Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Sandrai Bulovaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei M. K. dėl priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos permokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad palaiko jame išdėstytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2004-12-15 atsakovė M. K. pateikė Vilniaus miesto savivaldybės sveikatos ir socialinės apsaugos departamento Socialinės paramos centrui prašymą šalpos pensijai skirti (b.l. 7). Vilniaus m. Socialinės paramos centro Socialinių išmokų skyriaus 2004-12-24 sprendimu Nr. 3321 atsakovei paskirta tikslinė kompensacija slaugos išlaidoms (I gr. invalidui) nuo 2004-04-01 iki 2010-01-01 kas mėnesį po 172 Lt (b.l. 9). 2007-07-19 Socialinių išmokų skyriaus sprendimu atsakovei nuspręsta mokėti nuo 2005-07-01 iki 2006-07-01 po 200 Lt, nuo 2006-07-01 iki 2007-02-01 po 230 Lt, nuo 2007-02-01 (neterminuotai) po 266 Lt. Šį sprendimą pasirašė Socialinių išmokų skyriaus vedėja I. P. ir vyresnioji socialinių išmokų specialistė I. O. (b.l. 10). 2013-03-27 Socialinių išmokų skyrius priėmė sprendimą dėl mokėjimo sustabdymo, nurodydamas, jog nepriklauso pagal įstatymą (b.l. 11). 2013-04-11 Socialinių išmokų skyrius išsiuntė atsakovei raštą, kuriame išaiškino, jog nuo 2005-07-01 pakeitus invalidumo nustatymo sistemą, asmenims, neatsižvelgiant į jų amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį buvo nustatomi specialieji poreikiai (slaugos poreikis, priežiūros (pagalbos) poreikis ir kiti). Informavo, jog atsakovei nuo 2004-04-01 paskirta ir mokama tikslinė kompensacija slaugos išlaidoms, vadovaujantis Invalidumo pažymėjimais Nr. 833511 ir Nr. 120344, išduotais Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos. I grupė arba netektas 75-100 procentų darbingumas jai buvo nustatytas iki 2006-05-31, todėl priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija galėjo būti skiriama ir mokama tik iki šio termino. Nuo 2006-06-01 Darbingumo lygį nustatinėjanti institucija –NDNT – jai pratęsė darbingumo lygį, tačiau nepriėmė jokio sprendimo dėl specialiųjų poreikių nustatymo, kuris įgalintų skirti ir mokėti priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją nuo 2006-06-01. Minėtu raštu informavo atsakovę, jog nuo 2013-03-01 jai nebus skiriama ir mokama priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija, kol NDNT nepriims sprendimo dėl specialių poreikių nustatymo (b.l. 13-14). 2013-04-18 Socialinių išmokų skyrius priėmė sprendimą dėl 24 696 Lt permokos nustatymo (b.l. 15). 2014-05-30 raštu Socialinių išmokų skyrius pareikalavo atsakovę grąžinti į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sąskaitą permokėtą sumą per 30 dienų nuo šio rašto gavimo (b.l. 17).

Ieškovas, reikalaudamas priteisti iš atsakovės 24 696 Lt priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos permoką remiasi Valstybinių šalpos išmokų įstatymo 19 straipsnio 15 dalimi, kurioje numatyta, kad šalpos išmokos gavėjas privalo pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos, tačiau atsakovė šios pareigos neįvykdė, nors pasirašydama prašymą pažymėjo, kad apie tai informuota. Pažymėtina, jog minimo Įstatymo 19 str. 15 d. taip pat numatyta pareiga ir savivaldybės administracijai, jog ši privalo pranešti šalpos išmokos gavėjui arba vienam iš jo tėvų, globėjui ar rūpintojui, kokios aplinkybės turi įtakos šių išmokų mokėjimui.

Atsakovės atsakovas, atsikirsdamas į ieškovės argumentus, teigė, jog atsakovei nebuvo tinkamai išaiškinta pareiga pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar mokėjimui, kadangi jai nebuvo įteiktas prašymo, kurį ji pasirašė egzempliorius, be to, jame nieko neužsiminta apie specialiųjų poreikių nustatymą. Teismo posėdyje liudytoja apklausta atsakovės motina H. K. paaiškino, jog ji dalyvavusi kartu su dukra pasirašant minėtą prašymą, tačiau jokios papildomos aplinkybės nebuvo aiškintos. Joms buvo pasakyta, kad išmoka bus mokama visą gyvenimą. Be to, buvo pasirašytas tik vienintelis prašymo egzempliorius (b.l. 64). Be to, atsakovės atstovas argumentavo, jog net ir sprendimui skirti atsakovei šalpos pensiją neterminuotam laikui jokie atsakovės atlikti veiksmai ar pateikti dokumentai negalėjo turėti reikšmės, nes dokumentai, kurių pagrindu buvo padaryta išvada, kad šalpos išmoka atsakovei skirtina neterminuotam laikotarpiui buvo pateikti ne atsakovės. Pažymėjo, jog sprendimai, kuriais atsakovei paskirta kompensacija iki šiol nepanaikinti. Be to, pats prašymas atsakovės buvo pateiktas vienai ieškovo darbuotojai, kuri atliko tik formalią procedūrą – priėmė atsakovės prašymą, o sprendimą dėl išmokos skyrimo priėmė visai kiti darbuotojai. Tai pažymėjo ir Socialinių išmokų skyriaus vedėja I. P. atsiliepime į patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-578-852/2014 pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams V. K., A.S. , ir kitiems dėl darbo ginčų komisijos 2013-08-13 sprendimo Nr. DGKS-2992 panaikinimo ir 24 696 Lt materialinės žalos atlyginimo nurodė, jog „M. K. prašymas buvo patenkintas ir šalpos išmoka buvo paskirta neterminuotam laikotarpiui nuo 2004-01-01. Atsižvelgiant į M. K. 2004-05-25 išduotą invalidumo pažymėjimą, šalpos išmoka jai privalėjo būti paskirta iki 2006-06-01. Todėl Socialinių išmokų skyriaus sprendimu 2013-04-16 jai buvo nustatyta 24 696 Lt permoka. <...> Atsakovių veiksmus galėjo įtakoti Įstatymo redakcijos įsigaliojimas nuo 2004 metų, dėl teisės akto pasikeitimo atsiradusi būtinybė patikrinti visas pareiškėjų, gaunančių šalpos išmokas, bylas, 2005 metais vykdytas UAB „NEVDA“ socialinių išmokų apskaitos sistemos „Parama“ atnaujinimas, atsižvelgiant į įstatymo pakeitimus. Manytina, jog automatinis duomenų perkėlimas iš informacinės sistemos „Rūpyba“ į sistemą „Parama“ galimai įtakojo sprendimo dėl šalpos išmokos pasirymo priėmimo teisingumą“ (b.l. 43-46).

Pažymėtina, jog ieškovas permoką sieja su atsakovei M. K. nustatytu netekto darbingumo lygiu, t.y. nurodo, kad jai buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, t.y. iki termino, nustatyto 2004-05-25 išduotame invalidumo pažymėjime (taip nurodyta 2013-04-18 sprendime „Dėl permokos nustatymo“. Prejudicinę reikšmę turinčiame 2014-04-09 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-578-852/2014, nustatyta, jog bylos nagrinėjimo metu M. K. pateikė duomenis, kad jai netekto darbingumo lygis – 80 proc., kuris atitinka I invalidumo grupę, buvo pratęstas nuo 2006-06-01 iki 2007-06-01. Teismo posėdžio metu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė patvirtino, jog M. K. pagal įstatymą turėjo teisę gauti priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją mokamą netekusiam 75-100 proc. darbingumo (I gr. invalidui) iki 2007-06-01, permoka iki to laikotarpio buvo apskaičiuota dėl to, kad ji nebuvo pateikusi netekto darbingumo lygio patvirtinančio dokumento.

Minimu atveju, atsakovės motina H. K. patvirtino, jog dukra M. K. kreipėsi dėl netekto darbingumo lygio patvirtinančio dokumento išdavimo, tačiau šiuo metu šio dokumento dar neturi.

Pagal bylos nustatytas aplinkybes, sutiktina su atsakovės pozicija, jog kompensacijos mokėjimo atsakovei metu buvo teisinis pagrindas mokėti kompensaciją. Sprendimai, kuriais atsakovei kompensacija buvo paskirta neterminuotam laikotarpiui iki šiol nepanaikinti. 2013-04-11 raštu ieškovas atsakovei pranešė, jog kompensacijos mokėjimas sustabdytas, kol bus priimtas sprendimas dėl specialių poreikių nustatymo. Taip pat atsakovė pagrįstai nurodo, jog tokia situacija nebūtų susidariusi, jeigu ieškovas būtų laiku informavęs atsakovę, kad tolesniam kompensacijos mokėjimui yra būtinas specialiųjų poreikių nustatymas. Minimu atveju, pagal bylos duomenis, ieškovas tik 2013-04-11 raštu informavo atsakovę apie invalidumo nustatymo sistemos pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2005-07-01.

Civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad negali būti išreikalauta kaip be pagrindo įgyta: sumos, be pagrindo išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Minimu atveju, pagal byloje nenustatyta jokių nesąžiningų atsakovės veiksmų. Tiek pateikdama prašymą dėl šalpos pensijos skyrimo, tiek ir visą kompensacijos mokėjimo laikotarpį atsakovė elgėsi sąžiningai, t.y. nežinojo, kad jai kompensacija yra mokama galimai neatitinkant įstatymo kompensacijos mokėjimui nustatytų sąlygų. Darytina išvada, jog gaudama kompensaciją, atsakovė elgėsi sąžiningai, kadangi ieškovas nepateikė jokių duomenų, kurie galėtų patvirtinti jos nesąžiningumą (CPK 178, 185 str.).

Atsakovas prašė taikyti sutrumpintą penkerių metų ieškinio senaties terminą. CK 1.125 str. 9 d. nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 str. 1 d.). Ieškovas teigia, kad tikslinė kompensacijos išmoka atsakovei nepriklausė jau nuo 2006-06-01, nes iki 2006-05-31 termino atsakovei buvo nustatytas netektas 75-100 proc. darbingumas. Pagal bylos duomenis, ieškovas 2004-12-16 kreipėsi į VSDFV Vilniaus m. skyriaus I-ąjį pensijų skyrių su prašymu pateikti atsakovės visų invalidumo pažymėjimų patvirtintas kopijas, reikalingas tikslinės kompensacijos skyrimui (b.l. 67, 68). Taigi, atsakovė pagrįstai teigia, jog ieškovas turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą tikrinti atsakovei nustatytą darbingumo lygį ir kitus duomenis, pagrindžiančius išmokos mokėjimo pagrįstumą. Ieškovas dar 2006 metais turėjo sužinoti, kad išmoką atsakovei galimai mokama nepagrįstai. Ieškovui, žinojusiam, kad 75-100 proc. netektas darbingumas atsakovei nustatytas iki 2006-05-31 bei elgiantis neapdairiai, netikrinant išmokos mokėjimo pagrįstumo, darytina išvada, jog ieškinio senaties terminas ieškovui prasidėjo vėliausiai 2006-12-31. Taigi, nuo 2006-12-31 iki ieškinio pareiškimo 2014-08-11 praėjo daugiau nei 8 metai, todėl ieškovas praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą.

Kadangi pasibaigus ieškinio senaties terminui išnyksta teisė į ieškininę pažeistos teisės gynybą, ieškovas praleido sutrumpintą ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl išmokos grąžinimo pareikšti, todėl ieškovo ieškinys atsakovei yra atmestinas (CK 1.131 str. 1 d.).

CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai yra priimta sprendimas iš kitos šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju, atmetus ieškinį, teismo sprendimas yra priimtas atsakovės naudai. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą byloje – 2500 Lt (b.l. 56-58).

Įvertintina, jog atsakovės išlaidos už advokato pagalbą byloje atitinka bylos sudėtingumą, neviršija LR Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. sakyme Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių, todėl jos priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270 str., 279 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, į.k. 188710061, atsakovės M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.