Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, teisėjų Jelenos Šiškinos, Tatjanos Žukauskienės teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „S.M.T.“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje, pradėtoje pagal UAB „S.M.T.“ ieškinį dėl draudimo išmokos išmokėjimo atsakovei AAS „Gjensidige Baltic“

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovė klaidingai nurodo, kad remonto darbams nusidėvėjimas neskaičiuojamas tik transporto priemonėms. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 str. 2 d. yra numatyta, kad šio įstatymo nuostatos yra taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei. Karteris yra motorinė transporto priemonė skirta važinėti ne sausumos keliais.

Sprendime nepagrįstai nurodoma, kad ieškovė nepateikė vertintojams duomenų apie Katerio įsigijimo dokumentus ir jiems nebuvo žinoma įsigijimo kaina, nes ieškovas tokius duomenis pateikė. Iš jų matyti katerio įsigijimo kaina 45 000 Lt., o pardavimo 5 000 Lt.

Teismas, priimdamas sprendimą dalyje, dėl katerio remonto kaštų vertinimo, remiasi Taisyklių 15 p. (Dėl LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ 2008 vasario 13 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“), kuriose aiškiai ir konkrečiai nurodoma, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Šiose Vyriausybės patvirtintose taisyklėse nurodytas baigtinis remonto išlaidų sąrašas, kuriame konkretizuojamas verčių apskaičiavimas. Šiame punkte aiškiai nurodoma, kad remonto darbams, dažymo darbams nėra taikomas nusidėvėjimas. Taip pat teismas, remdamasis atsakovės teiginiu, kad perdažius visą katerį būtų pagerinta jo būklė, nesivadovauja nei ekspertų išsakyta nuomone nei Taisyklių 15 p. numatyta nuostata, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio.

Teisėjas, priimdamas sprendimą, nesivadovauja teismo ekspertu atliktais vertinimais, o vadovaujasi sudaryta UAB „Laivo sandėlis“ sąmata, kurios dydis yra 1358,8 EUR be PVM. Neaišku dėl kokių priežasčių, tačiau teismas, priimdamas sprendimą, remiasi būtent ta sąmata, o ne ekspertų paskaičiavimais dėl kurių abi bylos šalys buvome priėjusios kompromisą (išskyrus darbų nuvertėjimo paskaičiavimą). UAB „Laivo sandėlis“ pateikė tris sąmatas: pirma sąmata buvo pateikta prie užginčyto UAB „Pajūrio autorinka“ vertinimo, antra sąmata pateikta teismui prieš atliekant teismo ekspertizę, o trečia sąmata teismo ekspertui. Teismo sprendimas, priimtas remiantis išimtinai UAB „Pajūrio sandėlis“ sąmata, prasilenkia su protingumo ir sąžiningumo principais. Jei yra pateikiamos trys skirtingos sąmatos to paties daikto, tam pačiam remontui, teismas privalėjo suabejoti paskaičiavimų tikslumu bei naudingumu ir remtis ekspertų darytais paskaičiavimais ir pateiktais paaiškinimais. Remontas be pilno dažymo (gelkauto uždėjimo) nebūtų katerio atstatymas iki buvusios būkles.

LR Draudimo Įstatyme aiškiai nurodoma, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo. Turto įsigijimo kainą negali būti imama už pagrindą nustatinėjant patirtą žalą. Juk turtas gali būti ne tik pirktas, bet ir gautas dovanų. Teismas sukūrė precedentą, kuris leistų draudimo bendrovėms nemokėti išmokų už dovanų gautas ar kitais būtais neatlygintinai perleistas transporto priemones. Turto ir verslo vertinimo metodikos II dalies Lyginamasis metodas ir jo taikymas 61 str. nurodo, kad jeigu nėra informacijos apie šios metodikos 58.1 punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius. Galima daryti išvadą, kad ekspertas J. U. ir ekspertas A. P. nenusižengdami įstatymų nuostatoms priėmė teisingą sprendimą pasirinkdami būtent tokį katerio vertės nustatymą.

Teismas, visiškai nevertindamas ekspertų pateiktų išvadų, kad tik padengus Katerį gelkauto sluoksniu būtų galima atstatyti jo rinkos vertę, priėmė savotišką sprendimą, kuriame nurodo, kad nereikia dažyti viso katerio, o pakanka tik nudažyti esamą pažeidimą. Turto vertintojai D. G., A. P. ir teismo ekspertas J. U. teismo posėdyje paaiškino, kad padengus suremontuotą katerio korpuso dalį dalinai gelkauto sluoksniu, ši katerio dalis būtų šviesesnio atspalvio negu visas korpusas dėl medžiagų naujumo, nes suremontuota korpuso dalis būtų pagaminta iš naujų analogiškų medžiagų, o kita korpuso dalis liktų sena, t. y. pagaminta 1993 metais. Taismui buvo pateikti du galiojantys turto vertinimai, kuriuos atliko teismo eksperto statusą turintis A. P. ir teismo priskirtas ekspertas J. U.. Abiejų vertinimų išvadose buvo remtasi viso laivo korpuso dažymu, nes tik tokiu atveju būtų vientisa spalva ir kateris būtų atstatytas iki buvusios būklės prieš įvykį, tik teismo ekspertas taikė darbų nuvertėjimą, kuris prieštarauja įstatyminėms normoms. Teismas nagrinėdamas byloje pateiktus įrodymus bei žodinius parodymus neįsigilino, kad teismo ekspertas J. U. teikdamas, kad technologiškai ir ekonomiškai nepagrįsta dažyti visą laivo ir remdamasisi išsakytu taikė 82 procentų nuvertėjimą, kuris yra neleistinas įstatyminiu pagrindu.

Teismas priėmė sprendimą neatsižvelgdamas į šalių pareiškimus, nes per paskutinį teismo posėdį, apklausus teismo ekspertą J. U., savo baigiamosiose kalbose šalys išsakė savo poziciją. Draudimo bendrovės atstovas (atsakovas ) prašė priteisti nustatyta teismo eksperto žala tai yra 634,54 EUR ir 2955,23 EUR atėmus jau išmokėtą 1508,64.EUR sumą tai yra viso 2081,13 EUR, o taip pat proporcingas tai sumai bylinėjimosi išlaidas.

LR CK 6.249 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad galiojančios kainos žalai atlyginti teismo sprendimo dienai skaičiuojamos tik tada, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. LR Draudimo įstatymo ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 p. numatyta, kad žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio.

Atsakovo nuomone, teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai nesivadovavo A. P. firmos 2013-07-19 turto vertinimo ataskaita, kurioje katerio remonto kaštai apskaičiuoti į juos įtraukus išlaidas už viso katerio korpuso dažymą. Nesutiko su ieškovo teiginiu, kad remontas be pilno dažymo (gelkauto uždėjimo) nebūtų katerio atstatymas iki buvusios būklės.

Sutiko su teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju išlaidos visam katerio korpusui dažyti nelaikytinos būtinosiomis remonto išlaidomis. Tą patvirtina teismo eksperto J. U. atliktos ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, kad katerio korpuso dažymas po lokalinio remonto nepagrinžiamas ekonomiškai, nes katerio techninės charakteristikos lieka nepakitusios. Viso katerio dažymas technologiškai ir ekonomiškai pagrindžiamas tik tuo atveju, jei viso korpuso viršutinis sluoksnis gelkautas yra išblukęs ir daug kur pažeistas osmoze (laikui bėgant veikiant fizinei jėgai, temperatūrai, vandeniui, viršutinis sluoksnis gelkautas sutrūkinėja, pradeda leisti drėgmę). Nėra duomenų apie iki įvykio buvusią katerio korpuso būklę. Kaip jau minėta, eismo įvykio metu tebuvo pramušta nedidelė skylė katerio korpuse, jokių kitų pažeidimų nepadaryta. Eismo įvykis nesąlygojo gelkauto išblukimo ar/ir osmozės. Suremontavus prakirstą skylę ir neperdažius viso katerio korpuso, jo techninės savybės išliktų nepakitusios (nebūtų blogesnės, nei buvo prieš eismo įvykį). Visi trys teismo apklausti ekspertai paliudijo, kad suremontuota katerio korpuso dalis dėl medžiagų naujumo būtų šviesensė, tačiau laikui bėgant spalva susilygintų. Pažeista katerio korpuso dalis nedidelė, dalis jos būtų žemiau vaterlinijos. Remonto išlaidos dažant visą katerio korpusą (15 944,89 Eur (55 054,51 Lt) viršytų paties katerio kainą (13 032,90 Eur (45 000 Lt), tokiu būdu apgadinto katerio būklė būtų ne tik atstatyta į buvusią prieš eismo įvykį, bet ir pagerinta. Katerį ieškovas įsigijo kelios dienos prieš įvykį. Žinant turto realią rinkos kainą nėra pagrindo vadovautis vidutine analogiško turto rinkos verte. Aplinkybė, kad kateris prieš eismo įvykį buvo naujai suremontuotas, neįrodyta. Viso katerio perdažymas nelaikytinas būtinuoju remontu, o tik estetinės išvaizdos pagerinimu, taigi draudikas neturi pagrindo atlyginti tokio remonto išlaidas.

Ieškovas neteisingai interpretuoja Turto ir verslo vertinimo metodiką, kadangi, vertinant turtą, informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas naudojama tik tuo atveju, jeigu nėra informacijos apie sandorių kainos. Šiuo atveju sandorio kaina yra žinoma. Ieškovas neįrodė, kad jo įsigyto katerio vertė realiai buvo didesnė už jo sumokėtą pirkimo kainą, kad prieš pat įvykį kateris buvo suremontuotas ar pan.

Nesutiko su ieškovo pozicija, kad teismas neva sukūrė precedentą, kuris leistų draudimo bendrovėms nemokėti išmokų už dovanų gautą turtą. Dovanų gauto turto vertė būtų vertinama atsižvelgiant į vidutinę analogiško turto rinkos vertę.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliacijos objektas – pažeisto ieškovo katerio atstatymo darbų apimtis ir darbų kaina.

Teismas nustatė, kad M. B. 2012 m. gegužės 25 d., vairuodamas automobilį „Opel Frontera“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga, kiemo aikštelėje Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), kliudė ant specialios priekabos užkeltą pramoginį katerį (jachtą) „Baha Cruisers“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir apgadino katerio kairės pusės galinį kampą – pramušė skylę korpuse. Kateris nuosavybės teise eismo įvykio metu priklausė ieškovei. Ieškovė ginčo katerį nusipirko 2012 m. gegužės 11 d. už 13 032,90 Eur (45 000 Lt), o pardavė 2014 m. liepos 3 d. už 1 448,10 Eur (5000 Lt) (b. l. 152, 153). Automobilio valdytojo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi atsakovė. Ieškovė 2012 m. gegužės 28 d. pateikė atsakovei prašymą išmokėti draudimo išmoką (b. l. 7). UAB „Pajūrio Autorika“ 2012 m. birželio 18 d. turto vertinimo ataskaitoje nustatė, kad katerio remonto kaštai yra 6 303 Lt. (b. l. 16). Vadovaudamasi nurodyta turto vertinimo ataskaita, atsakovė išmokėjo ieškovei 1 508,64 Eur (5 209,02 Lt) be PVM draudimo išmoką.

Ieškovė nesutiko su nurodyta turto vertinimo ataskaita ir 2013 m. vasario 5 d. dėl jos kreipėsi į Turto vertinimo priežiūros tarnybą (toliau – Tarnyba) (b. l. 20–23). Tarnyba 2013 m. vasario 21 d. pateikė ieškovei atsakymą, kuriame nurodė, kad turto vertintojo D. G. nustatyta katerio remonto darbų vertė, t. y. 6 303 Lt, negauta kaip turto vertintojo atlikto turto vertinimo rezultatas, nes vertintojas, paskaičiuodamas remonto darbų kainą, panaudojo informaciniuose šaltiniuose esančią informaciją ir UAB „Laivo sandėlis“ pateiktus duomenis apie remonto darbų kainas bei padarė išvadą, kad katerio remonto darbų kaštai yra 6 303 Lt (b. l. 24, 25). Tarnyba pažymėjo, kad Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme katerio remonto darbai nėra vertinimo objektas. Atsakovė kreipėsi į UAB „Pajūrio autorika“ dėl remonto kaštų nustatymo. Pastarasis turto vertintojas 2013 m. balandžio 16 d. pateikė retrospektyvinio vertinimo ataskaitą, kurioje nustatė 897,82 Eur (3100 Lt) katerio remonto kaštų dydį (b. l. 64). Ieškovė kreipėsi į kitą turto vertintoją – A. P. firmą. Pastaroji 2013 m. liepos 19 d. pateikė turto vertinimo ataskaitą, kurioje nustatė, kad katerio remonto vertė 2013 m. birželio 26 d. data – 15 944,89 Eur (55 054,41 Lt) su PVM (b. l. 29).

Byloje paskirta katerio remonto kaštų nustatymo ekspertizė. Eksperto nustatyta, kad ginčo kateriui suremontuoti, t. y. lokaliniam remontui atlikti, 2012 m. gegužės 25 d. reikėjo 634,54 Eur (2 190,94 Lt), o lokaliniam remontui ir korpusui dažyti – 2 955,23 Eur (10 203,81 Lt). Teismas remdamasis byloje esančiu UAB „Laivo sandėlis“ komerciniu pasiūlymu (ekspertizės akto 12 lapas) sprendė, kad atsakovė turėtų išmokėti draudimo išmoką, lygią remonto kaštų išlaidoms, atskaičius PVM (kateris ieškovo nebus remontuojamas), t. y. 1 358,8 Eur (1 720 Eur – 1 720 Eur x 0,21 = 1358,8 Eur). Atsakovė išmokėjo ieškovei 1 508,64 Eur. Kadangi atsakovės ieškovei išmokėta draudimo išmoka viršija teismo sprendimo priėmimo metu nustatytą būtinų remonto išlaidų be PVM dydį (1 358,8 Eur), teismas sprendė, kad ieškinys turi būti atmestas.

Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovė klaidingai nurodo, kad remonto darbams nusidėvėjimas neskaičiuojamas tik transporto priemonėms. Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 1 str. 2 d. yra numatyta, kad šio įstatymo nuostatos yra taikomos kiekvienai privalomai registruoti motorinei transporto priemonei. Karteris yra motorinė transporto priemonė skirta važinėti ne sausumos keliais. Teisėjų kolegijos vertinimu šie apelianto argumentai nėra reikšmingi, nes teismas nemažino priteistinos sumos dėl katerio nusidėvėjimo.

Ieškovas nurodo ir tai, kad Draudimo įstatyme aiškiai nurodoma, kad žalos dėl turto sunaikinimo dydis nustatomas pagal sunaikinto turto rinkos vertę iki sunaikinimo. Turto įsigijimo kainą negali būti imama už pagrindą nustatinėjant patirtą žalą, juk turtas gali būti ne tik pirktas, bet ir gautas dovanų. Teismas sukūrė precedentą, kuris leistų draudimo bendrovėms nemokėti išmokų už dovanų gautas ar kitais būtais neatlygintinai perleistas transporto priemones. Tačiau tokia apelianto pozicija yra visiškai nepagrįsta, nes dovanoto turto vertė būtų vertinama atsižvelgiant į vidutinę analogiško turto rinkos vertę, vadinasi teismas ieškovo nurodomo precedento nesukūrė.

Ieškovas nurodo ir tai, kad teismas nepagrįstai sprendė, kad nereikia dažyti viso katerio, o pakanka tik nudažyti esamą pažeidimą. Teisėjų kolegija nesutinka ir su šiuo ieškovo argumentu. Kateris pagamintas 1993 metais, teismo eksperto J. U. teigimu technologiškai ir ekonomiškai nepagrįsta dažyti visą laivą, nes jo nuvertėjimas sudaro 82 procentus. Dažomas plotas yra nedidelis, dalis jo slepiasi po vandeniu ir laikui bėgant senos ir naujos dangos spalva suvienodės.

Galiausiai apeliantas teigia, kad teisėjas, priimdamas sprendimą, nesivadovauja teismo ekspertu atliktais vertinimais, o vadovaujasi sudaryta UAB „Laivo sandėlis“ sąmata, kurios dydis yra 1 358,8 EUR be PVM. UAB „Laivo sandėlis“ pateikė tris sąmatas: pirma sąmata buvo pateikta prie užginčyto UAB „Pajūrio autorinka“ vertinimo, antra sąmata pateikta teismui prieš atliekant teismo ekspertizę, o trečia sąmata teismo ekspertui. Jei yra pateikiamos trys skirtingos sąmatos to paties daikto, tam pačiam remontui, teismas privalėjo suabejoti paskaičiavimų tikslumu bei naudingumu ir remtis ekspertų darytais paskaičiavimais ir pateiktais paaiškinimais. Teisėjų kolegija kritiškai vertina ir šį apelianto argumentą. Pagal Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 15 punktą, žalos dėl turto sugadinimo, kai jį remontuoti ekonomiškai tikslinga, atlyginimo dydis nustatomas pagal turėtas remonto išlaidas, būtinas atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo turto neremontuoja, atlyginamos apskaičiuotos būtinos turto remonto išlaidos (be PVM) atkurti sugadintą turtą ar jo detalių ir (ar) dalių rinkos vertę iki eismo įvykio. Būtinas remonto išlaidas sudaro remonto darbų vertė, dažymo darbų vertė, keičiamų dalių vertė (nuvertinant dalis dėl nusidėvėjimo), dažymo medžiagų vertė ir papildomos išlaidos (transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos). Būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos pagal vidutinius darbų ir keičiamų detalių ir (ar) dalių įkainius, atitinkančius technologijos lygį, vadovaujantis rekomenduojamais laiko normatyvais. Vadinasi ieškovui turi būti atlyginta realiai jo patirta žala. Iš byloje esančių specializuotų įmonių komercinių pasiūlymų matyti, kad katerį galima buvo suremontuoti už teismo nustatytą kainą. Iš trijų UAB „Laivo sandėlis“ pateiktų sąmatų, teismo pasirinkta buvo didžiausia. Be to byloje yra ir kitų duomenų iš kurių matyti, kad katerio remontą buvo galima atlikti dar pigiau. Priteisus ieškovo reikalaujamą sumą jis nepagrįstai pasipelnytų.

Apibendrinus išdėstytą, apeliacinės instancijos konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi draudimo santykius reguliuojančiomis teisės normomis, sprendimą motyvavo pagal CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą atmesti.

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 9 d. sprendimą, nepakeistą.