Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2016-06-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-189-610/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-06-08
Bylos Nr.
1-189-610/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52892-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Nukentėjusysis
E. L.
Kaltinamasis
A. B.
Baudžiamoji byla Nr.1-189-610/2016Proceso Nr. 1-01-1-52892-2015-7Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.1.7.2.7.; 1.1.8.10.5.; 1.2.4.8.3.; 2.1.10.1.; 2.1.15.3.3.2.;
MARIJAMPOLĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUMarijampolė2016-06-08

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius sekretoriaujant S. P., dalyvaujant prokurorei B. Č., nukentėjusiojo E. L. atstovei pagal įstatymą D. L., Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotai atstovei E. S., kaltinamajai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini)., gyvenamoji vieta deklaruota, našlė, ūkininkė, neteista, kaltinama pagal LR BK 140 str. 3 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. B. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui o būtent: 2015 m. rugsėjo 17 d., apie 18:00 val., šalikelėje prie M. Š. gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia rankomis sugriebė mažamečiui E. L., gim. (duomenys neskelbtini).,, už kaklo bei už dešinės rankos ir spaudė; suspaudusi dešinės rankos riešą, tampė E. L. į šalis, o E. L. mėginant išsilaisvinti, apdraskė jam petį, savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Kaltinamoji A. B. apklausta įrodymų tyrimo metu kaltės nepripažino. Parodė, kad įvykio dieną melždama karvę pamatė einant du rėkaujančius berniukus, šie prašė dviejų eurų. E. L. pribėgo prie karvės ir spyrė jai į šoną, dėl to karvė pasibaidė ir link jos pusės pavojingai „pasidavė“. Kad karvei buvo įspirta nematė, o tik jautė. Nuvyko aiškintis į Štreimikių kiemą. Čia E. L. už kaklo paėmusi nebuvo, o tik buvo nestipriai suėmusi už rankos, kadangi norėjo jį nuvesti pas Štreimikienę sudrausminti, o šis pats nebūtų ėjęs. E. L. prašė paleisti ranką, bandė išsilaisvinti. Kaip buvo apdraskytas E. L. petys nežino. Vadovaujantis BPK 276 str. 4d. perskaičius jos parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ( b. l. 88-90; 92-93) dalyje, jog nukentėjusiam besimuistant galėjo apdraskyti kaklą dėl perskaitytų parodymų paaiškino, kad po parodymais liepė pasirašyti tyrėja. Ji vaiko neapdraskė, už peties netampė. Civilinio ieškinio nepripažįsta.

Nukentėjusysis E. L. paaiškino, kad įvykio dieną su draugu S. P. einant prie įvykio vietos keliu, norėjo pasikasyti galvą, dėl to pasibaidė kaltinamosios karvė, pradėjo juoktis ir nubėgo pas Simą į namus. Po 15 -20 min atėjo A. B. ir suėmusi už rankos ir kaklo jį laikydama apie 15-20 min. nepaleido, sakė „dabar tavo motka atneš pieną“, tuo metu skaudėjo ranką ir sprandą, prašė, kad A. B. jį paleistų. Po to atvažiavo sesuo ir A. B. paleido. Po įvykio liko žymės ant kaklo, skaudėjo ranką vakare ir naktį.

Liudytoja Z. S. paaiškino, kad įvykio metu, vakare, būnant namuose į kambarį įbėgo K. S. ir liepė eiti į lauką, kadangi mušamas vaikas. Išėjusi į kiemą pamatė, kad jos vaiko niekas nemuša, tačiau matė, kad A. B. buvo suėmusi stiprokai E. L. už riešo. A. B. ant vaiko rėkė vadino „meningitu“. Vaikas rėkė, atsikirtinėjo sakydamas „tu pati meningitė“, rėkė kad skauda, muistėsi. Ji prašė, kad A. B. vaiką paleistų, tačiau ji jos negirdėjo. Viskas truko apie 10 min.

Liudytojas S. P. paaiškino, jog įvykio dieną jam su Eitvydu einant pro fermas į namus, pasibaidė karvė. Vėliau atėjo Audronė ir tampė Eitvydą už rankos, dar buvo už kažkur suėmus, už kur nepamena, apdraskė jo kaklą. Eitvydas verkė, jam skaudėjo. Galvoja, kad Audronė taip su Eitvydu galėjo pasielgti dėl to, kad šis išgąsdino karvę. Paaiškino, kad jiems Audronė buvo skolinga eurą už tai, kad anksčiau jos pasileidusią karvę buvo sugavę.

Šalies argumentai

L. P. Svietojūtė paaiškino, kad įvykio dieną girdėjo kaip lauke rėkauja A. B. ir E. L.. Išėjusi į kiemą matė kaip kaltinamoji laiko E. L. už rankos, o šis verkė, rėkė, kad jį paleistų, sakė, jog skauda, nori paskambinti mamai, tačiau A. B. jo nepaleido, rėkė „ko eini pro mano pievą“. Kai kaltinamoji paleido E. L. šis skambino motinai, po to atvažiavo jo sesuo. Atvažiavus nukentėjusiojo sesei kaltinamoji E. L. ranką buvo paleidus, tačiau vėliau vėl suėmė. Patvirtino, kad E. L. jai rodė nudrėksta odą ant rankos.

Liudytoja S. L. paaiškino, kad įvykio dieną jai paskambino motina ir pasakė jog skambino nukentėjęs ir skundėsi, kad A. B. neleidžia eiti namo. Nuvykusi į konflikto vietą pamatė, jog kaltinamoji E. L. tampo už rankų ir pakarpos po kelią. Matė, brolio apdraskytą kaklą ir rankas. A. B. jai griebė už kaklo, spardė automobilį, rėkė, kad „vaikai be tėvo auga, benkartai“, sakė kvies policija, kad vaikai pabaidė karvę. Tada ji pasiėmė brolį ir išvažiavo namo.

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą , liudytoja D. L. parodė, kad įvykio dieną dirbo, jai paskambino sūnus Eitvydas ir verkdamas pasakė, kad A. B. jį tampo. Per telefoną girdėjo kaip A. B. rėkia „tu esi meningitas ir visa giminė“, „mama atiduos pieną“. Paprašė, kad vaikas palauktų kol sesė jo atvažiuos pasiimti. Tada .paskambino dukrai S. L. ir paprašė, nuvykti pasiimti nukentėjusį. Iš darbo grįžo 23 val., tuo metu nukentėjęs miegojo. Po įvykio naktį vaikas klykė „bijau, laikykit mane“, iki šiol iš baimės naktimis klykia. Dėl šio įvykio E. L. patyrė stresą, vartojo vaistus, bijo eiti pro A. B. namus, teko kreiptis pas gydytoją, gydytojai nurodė faktus, klausė gydytojos kodėl neužfiksuotos aplinkybės, ši paaiškino, kad gal pasimetė lapas. Į ekspertus nesikreipė dėl laiko stokos, be to nerado specialisto.

Liudytojas K. S. paaiškino, kad įvykio dieną buvo pas kaimynus Štreimikius ir matė kaip A. B. stumdė, spardė E. L., buvo paėmusį jį už kaklo, smaugė, apdraskė kaklą. Matė, kad konflikto metu E. L. verkė. Konfliktą stebėjo apie 1 minutę, po to nuėjo į kambarį, todėl nematė kaip viskas baigėsi. Girdėjo iš vaikų, jog konfliktas prasidėjo dėl to, kad neva vaikai pabaidė karvę ir ši išliejo pieną.

2015-09-28 specialisto išvada Nr. G 817/2015(09), patvirtina, kad E. L. 2015-09-17 įvykio metu galėjo jausti fizinį skausmą (b. l. 28).

Gimimo liudijimas AANr.200975, išduotas 2004-12-08 Kalvarijos savivaldybės administracijos CMS, kuriame nurodyti nukentėjusiojo mažamečio E. L., gim. (duomenys neskelbtini), anketiniai duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis įvykio metu buvo mažametis (b. l. 24).

Kaltinamoji A. B. kalta neprisipažino. Paaiškino, kad įvykio dieną E. L. buvo nestipriai suėmusi už rankos, tai yra fizinio skausmo nesukėlė ir to padaryti nesiekė. Teismas jos parodymus vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės, jie paneigti visuma byloje ištirtų duomenų. Nukentėjusysis E. L. parodė apie kaltinamosios jo atžvilgiu naudotus smurtinio pobūdžio veiksmus, tai, kad po įvykio liko žymės ant kaklo, skaudėjo ranką vakare ir naktį. Jo parodymų dalį ir visumą iš esmės tvirtino visi byloje apklausti liudytojai. Kad A. B. buvo suėmusi E. L. už rankos bei kaklo, tampė, E. L. verkė prašė paleisti, nurodė, kad jaučia skausmą, po to ant jo kaklo matėsi apdraskymų žymės patvirtina ir liudytojų Z. S., S. P., P. S., S. L., K. S. parodymai, kurie vieni kitus patvirtina ir papildo, o liudytojų parodymų neatitikimai yra neesminiai, kadangi akivaizdu, kad dėl konflikto pobūdžio liudytojai negalėjo itin detaliai užfiksuoti tikslų A. B. veiksmų pobūdį.

Dėl esminių aplinkybių, t. y. dėl to, kad nukentėjusįjį A. B. buvo suėmusi už rankos, jog E. L. verkė, siekė išsilaisvinti, sakė, jog jam skauda liudytojų parodymai iš esmės nuoseklūs ir, įvertinus tai, kokiomis aplinkybėmis jie matė daromą nusikaltimą, liudytojai davė pakankamai išsamius, logiškus ir nuoseklius parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamosios kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma(išskyrus paneigtą kaltinamosios aiškinimą), jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Lietuvos A. T. 2015-04-15 nutartyje (baudžiamoji byla Nr. 2K-5/2014) konstatavo, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą ir toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis į medikus pagalbos. Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, nukentėjęs iš karto įvykio metu išreiškė savo skausmo pojūtį verkė , nurodė, kad skauda, todėl akivaizdu, kad reagavo į kaltinamosios veiksmus. Vertinant liudytojų ir nukentėjusio parodymų turinį apie reakciją į kaltinamosios smurtinio pobūdžio veiksmus, tai, kad ant kūno liko žymės, teismas neabejoja, kad šiuo atveju nukentėjusiam buvo sukeltas fizinis skausmas, nustatyti faktiniai kaltinamosios veiksmai neabejotinai patvirtina, kad ji suprato, jog taip sukelia fizinį skausmą.

Kaltinamoji aiškino, kad jos tikslas buvo mažametį nukentėjusį nuvesti pas tėvus sudrausminti bei pasiaiškinti. Tačiau byloje nustatyta, kad kaltinamoji tikslą sudrausminti mažametį įgyvendino naudodama fizinę jėgą, tai truko pakankamai ilgą laiko tarpą, todėl akivaizdu, kad suvokė, jog savo veiksmais kelia fizinį skausmą mažamečiui, šiam tai nurodžius, savo veiksmų nenutraukė. Esant šioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad neabejotinai nustatyta, jog kaltinamoji A. B. tyčia smurtaudama prieš mažametį E. L. padarė kaltinamajame akte jai inkriminuotus veiksmus ir sukėlė mažamečiu fizinį skausmą. Jos veika kvalifikuota teisingai, kadangi atitinka nusikaltimo numatyto LR BK 140 str. 3 d. požymius.

Kaltinamosios A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajai A. B. atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Kaltinamoji A. B. yra registruota ūkininkė, nusikalto būdamas neteista, ji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą prieš mažametį asmenį. Teismas atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, vertinant, kad pasekmių nelikę, kaltinamoji našlė, sprendžia jog kaltinamajai skirtina švelniausia LR BK 140 str. 3 d. sankcijoje numatyta bausmė - bauda, kurios dydis viršija sankcijos minimumą

Civilinio ieškovo E. L. atstovė pagal įstatymą D. L. prašė priteisti iš kaltinamosios A. B. 300 eurų E. L. neturtinei žalai atlyginti. Ieškinį grindžia tuo, kad dėl kaltinamosios veiksmų E. L. atžvilgiu t. y. tąsymo, griebimo už kaklo, riešo suspaudimo nukentėjusiam sutriko miegas, jis labai išsigando, iki šiol patiria stiprius dvasinius išgyvenimus, teko kreiptis į medikus, vartoti vaistus.

Kiekvienas asmuo, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kai ji padaryta dėl nusikalstamos veikos, todėl ieškinys tenkintinas ( CK. 6.250 str.2d., BPK 109 str.). Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( CK 6.250 str. 2d.). Aukščiau aptartais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiojo atžvilgiu buvo padarytas nesunkus nusikaltimas tyčiniais kaltinamosios A. B. veiksmais, tačiau šie veiksmai nebuvo iš anksto suplanuoti, jie kilo spontaniškai reaguojant į jos įsitikinimu netinkamą E. L. elgesį. Atsižvelgiant į įrodymų tyrimo metu nustatytas fizinio smurto prieš nukentėjusįjį E. L. aplinkybes bei pasekmes, neabejotinai aišku, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, išgąstį, pažeminimą , taigi patyrė neturtinę žalą. Vienok nėra jokių duomenų ir nukentėjusi nepateikė įrodymų, kad liko veiksmų pasekmės, teko lankytis pas psichologus, bei apie mėnesį laiko vartoti raminamus vaistus. Teismas vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad civilinio ieškovo atstovės prašoma priteisti suma neadekvati padarytai neturtinei žalai, todėl ieškinys mažintinas, padarytos neturtinės žalos dydis atitinka 200 eurų sumą ir ji priteistina nukentėjusiajam E. L..

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl Valstybės turėtų išlaidų byloje teikiant teisinę pagalbą, pažymoje nurodyta, kad pagalba teikta nukentėjusiam E. L., byloje nėra jokių duomenų apie atstovo teiktos teisinės pagalbos pobūdį. Vertinant ir kaltinamosios turtinę padėtį, tai, kad skirtina baudos bausmė, nėra pagrindo išlaidas priteisti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 301-305 str., 307 str. teismas

NUSPRENDĖ:

A. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 3 d. ir nuteisti ją 8 MGL (301,28 Eur) dydžio bauda.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 4(keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos F. M. sąskaitą, įmokos kodas 6801, baudos sumokėjimą patvirtinantis kvitas pateiktas teismui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškota priverstinai

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dalinai priteisti iš kaltinamosios A. B., nukentėjusiajam E. L., gim. (duomenys neskelbtini) 200 (du šimtus) eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir nustatyti, kad šias lėšas uzufrukto teise išimtinai šio vaiko interesais valdo, naudoja jo atstovė pagal įstatymą D. L. gim. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendis per 20d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Nerijus Brinevičius