Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, ukrainietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. vengė pareigos pagal teismo nutartį išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti, taip pat neteikė kitos būtinos materialinės paramos vaikui, o būtent:

A. D., žinodamas apie pareigą ir privalėdamas pagal 2007 m. kovo 21 d. Širvintų rajono apylinkės teismo nutartį mokėti lėšas dukters G. S., gimusios (duomenys neskelbtini)., išlaikymui po 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant nuo 2007 m. sausio l d. iki vaiko pilnametystės, laikotarpiais nuo 2007-03-22 iki 2007-07-01, nuo 2007-11-01 iki 2008-04-20, nuo 2008-05-08 iki 2009-01-22, 2010-09-27 iki 2011-06-14 niekur nedirbo, darbo biržoje nesiregistravo ir darbo neieškojo, o nuo 2008-04-21 iki 2008-08-04 dirbo V.Popovo PĮ „Vainera“, pajamas gaudavo, tačiau lėšų vaikui išlaikyti nemokėjo, t.y. vengė pareigos išlaikyti vaiką ir mokėti lėšas vaikui išlaikyti, todėl iki 2011-11-01 įsiskolino 12246,64 litus.

Kaltinamasis A. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2005 m. rugpjūčio 8 d. gimė jo dukra G. S.. Dukra gyvena su motina A. S.. 2007m. kovo 21 d. Širvintų rajono apylinkės teismas nutartimi patvirtino tarp jo ir A. S. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią A. D. įsipareigojo nuo 2007 m. sausio l d. mokėti išlaikymą kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 200 Lt savo dukrai G. S. iki pilnametystės. Iš karto po teismo sprendimo jis dukters išlaikymui per paštą persiuntė du kartus po 100 litų, tačiau tai patvirtinančių dokumentų neturi. Kadangi dukters išlaikymo jis daugiau nemokėjo, A. kreipėsi į antstolius. Iš antstolių jis yra gavęs raginimus mokėti išlaikymą. Nuo 2007 m. kovo 21 d. jis dirbo oficialiai porą kartų. Nuo 2007 m. liepos 2 d. iki spalio 31 d. dirbo D. M. individualioje įmonėje. Paskui nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki rugpjūčio 4 d. dirbo V. Popovo personalinėje įmonėje „Vainera“. Iš abiejų darboviečių po tris kartus buvo atliekami nuskaičiavimai nuo jo darbo užmokesčio. Tačiau kokia tai buvo suma, jis nežino. Jis nuo 2009 m. sausio 22 d. iki 2010 m. rugsėjo 27 d. ir nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2011 m. spalio 24 d. registravosi darbo biržoje. Tačiau išmokos jam nebuvo mokamos. 2010 m. vasarą, kai gyveno su A. kartu, jis prižiūrėjo dukrą G.. Tuo metu A. dirbo. Jis gaudavo socialinę pašalpą 315 litų. Taigi visi ir gyveno iš A. darbo užmokesčio ir jo pašalpos. Po to, kai jis su A. susipyko, jie gyvena atskirai. Paskutiniu metu jo dukra G. savaitgaliais būna pas jį namuose ir tuo metu jis ją išlaiko. Kadangi A. D. niekur oficialiai paskutiniu metu nedirbo, tai dukters išlaikymui pinigų nedavė, nes pats pinigų neturėjo. Jokio nekilnojamojo turto, automobilio jis neturi. Taigi turtu padengti įsiskolinimo jis neturi galimybės. A. D. teigia, kad nevengia mokėti lėšas dukters G. išlaikymui, tiesiog jis niekur nedirbo ir neturėjo pinigų mokėti dukrai. 2011 m. lapkričio 5 d. jis įsidarbino UAB „Malkinė“, apie tai informavo antstolę ir įsipareigojo kas mėnesį mokėti dukters išlaikymui po 100 litų.

Nepilnametės nukentėjusiosios G. S. atstovė pagal įstatymą A. S. teismo posėdžio metu parodė, kad 2005 m. rugpjūčio 8 d. gimus dukrai G. S., jos tėvas A. D. iš pradžių šiek tiek jai padėjo dukrą išlaikyti, tačiau vėliau nustojo teikti materialinę pagalbą. Širvintų rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 21 d. priteisė iš kaltinamojo po 200 Lt kas mėnesį išlaikymą dukrai. Kažkurį laiką po teismo sprendimo A. mokėjo po 200 Lt, tačiau vėliau jis nustojo mokėti dukters išlaikymą, todėl ji kreipėsi į antstolių kontorą. Kurį laiką A. gyveno kartu su ja ir dukra ir tuo metu jis dirbo nelegaliai ir į namus parnešdavo po 100 Lt per mėnesį. Tačiau tai, ką jis uždirbdavo, beveik viską išleisdavo savo reikmėms. Kartais dukrai nupirkdavo kokių nors vaisių. Tačiau jis neduodavo tiek pinigų dukros išlaikymui, kiek buvo numatyta teismo sprendime. Todėl 2008 m. kovo mėnesį A. S. kreipėsi į vaikų išlaikymo fondą, kuris jai mokama po 195 Lt dukters G. išlaikymui. Nuo to laiko, kai ji kreipėsi į šį fondą, A. jokių pinigų dukters išlaikymui nemoka. Jis dirbdavo nelegaliai, nes legaliai įsidarbinti nenorėjo, siekdamas kad nuo jo atlyginimo nebūtų atskaičiuoti alimentai dukters išlaikymui. A. S. žiniomis, A. D. dabar kažkur įsidarbino legaliai, tačiau ir dabar jokių alimentų jis nemoka. Nuo 2010 m. vasaros A. savaitgaliais pasiima pas save į namus G., tačiau jai jokių drabužių, avalynės neperka. Taip pat jis nei dukrai, nei jai dukters išlaikymui jokių pinigų neduoda bei jokiais kitais būdais dukters finansiškai neremia.

Liudytoja antstolė Vilma Leskevičienė parodė, kad 2007 m. balandžio 27 d. A. S. antstolių kontoroje pateikė 2007 m. kovo 21 d. teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-109-779/2007, kuriuo prašė išieškoti iš A. D. dukters G. S. išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį. Vykdant vykdomąjį raštą, iš SODROS antstolė gavo atsakymą, kad A. D. dirba D. M. individualioje įmonėje. Laikotarpyje nuo 2007 m. rugsėjo 6 d. iki lapkričio 5 d. buvo gaunami alimentų įskaitymai iš A. D. darbo užmokesčio. Gavus iš A. S. vykdomąjį raštą, porą kartų registruotu paštu buvo siunčiami A. D. raginimai mokėti išlaikymą. Raginimuose taip pat buvo informuojama, kad asmuo privalo informuoti antstolių kontorą apie įsidarbinimą. Tačiau A. D. pagal raginimus į antstolių kontorą neatvyko, jokių duomenų apie išlaikymo mokėjimą dukrai jis nepateikė, taip pat neinformavo apie įsidarbinimą. Išėjęs iš D. M. IĮ, antstolės duomenimis A. D. niekur nedirbo. Taip pat vykdant vykdomąjį raštą, nustatyta, kad A. D. nekilnojamojo turto ir jokio transporto neturi, bankuose turimuose sąskaitose pinigų neturi. Širvintų Darbo biržos duomenimis jis buvo registruotas nuo 2011 m. birželio 15 d. iki spalio 24 d. Tačiau jokių išmokų negavo. Visą laiką nuo vykdomojo rašto pateikimo, periodiškai A. S. kreipdavosi į antstolių kontorą su prašymu išduoti jai pažymas dėl išlaikymo nemokėjimo. Rašydama šiuos prašymus, ji nurodė, kad A. D. dukters išlaikymui išlaikymo nemokėjo ir vaiko materialiai nerėmė. Ji nei karto neinformavo, kad būtų gavusi išmokas vaiko išlaikymui. Apie tai, kad A. D. laikotarpyje nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki 2008 m. rugpjūčio 4 d. dirbo V. Popovo personalinėje įmonėje „Vainera“, antstolė informacijos neturėjo. A. D. išlaikymo įsiskolinimas 2011 m. lapkričio 1 d. yra 12246,64 Lt. Ji taip pat nurodė, kad 2011 m. lapkričio 18 d. pirmą kartą pagal šaukimą A. D. atvyko į antstolių kontorą ir pranešė, kad prieš savaitę įsidarbino ir, jog išieškotojai kas mėnesį mokės po 100 Lt.

Iš Širvintų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 21 d. nutarties matyti, kad A. D. taikos sutartimi įsipareigojo savo 2005 m. rugpjūčio 8 d. gimimo dukrai G. S. mokėti išlaikymą po 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, pradedant nuo 2007 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, pervedant pinigus pašto perlaidomis kas mėnesį ne vėliau mėnesio 30 dienos. (b.l. 14).

Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie SAD ministerijos prašyme pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad fondas nuo 2008 m. kovo mėnesio kas mėnesį moka po 195 Lt išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo G. S. (b.l. 3-5).

Antstolės Vilmos Leskevičienės pateiktoje pažymoje nurodyta, kad A. D. išlaikymo įsiskolinimas 2011 m. lapkričio 1 d. -12246,64 Lt (iš jų 3930,83 Lt G. S., 8315,81 Lt Vaikų išlaikymo fondui). A. D. pinigus sumokėjo tik tris kartus – 2007-09-06, 2007-10-10-2007-11-05 (b.l. 17-20).

Iš Širvintų teritorinės darbo biržos pažymos matyti, kad A. D. Širvintų darbo biržos skyriuje buvo įregistruotas nuo 2009 m. sausio 22 d. iki 2010 m. rugsėjo 27 d. ir nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2011 m. spalio 24 d.

Iš SODROS duomenų matyti, jog A. D. 2007 m. liepos 2 d. – 2007 m. spalio 31 d. dirbo D. M. individualioje įmonėje, nuo 2008 m. balandžio 21 d. iki rugpjūčio 4 d. dirbo V. Popovo personalinėje įmonėje „Vainera“, o nuo 2011 m. lapkričio 5 d. dirba UAB „Malkinė“ (b.l. 55).

Motyvuojamoji dalis

BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. BK 164 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – vengimas išlaikyti vaiką, nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. Skirtingai negu 1961 m. BK, 2000 m. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.

Byloje nustatyta, kad A. D. būdamas darbingas, žinodamas apie pareigą pagal teismo nutartį mokėti išlaikymą, pakankamai ilgą laiką niekur nedirbo, neįsiregistravo darbo biržoje ir nedėjo jokių realių pastangų gauti daugiau pajamų. Lietuvos darbo biržos ir SODROS duomenys patvirtina, kad kaltinamasis nuo 2007 m. kovo 21 d. kuomet buvo priimta Širvintų rajono apylinkės teismo nutartis priteisti išlaikymą dukrai iki pilnametystės tik pora kartų buvo įsidarbinęs ir kurį laiką buvo užsiregistravęs darbo biržoje, tačiau net ir gaudamas darbo užmokestį bei registravimosi metu socialinę pašalpą dukrai jokio išlaikymo neteikė, išskyrus antstolės nurodytas tris įmokas. Aukščiau nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, įrodo, kad A. D. vengė išlaikyti savo dukrą, t.y. jis nesiėmė priemonių susirasti darbą ir gauti lėšų, kurias galėtų skirti dukrai. Be to, jis gaudamas tam tikras pajamas kaip pašalpas ar nelegalų darbo užmokestį, galėjo dalį šių lėšų panaudoti būtiniems vaiko poreikiams patenkinti, tačiau to nepadarė. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus įrodymus, kaltinamojo, liudytojos, nukentėjusiosios atstovės parodymus, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje.

Nusikaltimas padarytas tyčia, nes A. D. suprato, jog turi išlaikyti dukrą, žinojo pareigą teikti išlaikymą G. S., galėjo tą pareigą bent dalinai vykdyti ir jos sąmoningai nevykdė.

Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 22 d. iki 2010 m. rugsėjo 27 d. kaltinamasis niekur nedirbo ir nesiregistravo darbo biržoje, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad minėtu laikotarpiu A. D. registravosi darbo biržoje, todėl šis laikotarpis išskiriamas iš kaltinimo. Tačiau šio laikotarpio išskyrimas iš kaltinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Kaltinamojo A. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas ir byloje nustatytas aplinkybes – kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tyčia, nusikaltimas yra baigtas, į kaltinamojo asmenybę, t.y. kaltinamasis neteistas, baustas administracine tvarka, dėl nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino, šiuo metu dirba, paskutiniu metu savaitgaliais prižiūri dukrą ir ją savaitgaliais išlaiko, į tai, kad atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Remdamasis aukščiau nurodytu, teismas A. D. už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje skiria 6 mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbinę veiklą ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendė:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje ir nuteisti laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį tęsti darbinę veiklą ir be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.