Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi, ir tėvystės nuginčijimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis, pirmiausia, vaiko interesais (CK 3.149, 3.150, 3.152 straipsniai).

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas.

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovas nėra nepilnametės L. biologinis tėvas. Tiek ieškinyje, tiek teismo posėdžio metu šalys šią aplinkybę pripažino. Ieškovė ieškiniu dėl įrašo tėvu panaikinimo siekia nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad emociniai ir psichologiniai ryšiai atsakovo su vaiku, kurio tėvu jis įrašytas, nesusiklostė, dukros auklėjime atsakovas nedalyvauja, su ja jokio kontakto nepalaikė ir nepalaiko, todėl teismas sprendžia, kad, esant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, patenkinus ieškinį ir nuginčijus tėvystę, nebūtų pažeisti vaiko interesai turėti abu tėvus, vykdančius savo valdžią bei užtikrinančius vaiko turtines ir neturtines teises, t. y. L. neliktų be tėvo (biologinio tėvo tapatybė yra žinoma), ir prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus, yra pagrindas ieškinį tenkinti.

Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio, jai buvo suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurios turėtų būti išieškomos iš atsakovo (CPK 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). Tačiau ginčas iš esmės kilo dėl pačios ieškovės kaltės bei teisinio neišprusimo nesugebant vaiko tėvystę nustatyti ne ginčo tvarka, dėl ko teisinės pagalbos išlaidos bei žyminis mokestis iš atsakovo neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės J. B. ieškinį tenkinti.

Pripažinti, jog J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra L. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu.

Pripažinti negaliojančia Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos gimimo akto (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. 72 dalį, kuria J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašytas L. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.