- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-21
- Bylos Nr.
- A-143-868-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Edvardas Sinkevičius
- Pareiškėjas
- A. B., V. J.
- Atsakovas
- Vertybinių popierių komisijai
- Trečiasis asmuo
- AB FMĮ ,,Finasta“
- Advokatai
- Ramūnas Audzevičius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Edvardo Sinkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B. ir V. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir V. J. skundus atsakovui Vertybinių popierių komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB FMĮ ,,Finasta“ dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. su skundu (T 1, b. l. 4 – 17; T 2, b. l. 136 – 139) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovo Vertybinių popierių komisijos (Komisija) 2005 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 2K-191 ,,Dėl finansų maklerio generalinės licencijos galiojimo panaikinimo“, kuriuo atsakovas, vadovaudamasis Vertybinių popierių rinkos įstatymo (Įstatymas) 28 straipsnio 3 dalies 6 punktu, nusprendė panaikinti jam išduotos finansų maklerio generalinės licencijos Nr. A005 galiojimą, bei priteisti jam iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas dėl tokių priežasčių:
1. Komisija neteisingai nustatė faktines aplinkybes. Paaiškino, kad 2002 m. gruodžio 23 d. su M. M. K. (Pardavėja) atstovu J. L. kaip fizinis asmuo (Pirkėjas) savo vardu ir sąskaita sudarė preliminariąją sutartį, kurios 2.2 punkte susitarė, kad per 30 dienų nuo Pardavėjos nuosavybės teisės į akcijas įgijimo dienos sudarys tarpusavyje akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, atliks visus kitus veiksmus, reikalingus tinkamam ir besąlygiškam nuosavybės teisės į akcijas perleidimui. Preliminariosios sutarties 2.3 punkte numatė pagrindines akcijų pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas, t. y. kad: (a) sutartimi bus perleidžiamos visos akcijos, kurias Pardavėja įgijo vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1130 ,,Dėl atlyginimo piliečiams už valstybės išperkamą išlikusį nekilnojamąjį turtą valstybei nuosavybės teise priklausančiais vertybiniais popieriais (akcijomis)“; (b) akcijų pirkimo - pardavimo kaina, kurią Pirkėjas sumoka Pardavėjai, yra 0,40 Lt už vieną akciją; (c) atsiskaitymas šalių susitarimu bus nustatomas sandorio dieną akcijų pirkimo - pardavimo sutartyje, ir atsiskaitymą tarp šalių vykdys AB FMĮ ,,Finasta“. Pardavėjos atstovui J. L. informavus, kad valstybė jau perdavė akcijas (904 761 paprastąją vardinę 1 Lt nominalios vertės AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ akciją) Pardavėjai, laikydamiesi preliminariosios sutarties 2.2 bei 2.3 punktuose prisiimtų įsipareigojimų, kreipėsi dėl pagrindinės akcijų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo į AB FMĮ ,,Finasta“, kuriai pateikė preliminariąją sutartį ir 2003 m. balandžio 14 d. akcijų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 359. Paaiškino, kad 1996 m. gruodžio 11 d. yra sudaręs su AB FMĮ ,,Finasta“ vertybinių popierių sąskaitos aptarnavimo sutartį, yra šios įmonės klientas ir per ją vykdo visas operacijas su savo vertybiniais popieriais. Pareiškėjas pažymėjo, jog prieš pasirašant akcijų pirkimo - pardavimo sutartį trečiasis suinteresuotas asmuo supažindino jį ir Pardavėjos atstovą su galimybe pateikti pavedimus parduoti ir pirkti akcijas Nacionalinės vertybinių popierių biržos (Birža) rinkos kaina. Teigė, kad 2003 m. balandžio 24 d. sutartį - pavedimą dėl vertybinių popierių pirkimo – pardavimo sudarė laikydamiesi preliminariosios sutarties sąlygų. Nurodė, kad Komisija neatsižvelgė į jo rašytinius paaiškinimus, jog 2002 m. gruodžio 23 d. ir 2003 m. balandžio 24 d. sutartis sudarė kaip privatus fizinis asmuo, todėl neteisėtai bei nepagrįstai kvalifikavo jo asmenį. Pareiškėjas nesutiko su Komisijos nurodytomis aplinkybėmis, kad sudarydamas 2003 m. balandžio 24 d. sutartį jis ėjo AB FMĮ „Finasta“ valdybos nario, taip pat AB ,,Invalda“ valdybos nario pareigas, veikė kaip finansų makleris. Pažymėjo, kad sudarydamas 2002 m. gruodžio 23 d. ir 2003 m. balandžio 24 d. sutartis neveikė kaip finansų makleris, neatstovavo nei AB FMĮ ,,Finasta“, nei AB „Invalda“, nei kitiems asmenims. Negalėjo veikti ir neveikė kaip valdybos narys, nes valdyba yra kolegialus bendrovių valdymo organas, kolegialiai priimantis sprendimus jos kompetencijai priskirtais klausimais (Akcinių bendrovių įstatymo 34 str. l d., 35 str. 1 - 7, 10 d.). Todėl valdybos nariai neveikia pavieniui ir neatlieka veiksmų, išeinančių už valdybos kompetencijos ribų. Nors jis turi finansų maklerio licenciją, tačiau tai nesudarė Komisijai pagrindo teigti, kad sudarydamas 2003 m. balandžio 24 d. sutartį jis veikė kaip finansų makleris. Sandorį su Pardavėjos atstovu sudarė kaip privatus fizinis asmuo savo vardu ir sąskaita. Pagal 2002 m. gruodžio 23 d. ir 2003 m. balandžio 24 d. sutartis jose numatytas teises bei pareigas įgijo jis, o ne AB FMĮ ,,Finasta“ ar AB ,,Invalda“.
2. Komisija, teigdama, jog jo, kaip finansų maklerio ir tarpininko valdybos nario, elgesys pažeidžia Įstatymo 24 straipsnio 3 dalies l, 2, 5, 6 punktus, 24 straipsnio 4 dalį ir griauna investuotojų pasitikėjimą vertybinių popierių rinka, neteisingai pritaikė šį įstatymą. Pažymėjo, kad įstatyme nenurodyta, jog tarpininkų pareigų turi laikytis makleriai ir kiti asmenys. Įstatymo 2 straipsnio 31 dalis nustato baigtinį vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų sąrašą, į kurį patenka tik finansų maklerio įmonės bei komerciniai bankai. Pabrėžė, kad sudarant 2003 m. balandžio 24 d. akcijų pirkimo - pardavimo sandorį tiek jo, tiek Pardavėjos tarpininkas buvo finansų maklerio įmonė AB FMĮ „Finasta“. Kadangi sudarydamas minėtą sandorį jis nevykdė maklerio veiklos, o buvo tik šio sandorio šalis, todėl jam negali būti taikomos Įstatymo 24 straipsnyje numatytos tarpininko pareigos bei Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų etikos kodeksas (Kodeksas).
3. Komisija neteisėtai vadovavosi Įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 6 punktu. Pažymėjo, kad Įstatymas numato, jog licencijos turėjimas patvirtina tik asmens pasirengimą užsiimti finansų maklerio veikla, bet tai jokiu būdu nereiškia to asmens civilinių teisių apribojimo. Todėl paminėta teisės norma negali būti taikoma asmeniui, kai jis nevykdo savo profesinės veiklos. Nurodė, kad iš šios teisės normos hipotezės matyti, jog teisės norma yra taikytina tik esant trims sąlygoms: 1) maklerio veiksmams (atliekamiems vykdant profesinę veiklą); 2) jei makleriai šiais veiksmais nesilaiko šio Įstatymo ar Komisijos priimtų teisės aktų; 3) abi pirmiau paminėtos sąlygos turi egzistuoti kartu. Kadangi 2003 m. balandžio 24 d. sutartį sudarė ne kaip makleris, o kaip fizinis asmuo, todėl negalėjo pažeisti Įstatymo ar Komisijos priimtų teisės aktų. Be to, Komisija nenustatė, kad jis būtų pažeidęs jos priimtus teisės aktus. Nėra nei vienos iš Įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 6 punkto taikymo sąlygų, todėl Komisija neturėjo vadovautis šia norma.
4. Priimdama sprendimą Komisija pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kuri nustato, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. privalo būti motyvuotas. Taip pat pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio l dalies 3 punkte bei Europos Bendrijų Teisingumo Teismo ir Lietuvos teismų jurisprudencijoje įtvirtintą proporcingumo principą, kuris reiškia ir tai, kad administraciniame akte numatytas poveikio priemonių mastas bei griežtumas turi būti proporcingi administravimo tikslui. Komisija nemotyvavo, kuo remdamasi ji nusprendė parinkti konkrečią sankciją -panaikinti jo finansų maklerio licencijos galiojimą. Pažymėjo, kad finansų maklerio licencijos panaikinimas ir su tuo susijęs profesinės veiklos apribojimas tiesiogiai paliečia jo kaip fizinio asmens turtinius, asmeninius bei šeimos interesus, apriboja galimybes užsiimti profesine veikla, iš jos užsidirbti pragyvenimui.
5. Nurodė, kad Komisija neteisėtai jam pritaikė Įstatymo nenustatytą sankciją - panaikino finansų maklerio generalinės licencijos galiojimą. Pažymėjo, kad Įstatymo 28 straipsnio 3 dalis nesuteikė Komisijai teisės šioje normoje nustatytais pagrindais panaikinti maklerių licencijų galiojimo. Todėl sprendimas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 4 punktui, 8 straipsnio 1 daliai, Įstatymo 28 straipsnio 3 daliai, 52 straipsnio 2 dalies 6 punktui, konstituciniam teisinės valstybės bei bendriesiems administracinės teisės principams, o Komisija, priimdama sprendimą, peržengė Įstatymo jai suteiktos kompetencijos ribas.
6. Komisija neatsižvelgė į jo rašytinius paaiškinimus, tyrimą atliko neobjektyviai, kadangi nepagrįstai preziumavo faktą, kad J. L. nebuvo informuotas apie egzistuojantį interesų konfliktą.
7. Komisija, priimdama sprendimą, pažeidė Įstatymo 32 straipsnį, kuris nustato, kad sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jei praėjo ne daugiau nei dveji metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos. Pažymėjo, kad Komisija priėmė skundžiamą sprendimą dėl poveikio priemonės taikymo praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo 2003 m. balandžio 24 d., kada, Komisijos teigimu, jo elgesys pažeidė Įstatymo nuostatas.
Atsiliepimas
Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo A. B. skundą (T 1, b. l. 32 – 37) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, nes:
1. Sistemiškai aiškinant Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnio 3 dalies 5 punkte įtvirtintas teisės normas, pirkimo - pardavimo sandoris dėl vertybinių popierių, įtrauktų į biržos prekybos sąrašus, gali būti sudaromas tik per tarpininkus (kadangi pagal Įstatymo 44 straipsnio 4 dalį vertybinių popierių biržos nariais gali būti tik tarpininkai). Savo ruožtu tarpininko vardu veikia tarpininko finansų makleris, o maklerį kontroliuoja ir tarpininkams keliamų reikalavimų laikymąsi užtikrina tarpininko vadovai. Įstatymų leidėjas siekia sukurti prielaidas, kad pirkimo - pardavimo sandoriai dėl vertybinių popierių, įtrauktų į biržos prekybos sąrašus, būtų sudaromi tarpininkaujant rinkos profesionalams, kuriems keliami aukšti kvalifikacijos, nepriekaištingos reputacijos ir profesinės etikos reikalavimai, ir už sąžiningą (t. y. rinkos) kainą, kuri tuo metu yra rinkoje ir kurią tarpininkas, privalantis sąžiningai veikti kliento ir rinkos patikimumo interesais (Įstatymo 24 str. 3 d. l p.), privalo klientui tinkamai atskleisti. Pažymėjo, kad kai pavedimas pirkti ar parduoti vertybinius popierius, įtrauktus į biržos prekybos sąrašą, yra pateiktas ne rinkos kaina, būtina ir pakankama tarpininko pareiga yra informuoti klientą apie tuo metu esančią vertybinio popieriaus rinkos kainą (nurodant konkrečią rinkos kainą), tuo pačiu sudarant prielaidas klientui priimti informuotą sprendimą. Nurodė, kad tarpininkas AB FMĮ ,,Finasta“ nesupažindino Pardavėjos atstovo su tuo metu buvusia AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ akcijų rinkos kaina. Vien abstrakti 2003 m. balandžio 24 d. sutarties - pavedimo dėl vertybinių popierių pirkimo - pardavimo nuostata, kad Pardavėjas ir Pirkėjas yra supažindinti su galimybe pateikti pavedimus parduoti ir pirkti akcijas Biržos rinkos kaina, pati savaime neįrodo, kad Pardavėjos atstovui buvo atskleista tuo metu buvusi rinkos kaina. Pažymėjo, kad turi būti atsižvelgiama į aplinkybę, kad tiek Pardavėja, tiek jos atstovas yra neprofesionalūs vertybinių popierių rinkos dalyviai, todėl jų žinių lygis apie vertybinių popierių rinkos veikimą yra minimalus. Tačiau jie sudarė sandorį su vertybinių popierių rinkos profesionalu (pareiškėju), kuris turi generalinę finansų maklerio licenciją, ilgametę patirtį vertybinių popierių rinkoje. Be to, pareiškėjas eina vadovo pareigas didžiausioje Lietuvos finansų maklerio įmonėje, kuriai tarpininkaujant ir buvo sudarytas akcijų pirkimo - pardavimo sandoris. Pažymėjo, kad tarpininkas privalėjo informuoti Pardavėjos atstovą ne tik apie tuo metu buvusią akcijų rinkos kainą, bet ir apie egzistuojantį interesų konfliktą dėl kitos sandorio šalies (pareiškėjo) ypatingos padėties tarpininko atžvilgiu, o taip pat užtikrinti, kad su klientu būtų sąžiningai elgiamasi (Įstatymo 24 str. 3 d. 6 p.). Tačiau duomenų ir įrodymų apie tai, kad J. L. buvo informuotas apie egzistuojantį interesų konfliktą, nėra. Be to, pareiškėjo teiginys, jog sutartį šalys sudarė laikydamosis preliminariosios sutarties sąlygų, tik patvirtina, kad su kita sandorio šalimi buvo elgiamasi nesąžiningai. Pareiškėjas 2003 m. balandžio 24 d. tiesioginiu sandoriu įsigijęs 1 Lt nominaliosios vertės akcijas po 0,40 Lt, kai rinkoje jų kaina siekė 0,95 Lt, nuo 2003 m. balandžio 28 d. iki 2003 m. gegužės 7 d. jas realizavo biržoje ir uždirbo beveik 0,5 mln. Lt pelno. Pareiškėjo teiginys, jog sudarydamas sutartis jis neveikė kaip finansų makleris ir neatstovavo nei AB FMĮ ,,Finasta“, nei AB ,,Invalda“, nei kitiems asmenims, nesudaro pagrindo teigti, kad Įstatyme nustatytų pareigų finansų makleris turi laikytis tik tuo metu, kai vykdo savo pareigines funkcijas. Atkreipė dėmesį, kad Įstatymo 28 straipsnio l dalyje nurodyta, jog makleriu gali būti fizinis asmuo, turintis Komisijos išduotą licenciją, suteikiančią teisę vykdyti vieną ar kelias numatytas maklerių operacijas. Taigi asmuo laikomas finansų makleriu nuo maklerio licencijos išdavimo iki jos galiojimo panaikinimo ir visą šį laiką turi laikytis makleriams keliamų reikalavimų.
2. Paaiškino, kad juridinis asmuo prisiima teises ir įgyvendina pareigas per asmenis, kurie veikia to juridinio asmens vardu. Finansų maklerio įmonės vadovai tokią teisę turi ex officio, o kiti asmenys veikia įmonės vardu tuomet, kai yra tinkamai įgalioti. Įstatymo 2 straipsnio 33 dalis, apibrėžianti finansų maklerio įmonės vadovą, nukreipia į Finansų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodoma, kad finansų įstaigos vadovais yra laikomi inter alia valdybos nariai. Būtent finansų maklerio įmonės vadovai turi užtikrinti, kad įmonė laikytųsi teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Skundžiamu Komisijos sprendimu pareiškėjui pagrįstai buvo taikomos Įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 1, 2, 5, 6 punktų bei 24 straipsnio 4 dalies nuostatos, kadangi jis, eidamas AB FMĮ ,,Finasta“ vadovo pareigas ir būdamas finansų makleris (turėdamas finansų maklerio generalinę licenciją), pats asmeniškai nesilaikė Įstatymo reikalavimų ir neužtikrino, kad nurodytų reikalavimų laikytųsi tarpininkas - AB FMĮ „Finasta“.
3. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas klaidingai interpretuoja Įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 6 punktą, kadangi ši teisės norma taikoma visiems maklerio veiksmams ar neveikimui, nesvarbu, ar makleris tuo metu vykdo savo pareigines funkcijas. Būtina ir tuo pačiu pakankama šios teisės normos taikymo sąlyga yra tai, kad Įstatymo ar Komisijos priimtų teisės aktų nesilaiko asmuo, turintis finansų maklerio licenciją. Pažymėjo, kad akcijų pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo dieną pareiškėjas turėjo galiojančią finansų maklerio licenciją, be to, ėjo AB FMĮ ,,Finasta“ valdybos nario pareigas, todėl Įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 6 punktas galėjo ir turėjo būti taikomas.
4. Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio l dalimi sprendime nurodyti tiek nustatyti faktai, tiek teisės normos, kuriomis remiantis sprendimas priimtas. Pažymėjo, kad sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir yra pagrįstas bylos medžiaga, o sankcija atitinka pažeidimo pobūdį ir mastą. Todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, jog Komisija pažeidė pareigą motyvuoti savo sprendimus.
5. Pagal fundamentalų teisės aktų negaliojimo atgal principą, sprendimas panaikinti finansų maklerio licencijos galiojimą neturi retrospektyvinės galios. Priėmus sprendimą panaikinti pareiškėjo finansų maklerio generalinę licenciją, jos galiojimas buvo panaikintas tik į ateitį, t. y. ne nuo licencijos išdavimo, bet nuo sprendimo panaikinti licenciją priėmimo dienos. Įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė ,,maklerio licencijos panaikinimas“ turi tą pačią reikšmę, kaip ir šio Įstatymo straipsnio pagrindu priimtų Finansų maklerių licencijų išdavimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Komisijos 2002 m. vasario 15 d. nutarimu Nr. 7 (Taisyklės), 30 ir 31 punktuose vartojama sąvoka ,,finansų maklerio licencijos galiojimo panaikinimas“, kadangi licencijos panaikinimas reiškia jos galiojimo panaikinimą.
6. Pareiškėjui pritaikyta poveikio priemonė - generalinės finansų maklerio licencijos galiojimo panaikinimas - atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir jo sukeltas neigiamas pasekmes. Nurodė, kad Taisyklių 27.1 punkte įtvirtinta prezumpcija, jog finansų makleris atlieka profesines funkcijas, jei jis išrenkamas vadovu finansų maklerio įmonėje. Dėl šios priežasties pareigų, kurių turi laikytis tarpininko vadovas, turintis finansų maklerio licenciją, nevykdymas ir dėl to Įstatymo bei Kodekso pažeidimas tuo pačiu reiškia ir jo, kaip finansų maklerio, pareigų nevykdymą ir šių teisės aktų nuostatų pažeidimą. Pareiškėjas, būdamas tarpininko vadovas ir finansų makleris, vadovaujantis Kodekso 23 straipsniu, iš viso neturėjo teisės sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kurios būtų nepalankios kitos sandorio šalies ir tuo pačiu jo vadovaujamo tarpininko kliento interesams. Pažymėjo, kad pareiškėjas, žinodamas apie šiuos apribojimus, sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sandorį asmeninio pasipelnymo tikslais neprofesionalios investuotojos sąskaita, dėl to pastaroji patyrė 0,5 mln. Lt nuostolį. Šis faktas ne tik verčia abejoti tarpininko vadovų sąžiningumu ir jų vykdomos veiklos teisėtumu, bet ir griauna investuotojų pasitikėjimą visa vertybinių popierių rinka, verčia abejoti šios rinkos priežiūros efektyvumu. Pareiškėjo padaryti veiksmai laikytini itin grubiu vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu, todėl jam pritaikyta poveikio priemonė yra tinkama.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB FMĮ ,,Finasta“ atsiliepime į pareiškėjo A. B. skundą (T 1, b. l. 77 – 82) prašė skundą patenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad nuo 1996 m. gruodžio 11 d. vertybinių popierių sąskaitos aptarnavimo sutarties sudarymo pareiškėjas yra įmonės klientas. AB FMĮ ,,Finasta“ yra atidarytos jo asmeninės vertybinių popierių sąskaitos, per įmonę vykdomos visos operacijos su jam priklausančiais vertybiniais popieriais. 2002 m. gruodžio 23 d. Pardavėja, atstovaujama J. L., ir pareiškėjas savarankiškai, t. y. be AB FMĮ ,,Finasta“ tarpininkavimo ar konsultacijos, sudarė preliminariąją sutartį dėl AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ akcijų pirkimo - pardavimo. Šia sutartimi Pardavėja ir Pirkėjas susitarė dėl pagrindinių akcijų pirkimo -pardavimo sutarties sąlygų: akcijų pirkimo - pardavimo kainos (0,40 Lt už vieną akciją) ir atsiskaitymo sandorio dieną per AB FMĮ ,,Finasta“. Pažymėjo, kad Biržos valdybos 2002 m. sausio 25 d. nutarimu (protokolas Nr. 118) AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ akcijos yra įtrauktos į Biržos einamąjį prekybos sąrašą. Todėl, vadovaujantis Įstatymo 14 straipsniu ir 46 straipsnio l dalimi, norėdami galutinai ir tinkamai įteisinti 904 761 paprastosios vardinės AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ akcijos nuosavybės teisės perleidimą, Pardavėja ir Pirkėjas turėjo kreiptis į vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus. Pardavėjos atstovas ir pareiškėjas 2003 m. balandžio 24 d. pateikė AB FMĮ „Finasta“ preliminariąją sutartį ir 2003 m. balandžio 14 d. neatlygintinai piliečių nuosavybėn perduodamų akcijų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. 359. AB FMĮ ,,Finasta“ direktorius, prieš šalims pasirašant sutartį - pavedimą dėl vertybinių popierių pirkimo - pardavimo, supažindino Pardavėją ir Pirkėją su galimybe pateikti pavedimus parduoti ir pirkti akcijas Biržos rinkos kaina (šią aplinkybę patvirtina J. L. rašytinis paaiškinimas Komisijai ir pastaba sutartyje), todėl Pardavėjos atstovas buvo tinkamai informuotas apie galimybę parduoti akcijas rinkos kaina ir sutiko su šalių numatyta 0,40 Lt akcijų pardavimo kaina. Nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog Pardavėjos atstovas nepageidavo savarankiškai pateikti pavedimo parduoti akcijas centrinėje rinkoje, AB FMĮ ,,Finasta“, laikydamasi teisės aktų reikalavimų, pagal 2003 m. sausio 29 d. Pardavėjos įgaliojimą įsitikino, kad pavedimą pateikia jos įgaliotas atstovas J. L., sudarė su juo sutartį dėl vertybinių popierių ir piniginių lėšų apskaitymo, saugojimo bei skolinimo, pavedimų priėmimo ir vykdymo bei, užtikrinusi, kad Pardavėjos ir Pirkėjo pateikta sutartis - pavedimas dėl vertybinių popierių pirkimo - pardavimo atitinka visus Klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių ir finansų maklerio įmonės bei klientų nustatytus formos ir pateikimo finansų maklerio įmonei būdo reikalavimus, priėmė 2003 m. balandžio 24 d. sutartyje esantį pavedimą ir, vykdydama klientų valią, jį tinkamai įvykdė pagal sutarties 3.3. ir 3.4. punktuose numatytas sąlygas. Pažymėjo, jog sutinka su pareiškėjo teiginiu, kad sutartis jis sudarė kaip privatus fizinis asmuo su kitu tinkamai atstovaujamu fiziniu asmeniu. Nurodė, kad pareiškėjas, sudarydamas sutartis, neveikė kaip finansų makleris, neatstovavo AB FMĮ ,,Finasta“. Šios sutartys buvo sudarytos pareiškėjo asmenine iniciatyva, jo vardu ir sąskaita. Teigė, kad sutinka su skundo teiginiais dėl Įstatymo 24 straipsnio nuostatų taikymo pareiškėjui negalimumo, šio Įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 6 punkto taikymo sąlygų nebuvimo bei dėl to, kad Komisijos sprendimas nėra motyvuotas ir juo pareiškėjui pritaikyta Įstatymo nenustatyta sankcija.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. su skundu (T 2, b. l. 4 – 15, 140 – 143) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovo Komisijos 2005 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 2K-190 ,,Dėl finansų maklerio generalinės licencijos galiojimo panaikinimo“, kuriuo atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi, nusprendė jį peratestuoti. Taip pat prašė priteisti jam iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas atsakovo sprendimas yra nepagrįstas bei neteisėtas dėl tokių priežasčių:
1. Faktinės aplinkybės patvirtina, kad nei jis, nei AB FMĮ ,,Finasta“ neturėjo teisės savo iniciatyva nustatyti sutarties sąlygų. Paaiškino, kad 2003 m. balandžio 24 d. į AB FMĮ ,,Finasta“ kreipėsi Pardavėjos atstovas J. L. ir A. B., norėdami pagal 2002 m. gruodžio 23 d. savarankiškai sudarytą preliminariąją sutartį sudaryti pagrindinę sutartį dėl 904 761 paprastosios vardinės l Lt nominalios vertės AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ akcijos pirkimo - pardavimo bei įvykdyti atsiskaitymą, nes minėtoje preliminariojoje sutartyje Pardavėja ir Pirkėjas buvo sutarę, kad atsiskaitymą tarp šalių įvykdys AB FMĮ ,,Finasta“. Nurodė, kad Pirkėjas ir Pardavėja sudarė 2003 m. balandžio 24 d. sutartį - pavedimą dėl vertybinių popierių pirkimo - pardavimo laikydamiesi preliminariosios sutarties sąlygų, tarp jų ir šios sutarties 2.3 punkte numatytos sąlygos dėl akcijų pirkimo - pardavimo kainos. Teigė, jog jo atstovaujama AB FMĮ ,,Finasta“, priimdama ir pasirašydama 2003 m. balandžio 24 d. sutartį, veikė ne kaip investuotojo konsultantas, o kaip viešosios apyvartos tarpininkas, kuriam nei sandorio šalys, nei įstatymai nesuteikė teisės savo iniciatyva nustatyti sutarties sąlygų. AB FMĮ ,,Finasta“, prieš šalims pasirašant 2003 m. balandžio 24 d. sutartį, supažindino Pardavėją ir Pirkėją su galimybe pateikti pavedimus parduoti ir pirkti akcijas Biržos rinkos kaina. Veikdamas pagal darbo sutartį ir 2003 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. 01-2 suteiktus įgaliojimus kaip AB FMĮ ,,Finasta“ darbuotojas ir atstovas, sudarė su Pardavėjos atstovu 2003 m. balandžio 24 d. sutartį dėl vertybinių popierių ir piniginių lėšų apskaitymo, saugojimo bei skolinimo, pavedimų priėmimo ir vykdymo, atidarė Pardavėjos vardu vertybinių popierių sąskaitą, priėmė sutartyje dėl vertybinių popierių pirkimo -pardavimo esantį pavedimą bei, vykdydamas AB FMĮ ,,Finasta“ klientų valią ir laikydamasis įstatymo bei kitų teisės aktų nuostatų, jį įvykdė.
2. Atstovaudamas AB FMĮ ,,Finasta“, jis nepažeidė Įstatymo 24 straipsnyje nustatytų pareigų. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys vertybinių popierių rinką, nedraudžia šalims iš anksto susitarti dėl akcijų pardavimo kainos. Tarpininkas, gavęs pavedimą dėl vertybinių popierių pirkimo - pardavimo, privalo veikti pagal Įstatymo ir kituose teisės aktuose jam numatytas teises ir pareigas. Komisijos 2000 m. rugsėjo 14 d. nutarimu Nr. 19 patvirtintų Klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 6 punktas nurodo, kad visas operacijas dėl kliento vertybinių popierių finansų maklerio įmonė gali atlikti tik pagal kliento pavedimą, pateiktą šalių nustatyta tvarka. Vadovaujantis šių taisyklių 8 - 12 punktais, finansų maklerio įmonė negali atsisakyti priimti klientų pavedimų, kurie atitinka taisyklėse bei sutartyje tarp finansų maklerio įmonės ir kliento nustatytus formos ir pateikimo finansų maklerio įmonei būdo reikalavimus. Klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 38 punktas nustato, kad finansų maklerio įmonė turi teisę atsisakyti vykdyti kliento pavedimą tik tada, jei klientas nėra pateikęs vertybinių popierių ar piniginių lėšų. Remiantis šių taisyklių 37 ir 40 punktais, finansų maklerio įmonė kliento pavedimą privalo pradėti vykdyti nedelsdama (nebent kitaip nustatyta kliento pavedime ar sutartyje) ir vykdyti tiksliai laikydamasi kliento pavedime nustatytų sąlygų. Tai patvirtina, kad finansų maklerio įmonė ar makleris neturi teisinio pagrindo daryti įtaką klientų pavedimo sąlygoms, jei jie jau yra patvirtinę ir pateikę pavedimą vykdyti. Todėl jam veikiant AB FMĮ ,,Finasta“ vardu ir priimant vykdyti 2003 m. balandžio 24 d. sutartį - pavedimą dėl vertybinių popierių pirkimo - pardavimo, kuriuo šalys nustatė 2002 m. gruodžio 23 d. preliminariojoje sutartyje numatytą akcijos pardavimo kainą ir buvo supažindintos su galimybe pateikti pavedimus parduoti ir pirkti akcijas Biržos rinkos kaina, nebuvo jokio teisinio pagrindo atsisakyti priimti ir įvykdyti minėtą sandorį, todėl jis nepažeidė Įstatymo 24 straipsnyje nustatytų pareigų.
3. Įvykdydamas 2003 m. balandžio 24 d. AB „Rytų skirstomieji tinklai“ 904 761 akcijos pirkimo - pardavimo sandorį, jis laikėsi Įstatymo ir Komisijos priimtų teisės aktų. Nurodė, kad pagal Klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 17 punktą kliento pavedimą priimantis finansų makleris privalo įsitikinti, jog pavedimą pateikia pats klientas arba jo įgaliotas asmuo, ir užtikrinti, kad kliento pavedimas atitiktų jam keliamus reikalavimus. Pažymėjo, kad priimdamas 2003 m. balandžio 24 d. sutartį - pavedimą dėl vertybinių popierių pirkimo -pardavimo vykdyti laikėsi visų teisės aktų makleriui nustatytų pareigų ir įsitikino, kad pavedimą pateikia kliento įgaliotas asmuo, bei užtikrino, kad kliento pavedimas atitiktų jam keliamus reikalavimus.
4. Preliminariojoje sutartyje 0,40 Lt vienos akcijos pardavimo kaina buvo numatyta pagrįstai. Nurodė, kad nors AB FMĮ ,,Finasta“ ir nekonsultavo sutarties šalių sudarant 2002 m. gruodžio 23 d. preliminariąją sutartį, tačiau, išanalizavus šios sutarties sudarymo aplinkybes bei jos sąlygas, matyti, kad šalių sprendimas preliminariojoje sutartyje numatyti AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ vienos akcijos pardavimo kainą 0,40 Lt, yra pagrįstas ekonomine logika. Paaiškino, kad AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ akcijų kaina centrinėje rinkoje 2002 m. sausio 1 d. buvo 0,36 Lt. Nuo 2002 m. sausio 1 d. iki 2002 m. rugpjūčio 28 d. centrinėje rinkoje buvo parduoti tik 985 626 vienetai šios bendrovės akcijų. 2002 m. rugpjūčio 28 d. paskelbus apie ketinimą kompensuoti negrąžintą nekilnojamą turtą valstybei nuosavybės teise priklausančiomis AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ akcijomis, buvo tikimasi šių akcijų pasiūlos rinkoje didėjimo ir kainų kritimo. Šias prielaidas patvirtino faktinė vertybinių popierių rinkos būklė: nuo 2002 m. rugpjūčio 28 d. iki preliminariosios sutarties pasirašymo dienos (2002 m. gruodžio 23 d.) AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ akcijų kaina rinkoje sumažėjo 7,5 procentais - nuo 0,80 iki 0,74 Lt, o apyvarta per minėtą laikotarpį šiomis akcijomis centrinėje rinkoje buvo tik 489 792 vienetai. Tiesioginiai sandoriai dėl šių akcijų buvo sudaromi žemesne nei centrinės rinkos kaina. Atsižvelgiant į šias akcijų kainos mažėjimo tendencijas, 2002 m. gruodžio 23 d. preliminariojoje sutartyje buvo pagrįstai numatyta AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ vienos akcijos pardavimo kaina 0,40 Lt.
5. Komisija neturėjo teisės surengti jo, kaip finansų maklerio, peratestavimo. Nurodė, kad Įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje yra numatyti tik du atvejai, kai Komisija turi teisę surengti maklerio peratestavimą, t. y. jei pasitvirtina jo klientų skundai arba patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl tinkamos jo kvalifikacijos. Pažymėjo, kad Komisija 2005 m. gegužės 5 d. raštu Nr. 06-588-(11.06-03) informavo jį apie planuojamą svarstyti klausimą dėl jo turimos finansų maklerio licencijos galiojimo panaikinimo, tačiau šiame pranešime nenurodė, koks jo kliento skundas yra gautas, su tokiu skundu nesupažindino, nenurodė, kas pasitvirtino skunde. Be to, jis nebuvo įtrauktas į Komisijos tyrimą, o apie 2005 m. gegužės 12 d. numatytą svarstymą dėl finansų maklerio licencijos panaikinimo sužinojo tik iš minėto Komisijos rašto. Taigi nėra jokių jo klientų skundų, kurie būtų pasitvirtinę. Taip pat pažymėjo, kad finansų maklerio prekybininko licenciją Nr. P032 turi jau beveik šešerius metus. Per šį laiką jo darbas nebuvo įvertintas neigiamai, ir Komisija jo darbui priekaištų ar pastabų neturėjo. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad Komisija jo atžvilgiu patikrinimo neatliko ir savo sprendimą parėmė tik ta aplinkybe, kad jis, atstovaudamas AB FMĮ ,,Finasta“, kuri tarpininkavo sudarant 2003 m. balandžio 24 d. AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ 904 761 akcijos pirkimo - pardavimo sandorį po 0,40 Lt, kai akcijų rinkos kaina buvo 0,95 Lt, neatskleidė akcijų Pardavėjai, kuri buvo neprofesionali investuotoja, teisės aktų nustatytos informacijos (akcijų rinkos kainos, interesų konflikto) ir neužtikrino, kad su ja būtų sąžiningai elgiamasi. Nurodė, kad sudarant 2003 m. balandžio 24 d. sandorį jis suteikė klientui informaciją apie galimybę pateikti pavedimus parduoti ir pirkti akcijas Biržos rinkos kaina ir taip užtikrino, jog su klientu būtų elgiamasi sąžiningai. Sprendimo teiginys, kad jo elgesys kelia abejonių dėl jo tinkamos kvalifikacijos bei griauna investuotojų pasitikėjimą vertybinių popierių rinka, yra nepagrįstas. Nėra nei vienos iš Įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų surengti jo, kaip finansų maklerio, peratestavimo.
6. Sprendimas pažeidžia jo procesines teises. Komisija informavo jį apie planuojamą svarstyti klausimą dėl jo turimos finansų maklerio licencijos galiojimo panaikinimo tik prieš pat posėdį. Tuo pažeidė jo procesines teises dalyvauti tyrime pačiam arba per atstovą, susipažinti su pažeidimą įrodančia medžiaga, reikšti nuomonę, duoti paaiškinimus, teikti įrodymus ir kt. Suvaržiusi jo procesines teises ir neištyrusi visų aplinkybių, Komisija priėmė neobjektyvų sprendimą. Teigė, kad Komisija nusprendė jį peratestuoti, nors sprendimo pavadinimas ,,Dėl finansų maklerio generalinės licencijos galiojimo panaikinimo“ suteikia jam pagrindą manyti, kad šiuo peratestavimu siekiama ne patikrinti jo turimas žinias apie vertybinių popierių rinkos funkcionavimo principus, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos dalyvių veiklos būdus, formas bei teisinį reguliavimą (Taisyklių 3.2 p.), o pasinaudoti kaip priemone panaikinti jo licenciją (Įstatymo 28 str. 5 d.).
7. Komisija, priimdama sprendimą, pažeidė Įstatymo 32 straipsnį, kuris nustato, kad sprendimas dėl poveikio priemonių taikymo gali būti priimtas, jei praėjo ne daugiau nei dveji metai nuo pažeidimo įvykdymo dienos. Pažymėjo, kad Komisija priėmė sprendimą praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo tos dienos, kurią, Komisijos teigimu, jo elgesys pažeidė Įstatymo nuostatas (t.y. nuo 2003 m. balandžio 24 d.). Komisija pažeidė fundamentalius teisės principus ir viršijo savo kompetenciją (Viešojo administravimo įstatymo 4 str. 1 d. 1, 4 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo V. J. skundą (T 2, b. l. 39 – 44) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad sudaryti vertybinių popierių pirkimo - pardavimo sandorį biržoje nedalyvaujant tarpininkui investuotojai negali, nes biržos nariais gali būti tik tarpininkai (Įstatymo 44 str. 4 d.). Norėdami sudaryti pirkimo - pardavimo sandorį biržoje klientai pateikia tarpininkui pavedimus įsigyti ar perleisti vertybinius popierius. Išskirtinė tarpininkų padėtis finansų rinkoje sąlygoja ir ypatingą jų veiklos reguliavimą. Įstatymo 24 straipsnio 3 dalis nustato reikalavimus, kurių vykdydami savo veiklą tarpininkai privalo laikytis, t. y. sąžiningai veikti klientų ir rinkos patikimumo interesais (1 p.), veikti rūpestingai, su reikiamu profesionalumu ir atsargumu (2 p.), turėti ir naudoti veiklai reikalingas priemones ir procedūras (3 p.), siekti gauti iš kliento informaciją apie jo finansinę būklę, investavimo patirtį ir tikslus, kurių jis siekia naudodamasis investicinėmis paslaugomis (4 p.), klientui pakankamai atskleisti su juo susijusią informaciją, įskaitant informaciją apie taikomą įsipareigojimų investuotojams draudimo sistemą arba jos nebuvimą (5 p.), stengtis išvengti interesų konfliktų, o kai jų išvengti neįmanoma, kad su klientu būtų sąžiningai elgiamasi (6 p.). Minėto įstatymo straipsnio 4 dalis nustato, kad tarpininkas, laikydamasis išvardintų veiklos reikalavimų, kartu privalo atsižvelgti į tai, ar klientas yra profesionalus investuotojas (įskaitant ir tą atvejį, kai investuotojas pavedimą paduoda per tarpininką). Pabrėžė, jog nurodyti Įstatymo reikalavimai tarpininkui yra privalomi visiems tarpininko vadovams bei darbuotojams, per kuriuos tarpininkas (kaip juridinis asmuo) realiai įgyvendina savo teises ir pareigas. Įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tarpininkas turi turėti bent vieną darbuotoją, turintį finansų maklerio licenciją ar dokumentą, patvirtinantį kitokią Komisijos pripažintą kvalifikaciją. Įtvirtindamas įstatyme šią nuostatą, įstatymų leidėjas turėjo tikslą - užtikrinti, kad pagrindinė tarpininkų veikla - investicinių paslaugų teikimas - būtų realizuojama per specifinių žinių apie finansų rinką turinčius asmenis - - finansų maklerius. Finansų makleris, kaip vertybinių popierių rinkos profesionalas, privalo žinoti ir laikytis visų teisės aktų tarpininkui nustatytų pareigų, o jų nežinojimas, netinkamas suvokimas ar nesilaikymas kelia abejonių maklerio kvalifikacija ir įgalina Komisiją taikyti finansų makleriui atitinkamas poveikio priemones bei patikrinti jo kvalifikaciją. Atkreipė dėmesį į tai, kad AB FMĮ ,,Finasta“ yra Lietuvos finansų maklerių asociacijos (Asociacija) narė ir privalo laikytis Kodekse nustatytų aukštų komercinės garbės ir profesinio elgesio standartų (Kodekso 1, 2, 4, 6, 23 str.). Kodekso normos yra Įstatyme nustatytos tarpininkų pareigos, kurią realiai įgyvendina finansų makleriai, veikti sąžiningai, profesionaliai ir atsargiai sudedamoji dalis ir turinys. Kodekso nuostatos privalomos Asociacijos narių vadovams, darbuotojams bei asmenims, susijusiems su Asociacijos nariu. Šie asmenys neturi teisės pažeisti Kodekso normų, kadangi jų netinkamas elgesys gali pakenkti normaliai rinkos veiklai ir sumažinti jos patikimumą. Pažymėjo, kad būdamas AB FMĮ „Finasta“ finansų makleris pareiškėjas atstovavo įmonei tarpininkaujant ir apskaitant AB „Rytų skirstomieji tinklai“ akcijų pirkimo - pardavimo sandorį tarp Pirkėjos, atstovaujamos J. L., ir Pardavėjo. 2003 m. balandžio 24 d. sudarytos sutarties - pavedimo dėl vertybinių popierių pirkimo - pardavimo pagrindu buvo parduota 904 761 AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ akcijų po 0,40 Lt už akciją, kuomet šių akcijų kaina biržos centrinėje rinkoje buvo 0,95 Lt. Remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus, racionalaus ir protingo asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonu, yra nesuvokiama ir nepaaiškinama, kad tinkamai informuotas asmuo, įvertinęs tai, jog preliminarioji sutartis tėra ketinimų protokolas ir priversti jį sudaryti jam nenaudingą pagrindinę sutartį nėra galimybės, o akcijų kaina rinkoje daugiau kaip dvigubai didesnė, sudarytų tokį sandorį ir atsisakytų galimybės gauti apie 0,5 mln. Lt daugiau. Atkreipė dėmesį, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta reikšmingų aplinkybių, galinčių pagrįsti ar bent paaiškinti tokį Pardavėjos sprendimą. Toks Pardavėjos sprendimas paaiškinamas tik tuo, jog ji nebuvo tinkamai informuota apie preliminariosios sutarties teisinę reikšmę (Civilinio kodekso (CK) 6.165 str.), akcijų rinkos kainą ir egzistuojantį interesų konfliktą. Pažymėjo, kad imperatyvių įstatymo normų, nustatančių principinius tarpininkų bei jų darbuotojų veiklos reikalavimus, nepaisymas suteikia pagrindo abejoti pareiškėjo kvalifikacija. Be to, pareiškėjas, atstovaudamas AB FMĮ ,,Finasta“, privalėjo įvertinti tai, jog 2002 m. gruodžio 23 d. preliminarioji sutartis buvo pasirašyta J. L. veikiant pagal Pardavėjos 2000 m. lapkričio 20 d. išduotą įgaliojimą, kuriame pastarajam nebuvo suteikta teisė spręsti klausimų, susijusių su akcijų perleidimu. Kritiškai vertintinas pareiškėjo teiginys, kad preliminarioji sutartis sudaryta siekiant apsidrausti nuo akcijų kainos kritimo rizikos. Pažymėjo, kad iš AB „Rytų skirstomieji tinklai“ akcijų kainos kitimo biržos centrinėje rinkoje 2002 m. grafiko akivaizdžiai matyti, jog akcijų kaina apie 0,40 Lt buvo tik metų pradžioje, nes tuo metu tiesiog nebuvo šių akcijų apyvartos, t. y. sandoriai dėl šių akcijų sudaromi nebuvo. Po to ji pakilo ir stabiliai laikėsi apie 0,80 Lt. Tuo tarpu preliminarioji sutartis sudaryta metų pabaigoje (2002 m. gruodžio 23 d.), kuomet buvo akivaizdu, kad AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ akcijų kaina yra dvigubai didesnė ir stabili. Tikimybė, kad sandorio objektu esančių akcijų rinkos kaina nukris iki 0,40 Lt praktiškai buvo lygi nuliui. Preliminariojoje sutartyje užfiksuota kaina labiau panaši į nesąžiningą sutarties sąlygą, kuri neatitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų. Taip pat atkreipė dėmesį, kad A. B. visas nupirktas akcijas pardavė rinkos kaina biržoje nuo 2003 m. balandžio 28 d. iki 2003 m. gegužės 7 d. (per 10 dienų po jų įsigijimo), t. y. lengvai ir greitai realizavo pelną rinkos kaina (0,94 - 0,96 Lt). Pažymėjo, kad, teikdamas paslaugas AB FMĮ „Finasta“ vardu, pareiškėjas privalėjo atsižvelgti į tai, jog sutarties sudarymo metu A. B. buvo AB FMĮ „Finasta“ valdybos narys, šios įmonės didžiausio akcininko AB „Invalda“ valdybos narys bei turėjo generalinę finansų maklerio licenciją, o kita sandorio šalis buvo neprofesionali investuotoja - Lenkijos pilietė, atstovaujama J. L., irgi neprofesionalaus investuotojo. Dėl tokios akivaizdžiai nelygiavertės sandorio šalių padėties susidarė interesų konfliktas, apie kurį pareiškėjas turėjo informuoti įmonės klientą. Tačiau jis to nepadarė, pažeisdamas Įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktus. Tai kelia abejonių pareiškėjo, kaip finansų maklerio, kvalifikacija. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo pareigą informuoti klientą apie AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ akcijų pardavimo rinkos kainą sandorio dieną, kadangi tai yra būtina suteikti informacija, padedanti klientui priimti pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad nei Pardavėja, nei jos atstovas nebuvo profesionalūs investuotojai, kurie (preziumuojama) turi specialių žinių apie vertybinių popierių rinką, 2003 m. balandžio 24 d. sutartyje - pavedime dėl vertybinių popierių pirkimo - pardavimo esanti pastaba, kad Pardavėja ir Pirkėjas yra supažindinti su galimybe pateikti pavedimus parduoti ir pirkti akcijas Biržos rinkos kaina, nėra laikoma tinkamu informavimo būdu apie akcijų rinkos kainą. Pažymėjo, kad supažindinimas su galimybe pateikti pavedimą rinkos kaina nėra tolygu supažindinimui su konkrečia rinkos kaina, ypač atsižvelgiant į tai, kad klientas nėra profesionalus investuotojas. Kritiškai vertintinas J. L. patvirtinimas, kad jis žodžiu buvo informuotas apie akcijų rinkos kainą, kadangi Komisijai pateiktuose paaiškinimuose minėtas asmuo nenurodė, kad buvo informuotas žodžiu apie konkrečią AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ akcijų kainą, be to, J. L. patvirtinimą, kad jis buvo žodžiu informuotas apie akcijų rinkos kainą, pateikė ne jis pats, o AB FMĮ ,,Finasta“. Taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-1282-19/05, konstatavo, jog teismo posėdyje liudytoju apklaustas J. L. negalėjo patvirtinti, kad M. M. K. iki sandorio pasirašymo dienos buvo informuota apie parduodamų akcijų rinkos kainą. Jis teigė, kad sandorio pasirašymo dieną jam nebuvo pranešta, kokia akcijų rinkos kaina. Šias aplinkybes patvirtina ir 2005 m. sausio 12 d. M. M. K. skundas, kuriame vienareikšmiškai teigiama, kad ji 2000 m. lapkričio 20 d. įgaliojime nesuteikė J. L. teisės disponuoti jos akcijomis, pasirašyti sutartis dėl akcijų pardavimo. Apie sudarytus sandorius nebuvo informuota, apie tai sužinojo tik 2004 m. lapkričio mėnesį. M. M. K. skunde nurodytų aplinkybių liudytojas J. L. teismo posėdyje paneigti negalėjo. Taip pat kritiškai vertintinas pareiškėjo teiginys, kad vykdydami savo pareigas nei AB FMĮ ,,Finasta“, nei jis negalėjo ir neturėjo teisės savo iniciatyva nustatyti sutarties sąlygų. Pareiškėjas, atstovaudamas AB FMĮ ,,Finasta“, kuri buvo sutarties šalis, galėjo turėti įtakos klientų valiai, o tuo pačiu ir sutarties turiniui, atskleisdamas teisės aktų nustatytą informaciją apie egzistuojantį interesų konfliktą bei AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ akcijų rinkos kainą. Pažymėjo, jog sutarties laisvės principas nėra absoliutus. CK 6.38 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal profesinei veiklai taikomus reikalavimus. Todėl priimdamas ir vykdydamas pavedimą pareiškėjas privalėjo laikytis Kodekse įtvirtintų nuostatų ir vykdyti jam keliamus reikalavimus, o jų nesilaikydamas finansų makleris pažeidė Įstatymo 24 straipsnio 3 dalies l ir 2 punktus. Paaiškino, kad Įstatymo 28 straipsnio 5 dalis nustato, jog Komisija turi teisę surengti maklerio peratestavirną, jei pasitvirtina klientų skundas arba patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl tinkamos jo kvalifikacijos. Nurodė, kad Komisija, remdamasi 2005 m. sausio 12 d. M. M. K. skundu ir vadovaudamasi Įstatymo 59 straipsniu, atliko tikslinį patikrinimą, kurio metu buvo tiriamos skunde išdėstytos aplinkybės. Patikrinimo metu buvo nustatytas pareiškėjo profesinės veiklos neatitikimas teisės aktams, o tai ir sukėlė abejonių dėl tinkamos finansų maklerio kvalifikacijos. Todėl, vadovaudamasi Įstatymo 28 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas, atstovaudamas AB FMĮ ,,Finasta“, kuri tarpininkavo sudarant akcijų pirkimo - pardavimo sandorį, neatskleidė akcijų Pardavėjai, kuri buvo neprofesionali investuotoja, teisės aktų nustatytos informacijos (akcijų rinkos kainos, interesų konflikto) ir neužtikrino, kad su ja būtų sąžiningai elgiamasi, Komisija nusprendė peratestuoti pareiškėją, turintį finansų maklerio prekybininko licenciją. Nurodė, kad Komisija, 2005 m. gegužės 5 d. (prieš 7 dienas iki Komisijos posėdžio) išsiųsdama pareiškėjui pranešimą Nr. 06-588 (11.06-03), tinkamai jį informavo apie posėdžio laiką ir vietą, o taip pat apie visus patikrinimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus. Pabrėžė, kad pareiškėjas atvyko į Komisiją ir dalyvavo posėdyje, kur jam buvo suteikta galimybė pateikti savo paaiškinimus svarstomu klausimu. Komisija, išklausiusi pareiškėjo paaiškinimų ir išanalizavusi patikrinimo medžiagą, objektyviai įvertinusi visas ištirtas aplinkybes ir laikydamasi visų sprendimo priėmimo procedūrų, priėmė sprendimą nepanaikinti pareiškėjo prekybininko licencijos Nr. P032 galiojimo, o taikyti jam švelnesnę poveikio priemonę - surengti finansų maklerio peratestavimą. Todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad sprendimas yra neobjektyvus. Pažymėjo, kad sprendimo pavadinime esanti klaida nekeičia sprendimo turinio, kadangi poveikio priemonės pareiškėjui taikymo pagrindas ir pati poveikio priemonė yra aiškiai nurodyti Komisijos 2005 m. gegužės 12 d. sprendime Nr. 2K-190.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB FMĮ ,,Finasta“ atsiliepime į pareiškėjo V. J. skundą (T 2, b. l. 84 – 89) prašė skundą patenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo skundas yra teisėtas ir pagrįstas dėl šių argumentų:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas pagrįstai nurodė, kad teisės aktai nedraudžia iš anksto šalims susitarti dėl akcijų pardavimo kainos (sudarydamos 2002 m. gruodžio 23 d. preliminariąją sutartį šalys ir numatė akcijų pirkimo - pardavimo kainą 0,40 Lt už vieną akciją) bei tai, kad vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas, gavęs pavedimą dėl vertybinių popierių pirkimo -pardavimo, privalo veikti pagal Įstatyme ir Komisijos išleistuose teisės aktuose jam numatytas teises ir pareigas. Pažymėjo, kad AB FMĮ ,,Finasta“, nebūdama sutarties šalis, nėra įgaliota spręsti apie sutarties šalių tarpusavio santykių turinį bei jų tikrąją valią, keisti sutarties sąlygų (CK 6.193 str. l d., 6.223 str. l d.). Klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 6 punkte nurodyta bendra taisyklė ir principas, kad finansų maklerio įmonė operacijas dėl kliento vertybinių popierių gali atlikti tik pagal kliento pavedimą. Visa tai patvirtina skundo argumentą, kad įstatymais ir kitais teisės aktais AB FMĮ ,,Finasta“, kaip vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkui, nėra suteikta teisė savo iniciatyva nustatyti ar keisti klientų sutarties sąlygų.
2. Pagal Klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisykles, AB FMĮ ,,Finasta“ negali atsisakyti vykdyti kliento pavedimo ir neįregistruoti sandorio (37, 40 p.), išskyrus atvejus, kai pavedimai neatitinka formalių šiose taisyklėse ir sutartyje tarp finansų maklerio įmonės ir jos klientų nustatytų formos ir pateikimo finansų maklerio įmonei būdo reikalavimų (12 p.). Pažymėjo, kad AB FMĮ ,,Finasta“ klientų M. M. K. ir A. B. pateikta sutartis - pavedimas dėl vertybinių popierių pirkimo - pardavimo atitiko visus šių taisyklių ir finansų maklerio įmonės bei klientų nustatytus formos ir pateikimo finansų maklerio įmonei būdo reikalavimus. Komisija nenustatė, kad šių reikalavimų nebuvo laikytasi. Be to, kaip reikalavo Klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklių 38 punktas bei sutarties - pavedimo nuostatos, 2003 m. balandžio 24 d. Pardavėja buvo sukaupusi AB FMĮ ,,Finasta“ atidarytoje vertybinių popierių sąskaitoje parduodamą vertybinių popierių kiekį, o Pirkėjas - atsiskaitymui reikalingą piniginių lėšų kiekį įregistruoti sandorį Biržoje. Todėl nei pareiškėjas, nei AB FMĮ ,,Finasta“ neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti priimti ir nevykdyti M. M. K. ir A. B. pateiktos sutarties dėl vertybinių popierių pirkimo – pardavimo.
3. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde pagrįstai nurodė, jog išanalizavus preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybes ir jos sąlygas matyti, kad šalių sprendimas sutartyje numatyti AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ vienos akcijos pardavimo kainą 0,40 Lt yra pagrįstas ekonomine logika. Tai patvirtina objektyvios aplinkybės, kad 2002 m. rugpjūčio 28 d. paskelbus apie ketinimą kompensuoti negrąžintą nekilnojamąjį turtą valstybei nuosavybės teise priklausančiomis 24,6 mln. Lt vertės AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ akcijomis atitinkamai protingai buvo tikimasi šių akcijų pasiūlos rinkoje didėjimo ir kainų kritimo. Šias prielaidas patvirtino šių akcijų kainos rinkoje sumažėjimas 7,5 procento iki šalims sudarant preliminariąją sutartį. Be to, tiesioginiai sandoriai dėl AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ akcijų buvo sudaromi žemesne nei centrinės rinkos kaina. Todėl šalys, pasirašydamos preliminariąją sutartį, pagrįstai numatė AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ akcijų kainos mažėjimą.
4. Komisija be Įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nurodyto pagrindo priėmė sprendimą peratestuoti pareiškėją, kadangi jo veiksmai atitiko visus Įstatymo bei Komisijos priimtų teisės aktų reikalavimus. Be to, per visą pareiškėjo finansų maklerio prekybininko licencijos galiojimo laiką priekaištų ar pastabų dėl jo finansų maklerio darbo nei Komisija, nei klientai, nei AB FMĮ ,,Finasta“ taip pat neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2005 m. spalio 20 d. sprendimu (T 2, b. l. 176 – 190) pareiškėjų A. B. ir V. J. skundus atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovas pareiškėjų ginčijamus sprendimus priėmė ištyręs M. M. K. įgalioto atstovo S. M. 2005 m. sausio 12 d. skundą dėl tarpininkės AB FMĮ ,,Finasta“ jai padarytų nuostolių sudarant AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ akcijų pirkimo – pardavimo sandorį. Teismas konstatavo, kad Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje numatytas sprendimo taikyti poveikio priemonę terminas taikytinas tarpininkui, t. y. juridiniam asmeniui, turinčiam licenciją teikti investicines paslaugas, todėl Komisija, skirdama poveikio priemones pareiškėjams, pagrįstai nesivadovavo šia teisės norma (Įstatymo 2 str. 10, 11, 31, 33 d., 20 str., 28 str. 3, 4, 5 d., 33, 61 str., Taisyklių 30 – 35 p.). Kadangi įstatymų leidėjas nenustatė termino, per kiek laiko nuo pažeidimo įvykdymo finansų makleriui gali būti taikoma poveikio priemonė licencijos galiojimo panaikinimas, todėl nėra pagrindo teigti, jog Komisija, 2005 m. gegužės 12 d. sprendimu taikydama pareiškėjui A. B. šią poveikio priemonę, praleido jos skyrimo terminą. Komisija peratestavimą gali surengti ne dažniau kaip kartą per metus (Įstatymo 28 str. 5 d.), o pareiškėjas V. J. nepateikė įrodymų, kad ši nuostata buvo pažeista. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų argumentai, jog atsakovas, priimdamas jų skundžiamus sprendimus, praleido poveikio priemonių skyrimo terminus, laikytini nepagrįstais. Teismas konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėjas A. B., kuris buvo vienas iš tarpininko AB FMĮ ,,Finasta“ vadovų (valdybos narys), o taip pat finansų makleris, t. y. vertybinių popierių rinkos profesionalas, nesąžiningai elgėsi su neprofesionalia investuotoja M. M. K., neatskleidė jai reikalingos informacijos apie akcijų rinkos kainą, interesų konfliktą, tiesiogiai sudarė savo sąskaita 2003 m. balandžio 24 d. akcijų pirkimo – pardavimo sandorį akivaizdžiai nepalankiomis M. M. K. sąlygomis, todėl pažeidė Įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 1, 2, 5, 6 punktus, 24 straipsnio 4 dalį, Kodekso 1, 4, 6, 23 straipsnius. Įstatymas iš esmės nedraudžia finansų makleriui ar finansų maklerio įmonės vadovams kaip fiziniams asmenims savo sąskaita pirkti vertybinius popierius bei juos parduoti, tačiau jie šias operacijas turi atlikti laikydamiesi Įstatymo, Kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimų. A. B. skirta poveikio priemonė – finansų maklerio generalinės licencijos galiojimo panaikinimas – atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra skirta pagrįstai ir teisėtai. Įstatymo reikalavimai yra privalomi visiems tarpininko vadovams ir darbuotojams, todėl Komisija pagrįstai taikė jam šio įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 6 punktą. Teismas taip pat konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog tarpininkas AB FMĮ ,,Finasta“, kuriai atstovavo pareiškėjas V. J., nesupažindino Pardavėjos su AB ,,Rytų skirstomieji tinklai“ akcijų rinkos kaina sutarties sudarymo dieną 2003 m. balandžio 24 d. Pareiškėjas neatsižvelgė, jog viena iš akcijų pirkimo – pardavimo sandorio šalių – Pirkėjas – yra vienas iš tarpininko įmonės vadovų ir turi finansų maklerio licenciją, o antroji šalis – Pardavėja – neprofesionali investuotoja, neatskleidė klientei informacijos apie šį interesų konfliktą, nesuteikė informacijos apie parduodamų akcijų rinkos kainą, neužtikrino, kad sudarant sandorį su ja būtų elgiamasi sąžiningai. Nevykdydamas šių pareigų V. J. pažeidė Įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 1, 2, 5, 6 punktus bei 24 straipsnio 4 dalį ir profesinę etiką. Šie veiksmai Komisijai sukėlė pagrįstas abejones dėl jo profesionalumo, kvalifikacijos, todėl turėjo pagrindą taikyti Įstatymo 28 straipsnyje numatytas poveikio priemones ir teisėtai skyrė šio straipsnio 5 dalyje nustatytą poveikio priemonę – peratestavimą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjų ginčijami sprendimai atitinka esminius individualaus administracinio akto turinio reikalavimus (Viešojo administravimo įstatymo 8 str.). Pareiškėjų teiginiai dėl jų neobjektyvumo nepagrįsti įrodymais. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų skundai nepagrįsti ir atmestini (Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 88 str. 1 p.). Kadangi pareiškėjų skundai nepatenkinti, netenkinami ir prašymai dėl su byla turėtų išlaidų priteisimo iš atsakovo (ABTĮ 44 str.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. apeliaciniame skunde (T 3, b. l. 2 – 15) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti skundą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas terminas, per kurį finansų makleriui turi būti pritaikyta poveikio priemonė (licencijos galiojimo panaikinimas). Pabrėžia, jog Komisijos sprendimas buvo priimtas praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo tos dienos, kurią buvo konstatuotas Įstatymo pažeidimas (praleidus terminą), todėl atsakovas pažeidė fundamentalius atsakomybės taikymo principus, viršijo kompetenciją (Įstatymo 4 str. 1 d. 1, 4 p.). Pareiškėjas teigia, kad sudarydamas 2003 m. balandžio 24 d. akcijų pirkimo – pardavimo sandorį veikė ne kaip tarpininkas, o kaip fizinis asmuo, todėl neatstovavo tarpininkui. Byloje yra ne vienas įrodymas, patvirtinantis, kad Pardavėja buvo informuota apie akcijų rinkos kainą. Teismas pažeidė ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, netinkamai išaiškino ir pritaikė Įstatymo 2 straipsnio 31 dalį, 24 straipsnį, 28 straipsnio 1 dalį, 28 straipsnio 3 dalies 6 punktą, Akcinių bendrovių įstatymo bei Kodekso nuostatas. Pareiškėjo nuomone, Komisijos sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nemotyvuotai pritaikyta neproporcinga poveikio priemonė.
Pareiškėjas V. J. apeliaciniame skunde (T 3, b. l. 18 – 26) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti skundą. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai nustatė ir išaiškino Įstatymo 24 straipsnyje numatytas tarpininkų pareigas. Pabrėžia, jog veikė sąžiningai ir rūpestingai, pakankamai atskleidė klientui su juo susijusią ir reikalingą informaciją, stengėsi išvengti interesų konflikto. Be to, aiškinant Įstatyme nustatytas tarpininkų pareigas būtina atsižvelgti į Komisijos priimtus teisės aktus, t. y. Klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisykles. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad buvo interesų konfliktas, nes jis tinkamai įvykdė Įstatymo 24 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Įstatymo 32 straipsnio 3 dalies bei 28 straipsnio 5 dalies normas. Komisija, skirdama poveikio priemonę, privalėjo vadovautis ne tik Įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nurodytomis šios normos taikymo sąlygomis, bet taip pat ir Įstatymo 32 straipsnio 3 dalies norma, bei laikytis įstatymų leidėjo numatyto poveikio priemonių taikymo termino.
Atsiliepimas
Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą (T 3, b. l. 39 – 43) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad Įstatymo 32 straipsnis reglamentuoja poveikio priemonių tarpininkui taikymo pagrindus ir tvarką. Tarpininkais Įstatymas laiko vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus – finansų maklerio įmones bei komercinius bankus, turinčius teisę teikti investicines paslaugas (Įstatymo 2 str. 31 d.), t. y. juridinius asmenis. Pareiškėjui buvo pritaikyta poveikio priemonė už jam, kaip finansų makleriui (t. y. fiziniam asmeniui), keliamų reikalavimų nesilaikymą. Įstatymo 32 straipsnio 3 dalis, reglamentuojanti visiškai kitus santykius, šiuo atveju negalėjo būti taikoma. Pažymi, kad Įstatyme nenustatytas terminas, per kurį Komisija turi teisę vykdyti finansų maklerių veiklos kontrolę. Tačiau atsižvelgiant į įstatymų leidėjo tikslus, finansų maklerių veikla gali ir turi būti prižiūrima tol, kol ji yra vykdoma (t. y. kol asmuo turi finansų maklerio licenciją), o nustačius pažeidimus – imamasi visų teisės aktuose nustatytų reagavimo į pažeidimus priemonių (įskaitant ir poveikio priemonių taikymą). Nurodo, kad pareiškėjas, kaip vienas iš tarpininko AB FMĮ ,,Finasta“ vadovų, ne tik neįvykdė pareigos užtikrinti, kad ši įmonė, tarpininkaudama sudarant sandorius dėl vertybinių popierių, laikytųsi Įstatymo reikalavimų, bet, pasinaudodamas neprofesionalios investuotojos, kuriai atstovavo neprofesionalus atstovas, neišprusimu, nesąžiningai pasipelnė. Teigia, jog pritaikytos poveikio priemonės pagrindimas (motyvacija) išsamiai išdėstytas sprendime (tiek faktinis, tiek juridinis pagrindas), o poveikio priemonė atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir nepažeidžia proporcingumo principo.
Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo V. J. apeliacinį skundą (T 3, b. l. 44 – 48) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad teismas tinkamai išaiškino Įstatymo 24 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas turėjo pareigą M. M. K. ar jos atstovą informuoti apie akcijų rinkos kainą. Be to, pareiškėjas nagrinėjant bylą teisme pripažino, kad turėjo informuoti klientą apie tuo metu esančią vertybinio popieriaus rinkos kainą. Netinkamas Įstatymo nustatytų pareigų suvokimas kelia abejonių dėl pareiškėjo, kaip finansų maklerio, kvalifikacijos. Klientų pavedimų priėmimo ir vykdymo taisyklės tik reglamentuoja kliento pavedimo atlikti operacijas su vertybiniais popieriais priėmimą ir jo vykdymą. Tinkamas Pardavėjos informavimas apie akcijų rinkos kainą ir egzistuojantį interesų konfliktą galėjo sąlygoti sandorio sudarymą visai kitomis sąlygomis. Pažymi, kad Įstatymo 32 straipsnio 3 dalis negalėjo būti taikoma. Vienintelė peratestavimo skyrimą ribojanti sąlyga - finansų maklerio peratestavimas negali būti rengiamas dažniau kaip kartą per metus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB FMĮ ,,Finasta“ atsiliepime į pareiškėjų A. B. ir V. J. apeliacinius skundus (T 3, b. l. 35 – 38) prašo apeliacinius skundus patenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad atsakovas pareiškėjams poveikio priemones pritaikė praleidęs Įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje numatytą dviejų metų terminą. Tai, kad atsakovas, taikydamas Įstatymo nuostatas, nepaiso įstatymų leidėjo valios, patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 14 d. sprendimas. Teigia, jog sudarant ir vykdant 2003 m. balandžio 24 d. akcijų pirkimo – pardavimo sandorį buvo laikomasi visų Įstatymo ir Kodekso normų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2003 m. balandžio 24 d. tarp pareiškėjo A. B. ir M. M. K. (atstovaujamos pagal jos 2003-01-29 išduotą įgaliojimą J. L.) per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininką trečiąjį suinteresuotą asmenį AB FMĮ „Finasta“ (atstovaujamą maklerio pareiškėjo V. J.) buvo sudaryta ir įvyko 904 761 AB „Rytų skirstomieji tinklai“ akcijų (1 akcijos nominali vertė – 1 Lt) pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią A. B. nusipirko iš akcijų pardavėjos M. M. K. šias akcijas už 361 904,4 Lt (po 40 ct už vieną akciją). Taip pat neginčijamai yra nustatyta, kad nurodyto sandorio sudarymo metu parduodamų akcijų rinkos vertė buvo 95 ct už vieną akciją (t. y. šiuo atveju akcijos buvo parduotos 497 618,55 Lt mažesne negu jų rinkos vertė kaina).
Iš bylos matyti, kas šis sandoris buvo sudarytas vykdant tarp jo šalių 2002 m. gruodžio 23 d. sudarytą preliminariąją sutartį, sudarytą tarp jų tiesiogiai (be jokio tarpininko), ir kurioje A. B. veikė kaip privatus asmuo (šioje sutartyje AB FMĮ „Finasta“ buvo nurodyta tik kaip būsimų atsiskaitymų vykdytojas). Pažymėtina, kad pareiškėjas A. B. ir M. M. K. (Įstatymo taikymo prasme - investuotoja) sudarė ir įvykdė (2003-04-24) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį kaip trečiojo suinteresuoto asmens (Įstatymo taikymo prasme - tarpininko) klientai (atitinkamai pagal su trečiuoju suinteresuotu asmeniu 1999-06-01 ir 2003-04-24 sudarytas sutartis „Dėl vertybinių popierių ir piniginių lėšų apskaitymo, saugojimo bei skolinimo, pavedimų priėmimo ir vykdymo“).
Išvardintos faktinės bylos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad vykdant pačią nurodytą (2003-04-24) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjas A. B., kuris nors ir buvo trečiojo suinteresuoto asmens vadovas (pagal Finansų įstaigų įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, finansų įstaigos valdybos narys laikomas šios įstaigos vadovu), veikė kaip trečiojo suinteresuoto asmens klientas, t. y. kaip fizinis asmuo, trečiasis suinteresuotas asmuo – kaip vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas, o pareiškėjas – kaip finansų makleris.
Pareiškėjų skundžiamų sprendimų Nr. 2K-191 ir Nr. 2K-190, priimtų 2005 m. gegužės 12 d., teisiniais pagrindais buvo nurodytos atitinkamai Įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 6 punkto ir 28 straipsnio 5 dalies nuostatos.
Pagal Įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 6 punktą, Vertybinių popierių komisija (atsakovas) turi teisę panaikinti maklerio licenciją, jei makleris nesilaiko šio Įstatymo ar Vertybinių popierių komisijos priimtų teisės aktų. Aiškinant šią materialinės teisės normą lingvistiniu bei sisteminiu teisės aiškinimo metodais pažymėtina, kad nuoroda į maklerio nesilaikymą Įstatymo, nesant pačiame Įstatyme tiesiogiai makleriui adresuotų reikalavimų, reiškia, jog tokiais (makleriui skirtais) reikalavimais laikomi pačiam tarpininkui nustatyti reikalavimai, nurodyti Įstatymo 24 straipsnyje. Tai reiškia, kad tarpininkui (vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkui, šiuo atveju trečiajam suinteresuotam asmeniui) Įstatymo 24 straipsnyje nustatyti privalomojo elgesio su klientais reikalavimai vienodai taikomi ir jų darbuotojams – makleriams. Taip pat pažymėtina, kad Vertybinių popierių komisijos (atsakovo) priimtų teisės aktų reikalavimų nesilaikymas teisinių pasekmių požiūriu (galimybės panaikinti maklerio licenciją požiūriu) yra prilyginamas Įstatymo nesilaikymu. Taigi darytina išvada ir konstatuotina, kad taikant Įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 6 punktą vienodą reikšmę turi maklerio nesilaikymas Įstatymo 24 straipsnyje nustatytų reikalavimų ir atsakovo priimtų teisės aktų (tarp jų ir Kodekso) reikalavimų.
Pagal Įstatymo 28 straipsnio 5 dalį, Vertybinių popierių komisija (atsakovas) periodiškai, bet ne dažniau kaip kartą per metus, turi teisę surengti maklerio peratestavimą, jei pasitvirtina jo klientų skundai arba patikrinimo duomenys kelia abejonių dėl tinkamos jo kvalifikacijos. Aiškinant šią teisės normą pažymėtina, kad periodiškas maklerio peratestavimas nėra įprasta maklerio veiklos (jo kvalifikacijos tinkamumo) kontrolės priemonė, o priežastinio ryšio sąlygojama reagavimo į atitinkamus patikrinimo rezultatus priemonė. Nuostata į tokio peratestavimo dažnumo ribojimus (ne dažniau kaip kartą per metus) rodo, kad peratestavimo terminui yra nustatytas tik vienas kriterijus (metų laikotarpis). Tai reiškia, kad peratestavimo termino nustatymo klausimas yra specialiai aptartas (sureguliuotas) Įstatymo, todėl jokie kiti tokio termino nustatymo kriterijai nėra taikomi. Aiškinant aptariamąją teisės normą taip pat pažymėtina, kad joje panaudota nuostata apie klientų skundų pasitvirtinimą reiškia, jog peratestavimas (nepažeidžiant nuostatos apie jo dažnumą) yra galimas, kai tikrinant klientų skundus nustatomi maklerio Įstatymo nuostatų pažeidimo faktai. Atsižvelgdama į Įstatymo 52 straipsnio atsakovui suteiktą kompetenciją prižiūrėti, kaip laikomasi sąžiningos prekybos taisyklių vertybinių popierių apyvartoje, ir nustatyti reglamentuojančias vertybinių popierių biržų bei tarpininkų licencijavimo ir veiklos taisykles, kolegija konstatuoja, kad nurodytas peratestavimas yra galimas (leidžiamas) taip pat ir tais atvejais, kai tikrinant klientų skundus nustatomi atsakovo priimtų teisės aktų (tarp jų ir Kodekso) reikalavimų pažeidimo faktai.
Kolegija pažymi, kad abiejų aukščiau nurodytų teisės normų taikymo atvejai nei Įstatyme, nei atsakovo priimtuose poįstatyminiuose teisės aktuose nėra detaliau apibrėžti, t. y. nėra konkretizuoti. Todėl taikant šias normas kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina vadovautis proporcingumo bei protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.).
Įstatymo paskirtis yra sudaryti teisinį pagrindą sąžiningai, atvirai ir efektyviai veikti vertybinių popierių rinkai, kad būtų kuo geriau apsaugoti investuotojų interesai bei apribota sisteminė rizika (1 str.). Įstatymo paskirtis dėl veiklos sąžiningumo bendra nuostata (jos užtikrinimo reglamentavimas) detaliai reglamentuota Įstatymo 24 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 3 dalį, tarpininkai (o kaip pažymėta aukščiau, ir makleriai) privalo sąžiningai veikti klientų ir rinkos patikimumo interesais (1 p.), veikti rūpestingai, su reikiamu profesionalumu ir atsargumu (2 p.), klientui pakankamai atskleisti su juo susijusią ir jam reikalingą informaciją (5 p.), stengtis išvengti interesų konfliktų, o kai jų išvengti neįmanoma, užtikrinti, kad su klientu būtų sąžiningai elgiamasi (6 p.). Pagal šio straipsnio 4 dalį, tarpininkas (makleris) kartu privalo atsižvelgti į tai, ar klientas yra profesionalus investuotojas (įskaitant ir tą atvejį, kai investuotojas pavedimą paduoda per kitą tarpininką). Kodekso nuostatos dėl veiklos sąžiningumo bei privalomojo elgesio interesų susidūrimo atvejais yra vienodai privalomos tiek pačiam tarpininkui, tiek ir jo vadovams bei makleriams. Tai aiškiai nurodyta Kodekso (kuris Įstatymo taikymo prasme traktuojamas kaip atsakovo priimtas teisės aktas) įvade bei vartojamų sąvokų aiškinime. Pagal šį kodeksą, interesų susidūrimas apibrėžiamas kaip situacija, kai Asociacijos nario (tarpininko) interesai prieštarauja jo įsipareigojimams klientui arba kai nario (tarpininko) įsipareigojimai vienam klientui prieštarauja kito kliento interesams.
Kolegija pažymi, jog aukščiau nurodytų Įstatymo bei Kodekso nuostatų taikymo prasme bylai yra reikšmingos šios aplinkybės: 1) kad trečiajam suinteresuotam asmeniui vykdant tarpininkavimo funkcijas ir minėtą (2003-04-24) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį buvo žinoma, kad parduodamų akcijų rinkos vertė yra ženkliai (daugiau negu 2 kartus) didesne nei sandorio kaina; 2) kad sudarant šią sutartį objektyviai egzistavo interesų susidūrimas (interesų konfliktas) tarp abiejų trečiojo suinteresuoto asmens klientų –pareiškėjo A. B. ir akcijų pardavėjos M. M. K.; 3) kad vienas iš klientų (A. B.) yra šios finansinės veiklos profesionalas (FMĮ vadovas bei turintis maklerio licenciją), o tai negalėjo nebūti žinoma tarpininkui atstovavusiam pareiškėjui V. J., o kitas nebuvo profesionalus investuotojas. Esant šioms aplinkybėms, vadovaujantis nurodytomis Įstatymo 24 straipsnio bei Kodekso nuostatomis, pareiškėjas privalėjo aiškiai ir nedviprasmiškai bei aktyviai veikti informuojant šiais klausimais akcijų pardavėją M. M. K. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas V. J. tai buvo padaręs. Todėl konstatuotina, kad Įstatymo 28 straipsnio 5 dalies nuostata šiam pareiškėjui buvo pritaikyta pagrįstai.
Kaip nurodyta aukščiau, Kodekso nuostatos yra (buvo) privalomos ir tarpininko vadovams (pareiškėjui A. B.). Kodekse nustatyta, kad Asociacijos narių (tarpininkų) vadovai yra atsakingi už tai, kad būtų laikomasi šio Kodekso, ir kontroliuoti tai; Kodekso nuostatos privalomos ir jiems patiems, ir jų darbuotojams bei asmenims, susijusiems su Asociacijos nariu; vadovai neturi teisės patys pažeisti Kodekso bei skatinti ar toleruoti netinkamą kitų asmenų elgesį, kenkiantį normaliai rinkos veiklai ir mažinantį jos patikimumą. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėjas A. B. pažeidė nurodytus reikalavimus. Kaip pažymėta aukščiau, Įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 6 punkto taikymo prasme Kodekso (atsakovo priimto – patvirtinto teisės akto) nuostatų pažeidimai laikytini pagrindu panaikinti maklerio licenciją. Taikant minėtus proporcingumo bei protingumo kriterijus atsižvelgtina į tai, kad šiuo atveju pareiškėjas A. B. (sudarydamas minėtą preliminariąją sutartį) sudarė ir teisines prielaidas tokiems pažeidimams įvykti. Todėl jo padaryti Kodekso pažeidimai yra pakankamas pagrindas taikyti jo atžvilgiu Įstatymo 28 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatą dėl maklerio licencijos panaikinimo.
Kaip pažymėta aukščiau, Įstatymo 32 straipsnio nuostatos dėl tarpininkui taikomų poveikio priemonių taikymo laike pareiškėjui V. J. netaikomos. Be to, šio straipsnio nuostatos yra taikomos tik tarpininkams ir tik Įstatymo 31 straipsnyje nurodytoms poveikio priemonėms, tarp kurių nėra nurodyti maklerio licencijos panaikinimo ar maklerio peratestavimo atvejai. Kolegija pripažįsta, kad maklerio licencijos panaikinimo klausimas Įstatymo nėra sureguliuotas tuo aspektu, jog būtų nustatytas tokio veiksmo atlikimo laikas, skaičiuojant jį nuo atitinkamo pažeidimo (pažeidimų) padarymo momento. Tačiau atsižvelgiant į Įstatymo pabrėžtinai nurodytus reikalavimus tarpininko (maklerio) sąžiningumui, o tuo pačiu ir maklerio patikimumui, bei minėtus proporcingumo ir protingumo kriterijus laikytina, kad tokie terminai negali būti varžomi Įstatymo 32 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažįstamas pagrįstu. Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjų apeliacinius skundus atmesti.
Nutartis neskundžiama.