- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-694-120-2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Majauskiene (pirm.), Arunas Paštuolis, Romualdas Lincevicius
- Nuteistasis
- J. K.
- Nukentėjusysis
- M. B.
- Advokatai
- Vladas Incas
Kauno apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes teisejos Reginos Majauskienes, teiseju: Aruno Paštuolio, Romualdo Linceviciaus, sekretoriaujant Aidai Dailidienei, Laimai Grebliunienei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šeckuvienei, gynejui advokatui Vladui Incui, nuteistajai J. K., nukentejusiai M. B., teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios J. K. apeliacini skunda del 2006 m. rugsejo 28 d. Kauno miesto apylinkes teismo nuosprendžio, kuriuo J. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 138 str. 1 d. vieneriems metams dvejiems menesiams laisves atemimo. Taike BK 75 str. ir bausmes vykdyma atidejo vieneriems metams, ipareigojes be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Kolegija, išnagrinejusi byla, išklausiusi pranešejos pranešimo, proceso dalyviu nuomoniu
Aprašomoji dalis
nustate:
J. K. teismo pripažinta kalta pagal BK 138 str. 1 d. ir nuteista už tai, kad 2005 m. spalio 16 d. apie 16 – 17 val., sklype, esanciame Kaune, (duomenys neskelbtini), konflikto su kaimyne M. B. metu, tycia sudave ranka viena smugi pastarajai i galva ir stume ja, nuo ko ši atsitrenke i medi, tuo padarydama nukentejusiajai nesunku sveikatos sutrikima.
Šalies argumentai
Skundu nuteistoji prašo nuosprendi panaikinti ir ja išteisinti. Nurodo, kad nuosprendis neteisetas ir nepagristas. Ji savo kaltes nepripažista. Teismo, konstatavimas, kad josios liudytoju parodymai nelogiški, nenuoseklus, paneigti kitais irodymais, patvirtinanciais josios kalte, o nukentejusios ir josios liudytoju parodymai, nuoseklus, papildo vienas kita, atitinka teismo nustatytas faktines aplinkybes, faktiniais duomenimis nepagristas. Be to, teismas, nagrinedamas byla, buvo šališkas, nes:
- neivertino to, kad nukentejusi su savo svita i konflikto zona, t.y. i josios teritorija, isibrove savavališkai perlipusi tvora, neturedama tam leidimo, be priežasties ir pati sukele konflikta;
- nekreipe demesio i tai, kad augalu šaknys josios sklype buvo išnaikintos 2005 m, gegužes 22 d., o nukentejusios puseje gegužes menesio pabaigoje jas išnaikino vykdytojas V. Z. su dviem specialistais iš (duomenys neskelbtini) sodo;
- ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo užfiksuota, kad nukentejusi pateike filmuota ivykio vietos iraša viename kompaktiniame diske raudoname dekle, o teismo metu ir vaizdo kasete, taciau teismas šiuos daiktinius irodymus nutare gražinti nukentejusiai, taip apsunkindamas tolesni procesa;
- nesutrumpinta aprašomaja nuosprendžio dali ji gavo tik po primygtiniu reikalavimu, ir tik po suejimo termino, per kuri ji turejo teise nuosprendi apskusti;
- teismas, pripažindamas ja kalta, nenustate nei josios kaltes, nei tycios, nenurode ju buvima pagrindžianciu irodymu, nekonstatavo, kurie josios veiksmai buvo neteiseti, kalti ir tyciniai.
- neivertino teismas ir to, kad RKTP gydytojas nukentejusiai konstatavo tik patinima galvoje. Tuomet ši, po keletos dienu prisiraše i sveikatos priežiuros istaiga, kurioje josios sesuo yra gydytoja, kuri ir padejo nukentejusiai užfiksuoti nesama sužalojima;
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis naikinamas, o byla perduodama teismui nagrineti iš naujo del byla išnagrinejusio teismo šališkumo.
BPK 20 str. 5 d. ipareigoja teisejus irodymus vertinti tik pagal toki savo vidini isitikinima, kuris pagristas išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu. Šioje byloje vietoje irodymu tyrimo bei vertinimo, teismas nuosprendi pagrinde vien tik deklaratyviais ir faktiniais bylos duomenimis nepatvirtintais teiginiais.
Iš bylos duomenu matyti, kad konfliktai tarp Kokleviciu šeimos ir nukentejusios B. tesiasi daugeli metu. Byloje esantys duomenys leidžia speti, kad, šios bylos užuomazga prasidejo 2003 m. gruodžio 2 d. Kauno miesto apylinkes teismo teisejai patvirtinus taikos sutarti tarp R. K. ir nukentejusios M. B., nes, patvirtintos sutarties kopijos byloje nera ir jos nei ikiteisminio tyrimo pareigunai, nei teismas, netyre ir nevertino. Taip pat galima tik speti, kad minetos sutarties pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas, nes paties vykdomojo rašto kopijos byloje taip pat nera, konkretus išrašyto vykdomojo rašto turinys, jo išdavimo data, vykdymo eiga, ivykdymo terminas ir t.t., taip pat nežinomi. Jo taip pat nei ikiteisminio tyrimo pareigunai, nei teismas netyre ir nevertino.
Apeliantes kalte apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota nemotyvuotu, t.y. deklaratyviu teiginiu, kad “nukentejusi M. B.”, vykdydama 2005 m. spalio 11 d. nutarti, “veike teisetai”. Taciau, teismo konstatuotos 2005 m. spalio 11 d. nutarties turinys rodo, kad ji priimta buvo, tenkinant anstolio V. Z. prašyma, išaiškinti jam vykdomojo rašto del japonines anutrijos išnaikinimo, vykdyma. Joje tera tik teismo antstoliui V. Z. išaiškinta vykdomojo rašto vykdymo tvarka. Nutarties turinys rodo, kad ja teismas išaiškino vykdomuju veiksmu atlikimo tvarka ne nukentejusiai M. B. bet vykdomaji rašta vykdanciam anstoliui V. Z.. Šioje, teismo nuosprendyje nurodytoje nutartyje, nukentejusiai M. B., jokie su japonines anutrijos išnaikinimo vykdymu susije nurodymai, nebuvo duoti. Motyvu, kodel teismas mano, kad nukentejusi M. B. pagal mineta 2005 m. spalio 11 d. nutarti igijo teise atlikti “vykdomuosius veiksmus”, t.y. igijo teise, bet kada, su pašaliniais asmenimis prieš savininku valia, perlipti per tvora ir, svetimoje valdoje, be savininku leidimo, kasti, sijoti žeme, traukti iš jos ivairias šaknis, filmuoti ir t.t., nera. Apeliantes J. K. skunde teigia, kad nukentejusi bei kartu su ja buve G. A. ir N. M., ivykio diena i ju šeimos valda pateko, joje filmavo bei kasinejo ir sijojo žeme, neteisetai. Ta pati ji tvirtino ir bylos nagrinejimo teisme, metu. Nukentejusi M. B. tvirtina, kad ji ir kartu su ja buve asmenys, i apeliantes šeimos valda pateko vykdydama teismo nutarti, ir joje filmavo, kasinejo bei sijojo žeme, teisetai. Teismui privalu žinoti, kad bet koks teismo sprendimo vykdymas, turi buti teisetas. O teisetu laikomas tik toks vykdymas, kuris buvo vykdomas pagal nustatytas vykdymo salygas. Iš byloje esancios 2005 m. kovo 23 d. Kauno miesto apylinkes nutarties matyti, kad nuo 2005 m. kovo 23 d. tiek R. K., tiek ir nukentejusi M. B. japonines anutrijos šaknis iš savu sklypu išsikasti turejo pacios. Joms to nepadarius, „atejus pavasariui ir atšilus žemei“, .... su specialistu atvykes antstolis, turejo vietoje duoti nurodyma abiem šalims iškasti šaknis (b.l. 29-30). Iš šios nutarties turinio išeitu, kad kiekviena iš ju naikinti japonines anutrijos šaknis galejo tik savose, o ne svetimose valdose. Istatymai leidžia tik teiseta patekima i svetima valda, teiseta filmavima svetimoje valdoje, teiseta svetimos žemes kasima bei sijojima ir t.t.. Esant tokioms aplinkybems, teismui, pirmoje eileje, buvo privalu išsiaiškinti, koki konkretu teismo sprendima vykdydama, nukentejusi ir ja lydeje asmenys pateko i svetima valda, kokius konkrecius vykdymo veiksmus ir kokiomis salygomis, ji turejo teise atlikti svetimoje valdoje, ar teismo sprendimas, kuri nukentejusi ta diena vykde, yra prijungtas prie baudžiamosios bylos, koki konkretu nukentejusios patekimo i svetima valda buda bei salygas, nustate ir ar nustate teismas, ar, ivykio diena, perlipdama per tvora, i svetima valda nukentejusi pateko laikydamasi jai nustatytos tvarkos, kokius konkrecius veiksmus ji turejo teise atlikti svetimoje valdoje, ar turejo ji teise i svetima valda vestis ka nori ir t.t. Kadangi nukentejusi ir ja lydeje asmenys i svetima valda pateko perlipe per tvora, vienas iš ju tuoj pat pradejo filmuoti svetimoje valdoje, o nukentejusi ir josios sesuo, kasti ir sijoti žeme, rinkti iš jos šaknis, ir, i atejusiu valdos gyventoju reikalavimus, nutraukti kasima bei pasišalinti iš ju valdos, nei vienas iš ju, nereagavo, teismas privalejo ivertinti ir tai, ar, patekimu i svetima valda bei savo elgesiu joje, valdos gyventojai nebuvo tycia provokuojami konfliktui. Tam, kad istatymo nustatyta tvarka patikrinti ir ivertinti minetas faktines aplinkybes butina nustatyti:
- ar 2003 m. gruodžio 2 d. teismo patvirtintos sutarties, salygos suteike nukentejusiai ir su ja i svetima valda patekusiems asmenims teise, nepaisant svetimos valdos savininku valios, patekti i svetima valda, kada nori, kaip nori, su kuo nori bei filmuoti joje;
- ar 2005 m. kovo 23 d. teismo nutartis pakeite 2003 m. gruodžio 2 d. patvirtinta taikos sutarti;
- koki konkretu teismo akta vykdydama nukentejusi ir su ja buve asmenys prieš valdos savininku valia pateko i svetima valda, joje filmavo, kase ir sijojo žeme;
- ar ju atlikti veiksmai nebuvo nukreipti i tycinio konflikto išprovokavima ir t.t..
Netikrindamas ir istatymo nustatyta tvarka nevertindams nukentejusios veiksmu teisetumo, teismas, deklaratyviai konstatuodamas nukentejusios veiksmu teisinguma, pademonstravo išankstines nuomones turejima. O išankstines nuomones turejimas visada rodo teismo šališkuma.
Minetu faktu patikrinimas ir ivertinimas yra butinas tiek nukentejusios, tiek ir apeliantes veiksmu teisetumo ar neteisetumo pagrindimui, tycinio konflikto išprovokavimo paneigimui ar patvirtinimui, apeliantei inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrindimui, kaltes bei tycios formos nustatymui ir t.t..
Deklaratyvus teiginiai, netiriant, nevertinant sutarties salygu, josios pagrindu išrašyto vykdomojo rašto, bei su jais susijusiu kitu teisiniu ir teisminiu dokumentu vykdymo, nukentejusios bei su ja buvusiu asmenu veiksmu teisetumo ir siekto tikslo, kaltinamosios J. K. ir jos šeimos nariu parodymu nevertinimas, taip pat rodo, kad byla nagrinejo šališkas teismas.
BPK 305 str. 1 d. 1, 2, 3 p.p. ipareigoja teisma, apkaltinamajame nuosprendyje išdestyti irodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodant ne tik jos padarymo vieta, laika, bet ir buda, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, irodymus, kuriais teismas grindžia savo išvadas bei motyvus, kuriais vadovaudamasis jis atmeta kitus irodymus, o nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvus bei išvadas pagristi surašant išsamius motyvus. Visus šiuos reikalavimus teismas taip pat grubiai pažeide.
Teismas pagal BK 138 str. 1 d. apeliante nuteise už tai, kad ji konflikto metu tycia sudave ranka viena smugi nukentejusiai i galva ir stume ja, nuo ko ši atsitrenke i medi. Šios nusikalstamos veikos kvalifikacija grindžiantys irodymai, taip pat nenurodyti, veikos kvalifikavimas, nemotyvuotas. Iš tokio irodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybiu išdestymo neimanoma suprasti, kuris iš BK 138 str. 1 d. numatytu požymiu buvo konstatuotas apeliantes veikoje. .
BK 138 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybe nustatyta tam, kas, sužalojo ar susargdino žmogu, jeigu del to nukentejes asmuo prarado nedidele dali profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 str. 1 d. nurodytu padariniu. Straipsnio dispozicija rodo, kad šia nusikalstama veika sudaro dvi atskiros sudetys. Veikos kvalifikavimui pagal BK 138 str. 1 d. pakanka bent vienos iš ju. Vadinasi, išdestant nuosprendyje pripažintos irodyta nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas privalejo, aiškiai suformuluoti kuriu iš privalomu šio nusikaltimo požymiu, t.y. nedidelio profesinio ar bendro darbingumo netekimo ar ilgo sirgimo buvima jis konstatavo apeliantes veiksmuose.
Apeliante savo kaltes nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos nagrinejimo teisme metu, nepripažino. Josios parodymus tvirtino liudytojai R. K., D. K., A. K., todel teismui buvo privalu, josios bei minetu liudytoju parodymu atmetima nuosprendyje pagristi išsamia ir aiškia faktiniu duomenu analize bei iš jos išplaukusiomis išvadomis.
Nuosprendžio turinys rodo, kad, pripažindamas apeliante kalta pagal BK 138 str. 1 d., teismas apsiribojo tik deklaratyviu tycios konstatavimu, nenustates tycios formos, nenurodes tai grindžianciu irodymu, nemotyvaves ir nepagrindes savo išvadu, tad ir šioje dalyje apeliante teisi, laikydama tokius teismo veiksmus šališkais.
BK 138 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas gali buti tik tycia. Tycia gali buti tiek tiesiogine, jei kaltininkas sieke padaryti žala nukentejusio sveikatai, tiek ir netiesiogine, jei kaltininkas samoningai dare prielaida, kad žala nukentejusio sveikatai gali buti padaryta. Be to, šiuo konkreciu atveju, pasekmes galejo kilti ir neatsargumo pasekoje. Kaltes formos bei neatsargumo nustatymas galimas tik konstatavus kaltes buvima. Asmens kalte, tai jo psichinis santykis su veika ir kilusiomis pasekmemis. Pažymetina, kad vien tik nustatyti objektyvieji padarytos veikos požymiai (nusikalstamos veikos padarymo budas, padariniu atsiradimo mechanizmas ir kt), neivertinus ju kartu su kitais faktiniais duomenimis, nelaikomi lemiamais kaltes nustatymo kriterijais. Butent todel, nuosprendyje teismas privalejo išdestyti veikos kvalifikavimo motyvus, pagristi kuno sužalojimo bei sveikatos sutrikdymo sunkumo nustatymo teisinguma, konstatuota padarytu sveikatos sutrikdyma susieti su panaudotu smurtu ir kilusiomis pasekmemis, bei nustatyti ir pagristi J. K. padarytos nusikalstamos veikos tycios valini momenta. Tismas, nepagrisdamas veikos kvalifikavimo, nenurodes jo padarytas išvadas grindžianciu motyvu, apsiribojo vien tik deklaratyvaus teiginio, kad irodymu visetas ir ju analize patvirtina, kad kaltinamoji tycia sužalojo nukentejusia, sukeldama jai nesunku sveikatos sutrikdyma, todel jos veika teisingai ir pagristai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1 d., nurodymu. Deklaratyviais teiginiais paremto apkaltinamojo nuosprendžio surašymas, taip pat rodo byla nagrinejusio teismo šališkuma.
Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomosios dalies surašymui BPK 305 str. nustatyti konkretus turinio reikalavimai teismui yra privalomi. Nuosprendis, surašytas pažeidžiant nuosprendžio surašymui keliamus reikalavimus, negali buti laikomas pagristu, o taip pat ir teisetu. Teismo šališkumas sukliude jam teisingai, objektyviai ir išsamiai išnagrineti šia byla. Galimybes šiuos teismo pažeidimus ištaisyti apeliacines instancijos teisme, nera. Apeliacines instancijos teismo paskirtis yra bylos tikrinimas apeliaciniu skundu ribose. Šiuo, konkreciu atveju, be naujo ir išsamaus bylos išnagrinejimo, to padaryti neimanoma, todel nuosprendis naikinamas ir byla del ja išnagrinejusio teismo šališkumo perduodama iš naujo nagrineti teisme.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 4 p.
nutare:
Nuteistosios J. K. apeliacini skunda tenkinti iš dalies.
Kauno miesto apylinkes teismo 2006 m. rugsejo 28 d. nuosprendi del byla išnagrinejusio teismo šališkumo, panaikinti ir byla perduoti teismui nagrineti iš naujo nuo teisminio nagrinejimo stadijos.
Bylos nagrinejimo teisme metu butina išreikalauti papildomus duomenis, nurodytus šios nutarties aprašomojoje dalyje, taip pat butina pilnai visapusiškai ir objektyviai išnagrineti byla, išsamiai apklausiant ne tik proceso dalyvius, bet ir liudytojus, ištiriant, ivertinant bei motyvuotai pagrindžiant šios nutarties aprašomojoje dalyje ir nuteistosios J. K. apeliaciniame skunde nurodytas faktines aplinkybes ir tik ju pagrindu istatymo nustatyta tvarkai motyvuotai pagristi padarytas išvadas.