- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-10-05
- Bylos Nr.
- 1-1094-805/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45669-2018-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Kaltinamasis
- J. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.1Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) pagalbiniu darbuotoju, teistas 2011 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – 1metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., paskirtą bausmę atlikęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis J. S. 2018 m. rugsėjo 20 d. 23.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatyta 2,39 promilės) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tarpusavio konflikto metu tyčia smogė tris smūgius kumštimi kartu gyvenančiam sugyventinės tėvui G. B. į veidą, o šiam nuo smūgių nugriuvus ant žemės, koja spyrė du spyrius G. B. į veidą, tuo nukentėjusiajam G. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Iš kaltinamojo J. S. apklausos protokolo (b. l. 39-40) matyti, kad su pareikštu įtarimu sutinka visiškai. Nurodė, kad maždaug prieš dvi savaites atsikraustė gyventi į savo sugyventinės tėvo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini). Sodyboje gyvena jis su sugyventine R. B. ir jos tėvas G. B. su drauge. 2018 m. rugsėjo 20 d. vakare su sugyventine ir jos tėvu sodybos kieme gėrė alkoholį, jautėsi labai apsvaigęs. G. B. taip pat buvo girtas. Sėdint kieme prie stalo ir geriant alkoholį su G. B. dėl kažko susiginčijo, kilo žodinis konfliktas, kurio esmės neprisimena. Sėdint prie stalo G. B. bandė jam smogti ranka, bet nepataikė. Dėl to labai susinervino ir tyčia kumštimi smogė sėdinčiam G. B. tris ar keturis smūgius į veidą. Nežiūrėjo kur pataikė, nes buvo supykęs. Smūgiai buvo stiprūs, todėl nuo jų G. B. nugriuvo ant žemės. Jam nugriuvus, iš karto spyrė uošviui du spyrius į galvą ar veidą ir tada iš karto atsitraukė. Tuo metu iš namo atėjo R. B.. Kažkas iškvietė policiją ir medikus. Atvykę policijos pareigūnai jam nustatė 2,39 promilių girtumą. Supranta, kad smogdamas kumštimi ir spirdamas kojomis G. B. sukėlė fizinį skausmą, jį sužalojo, nes nukentėjusysis rėkė, dengėsi galvą, matė, kad jam praskėlė smakrą, sumušė veidą. Dėl įvykdyto nusikaltimo labai gailisi.
Nukentėjusysis G. B. parodė (b. l. 15-16), kad maždaug prieš dvi savaites pas juos apsigyveno dukros sugyventinis J. S.. Visi gyvena kartu, veda bendrą ūkį, kartu rūpinasi buitimi. 2018 m. rugsėjo 20 d. vakare su dukra ir jos sugyventiniu kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), gėrė alkoholinius gėrimus. Tiksliai neprisimena kiek alkoholio išgėrė, bet jautėsi stipriai apsvaigęs. Begeriant dėl kažko susiginčijo, tarp jo ir J. S. kilo žodinis konfliktas, kurio esmės neprisimena dėl girtumo. Žodinio konflikto metu jis bandė smogti J. S., bet dėl girtumo nepataikė. Tada J. S. kumštimi jam smogė apie tris smūgius į veidą, pataikydamas į smakro kairę pusę ir į dešinį skruostą, dėl ko praskėlė smarką kairėje pusėje, bėgo kraujas. Nuo smūgių skaudėjo, nes jie buvo stiprūs, nugriuvo ant žemės. Jam nugriuvus, J. S. spyrė vieną spyrį į veidą, nuo spyrio skaudėjo dešinę akį. Tada J. S. atsitraukė ir jis atsistojo. Netrukus iš namo atėjo dukra R. B.. Jam kraujavo smakras, todėl kažkas iškvietė medikus ir policiją. Policijos pareigūnai jam nustatė 1,84 promilių girtumą. Dukros sugyventinis J. S. jam nežymiai praskėlė smakrą kairėje pusėje, sumušė dešinės pusės skruostą, dėl ko juto fizinį skausmą. Dėl patirto sumušimo niekur nesigydė ir nesigydys, pas teismo medicinos ekspertus vykti atsisako, civilinio ieškinio nereiškia. J. S. pretenzijų neturi, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo J. S. prisipažinimo, nukentėjusiojo G. B. parodymų, kaltinamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:
tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 5-8), kuriame užfiksuoti smurtą patyrusio asmens sužalojimai, o būtent: kraujuojanti žaizda kairėje smakro pusėje, nubrozdinimas galvoje, kraujosruva dešiniajame skruoste;
tarnybinis pranešimas dėl girtumo nustatymo (b. l. 9), kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 21 d. 00.05 val. J. S. nustatytas 2,39 promilės girtumas, o 2018 m. rugsėjo 21 d. 00.11 val. G. B. nustatytas 1,84 promilės girtumas;
įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotonuotraukos (b. l. 10, 11-13) patvirtina, kad įvykio vieta yra kieme prie namo, esančio (duomenys neskelbtini).
Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.
Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad J. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2018 m. rugsėjo 20 d. 23.50 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatyta 2,39 promilės) gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, tarpusavio konflikto metu tyčia smogė tris smūgius kumštimi kartu gyvenančiam sugyventinės tėvui G. B. į veidą, šiam nuo smūgių nugriuvus ant žemės, koja spyrė du spyrius G. B. į veidą, tuo nukentėjusiajam G. B. sukėlė fizinį skausmą. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą. Tarp kaltinamojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys. Nors nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas, tačiau yra kilusios pasekmės, bylos duomenimis nukentėjusysis buvo kaltinamojo sumuštas, nuo suduotų smūgių jautė fizinį skausmą.
Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.
Už J. S. padarytą nusikalstamą veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato (b. l. 48). Kaltinamasis J. S. sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir neprieštaravo dėl siūlomos jam paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 44-48). Nukentėjusiajam pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu įteiktas 2018 m. rugsėjo 21 d. (b. l. 43). Nukentėjusysis G. B. sutinka, jog ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.
Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.).
Kaltinamasis padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą prieš artimą žmogų – sugyventinės tėvą G. B., su kuriuo kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo J. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad J. S. yra jauno ir darbingo amžiaus, išsituokęs (b. l. 21), praeityje vieną kartą teistas (b. l. 23-24), paskirtą bausmę atlikęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 25-27), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašytas (b. l. 31), dirba (b. l. 29). Bylos duomenimis stiprių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajam nėra, sveikatos sutrikdymo mastas jam nenustatytas. Dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą. Civilinio ieškinio nukentėjusysis kaltinamajam nereiškia, sutinka su prokurorės sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Į vertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį, su kuria kaltinamasis sutinka. Tikslu įgyvendinti bausmės paskirtį bei siekiant prevencijos tikslų kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teismo nustatytu terminu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² straipsnis).
Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis J. S. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. 1.11 val. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. 11.05 val. (b. l. 33-34, 35), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).
Kaltinamajam J. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 41-42).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,
J. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. paskirti galutinę 6 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 20 valandų per mėnesį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti J. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. 1.11 val. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. 11.05 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 6 viešųjų darbų valandoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti J. S. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti J. S. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 46 straipsniu išaiškinti, kad darbą nuteistajam parenka bausmę vykdanti institucija kartu su savivaldybių vykdomosiomis institucijomis.
jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti pagal šį straipsnį jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas;
jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu. Viešieji darbai keičiami bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;
jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda arba areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti J. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.