Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Vidos Viduolienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, baudžiamojoje byloje, kurioje V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Zarasuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nevedęs, nedirbantis, teistas: 2001 m. rugsėjo 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 5 metams 3 mėnesiams; 2009 m. spalio 1 d. Šiaulių apygardos teismo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams (bausmę atlikęs);

R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kėdainiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, nevedęs, nedirbantis, teistas: 2012 m. rugsėjo 19 d. Vilniau apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams (bausmę atlikęs),

kaltinami padarę nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. ir R. P., veikdami kartu, 2016 m. lapkričio 7 d., apie 20.00 val. nuo renovuojamo pastato, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pasikėsino pavogti metalinių pastolių dalis, priklausančias G. P., bendros 324 eurų vertės, tačiau veikos nebaigė vykdyti, dėl ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių, kadangi buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Kaltinamasis V. N. prisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad ėjo kartu su R. P. (duomenys neskelbtini) plentu ir pastebėjo, kad yra renovuojamas daugiabutis namas. Matė, kad ten sudėti metaliniai pastoliai. Praeidamas su R. apžiūrėjo pastolius, pasitarė, kad reikia pabandyti tuos pastolius paimti ir jeigu pavyks, parduoti į metalo laužą. 2016 m. lapkričio 7 d. apie 19.00 val. vėl susitiko su R. bendrabučio, kur jis gyvena, laiptinėje, atsisėdo ant laiptų, ten išgėrė po vieną alaus bambalį. Apie 20.00 val. nuėjo tiesiai prie pastolių. Tuo metu jau buvo tamsu, aplink nebuvo nė vieno žmogaus. Pastoliams vogti R. buvo paėmęs guminį plaktuką kalti trinkelėms ir statybinį raktą, kuris atsuka varžtus. Pradėjo ardyti pastolius. Nuardę pirmą pastolių eilę, jų dalis nuleido į apačią, patys nulipo ir nunešė už renovuojamo namo kampo. Tada kartu su R. grįžo vėl prie pastolių, vėl užlipo, pradėjo ardyti antrą pastolių eilę. Bet nebespėjo, kadangi privažiavo policijos pareigūnai. Jie paklausė, ką čia daro. Nei jis, nei R. nieko neatsakė. Tada pareigūnas dar kartą paklausė, ką jie daro. Tada jis pasakė, kad vogė pastolius, norėjo juos priduoti į metalo supirktuvę ir gauti pinigų. Pareigūnai juos sulaikė ir nuvežė į areštinę. Gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 35, 41).

Kaltinamasis R. P. prisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad eidamas su savo pažįstamu V. R. plentu pastebėjo renovuojamą pastatą, prie kurio stovėjo sustatyti pastoliai. Kartu su V. praeidami apžiūrėjo pastolius. Pasitarė, kad aplink žmonių nėra, todėl gali išardyti metalinius pastolius ir juos priduoti į metalo supirktuvę. Po kelių dienų apie 19.00 val. nuėjo pas V. į bendrabutį. Atsisėdę ant laiptelių, atsigėrė alaus ir tada ėjo tiesiai prie renovuojamo namo, kur buvo pastoliai. Ten nuėjo apie 20.00 val. Iš karto su V. lipo ant pastolių. Su savimi turėjo pasiėmęs du plaktukus, vienas plaktukas buvo guminis, o kitas metalinis. Abu plaktukus buvo pasiėmęs iš namų, kadangi buvo suplanavę vogti metalinius pastolius. Raktą rado prie renovuojamo namo, ant pastolių. Pastolius ardė ir nešė už namo kampo. Beardant antrą pastolių eilę, privažiavo policijos pareigūnai. Suprato, kad juos pagavo darančius nusikaltimą. Pareigūnai paklausė, ką jie daro. Pradžioje jie tylėjo, o paskui prisipažino, kad vagia pastolius. Pareigūnai juos sulaikė ir nuvežė į areštinę. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo (b. l. 85, 90).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamųjų prisipažinimų, jų kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais:

Nukentėjusiojo G. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jam priklauso komercinės paskirties pastatas (duomenys neskelbtini), Kaune. Pastatą pradėjo renovuoti. Renovacijos darbams atvežė jam priklausančius pastolius. 2016 m. lapkričio 7 d. kelis kartus buvo atvažiavęs prie renovuojamo namo, pastoliai buvo surinkti ir stovėjo prie renovuojamo pastato dalies, kur buvo vykdomi fasado šiltinimo darbai. Viską apžiūrėjęs, išvažiavo. 2016 m. lapkričio 7 d. apie 21.30 val. paskambino iš policijos ir pasakė, kad sulaikė du asmenis, kurie vogė pastolius. Po skambučio nuvažiavo prie pastato. Pamatė, kad nuardyta dalis pastolių. Kartu su pareigūnais, apžiūrėjo teritoriją, nuardytos pastolių dalys buvo sudėtos už pastato kampo. Nuo pastolių buvo nuardyti 3 vnt. grindų platformų, vienos platformos vertė 50 eurų, visų 3 platformų vertė 150 eurų, 3 vnt. apsauginių turėklų, vieno turėklo vertė 15 eurų, visų 3 turėklų vertė 45 eurai, 3 vnt. tvirtinimo skersinių štangų, vienos štangos vertė 15 eurų, visų 3 štangų vertė 45 eurų, 3 vnt. dvigubų atramos laikiklių, vieno laikiklio vertė 28 eurų, visų 3 laikiklių vertė 84 eurai, buvo sudėti už namo kampo. Todėl bendra pastolių, kuriuos bandė pavogti, vertė yra 324 eurai. Dėl pasikėsinimo pavogti pastolius turtinės žalos nepatyrė, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 22)

Liudytojo J. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016 m. lapkričio 7 d. patruliavo su vyr. patruliu M. K.. Apie 21.10 val. važiuojant (duomenys neskelbtini) plentu, prie renovuojamo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, pastebėjo, kad ant pastolių yra du vyriškiai. Buvo vakaras, todėl pasirodė keista, kodėl vakare jie ardo pastolius. Privažiavo prie pastato. Vyriškiai matyt pamatė tarnybinį automobilį, todėl kai privažiavo, jie jau buvo nulipę nuo pastolių ir nueidinėjo. Jie asmenis sulaikė. Jis abiejų vyriškių klausė, ką jie veikė ant pastolių. Abu vyriškiai nieko neatsakė. Paklausus antrą kartą, jie ėmė aiškinti, kad ardė pastolius, juos norėjo nunešti priduoti į metalo supirktuvę. Vyriškius sulaikė, pasodino į tarnybinį automobilį. Kolega liko prie automobilio saugoti vyriškius, o jis panaudojo tarnybinį šunį „Fred“ pėdsekystei, kad rasti vyriškių pėdsakų. Šuo nuvedė už renovuojamo pastato kampo. Ten pamatė sudėtas išardytų pastolių dalis. Vyriškiai buvo pristatyti į OVS patalpas (b. l. 28).

Liudytojo M. K. parodymais, kurie yra analogiškai kaip ir liudytojo J. A. (b. l. 25)

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2016 m. lapkričio 7 d. protokolu, kuriame G. P. nurodė, jog 2016 m. lapkričio 7 d. nuo renovuojamo pastato, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), pasikėsinta pavogti pastolius (b. l. 2-3).

Apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, fotolentelėmis. Užfiksuoti pastoliai prie pastato, guminis plaktukas, vieta, kur aptikti avalynės pėdsakai, išardytų pastolių dalys (b. l. 5-13).

2017 m. lapkričio 7 d. tarnybiniu parnešimu dėl sulaikytų asmenų, kuriame nurodyta, kad 2016 m. lapkričio 7 d. dirbant r. š. 402, apie 21.10 val. kartu su vyr. patruliu J. A., važiuojant (duomenys neskelbtini) pl. prie (duomenys neskelbtini) pamatė du asmenis, kurie buvo užlipę ant pastolių ir juos ardė. Pastebėję juos asmenį bandė pasišalinti, bet buvo sulaikyti. Kadangi buvo matyti, kad galima trūksta pastolių, vyr. patrulis J. A. panaudojo tarnybinį šunį „Fred“ pėdsekystei, kuris rado sukrauta dalį pastolių. Dar kartą paklausus, ką asmenys veikė ant pastolių, jie atsakė, kad norėjo nuardę pastolius nunešti juos į metalo supirktuvę. Apie įvykį parnešė Kauno AVPK OVS, kur buvo nustatytos jų tapatybės. Tai R. P. ir V. N. (b. l. 23).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 3269, kuriame nurodyta, kad V. N. nustatytas 0,63 promilių girtumas (b. l. 29).

Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 2263, kuriame nurodyta, kad R. P. nustatytas 0,69 promilių girtumas (b. l. 79).

Vagystė – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinas svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Slapta ir atvirai grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato tokios nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamieji V. N. ir R. P. tyčia pasikėsino pagrobti jiems svetimą turtą, nukentėjusiajam G. P. priklausantį turtą – metalinių pastolių dalis, kaltinamieji nusikaltimo nebaigė ir su norėtomis pagrobti pastolių detalėmis nespėjo pasišalinti iš įvykio vietos, nes buvo sulaikyti, kas reiškia, kad jų padaryta nusikalstama veika buvo nebaigta dėl nuo kaltinamųjų valios nepriklausančių aplinkybių, tai yra nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Todėl ji teisingai kvalifikuota kaip pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji suprato, jog turtas, kurį jie norėjo pagrobti, jiems nepriklauso ir jie neturi teisės be savininko žinios minėtu turtu naudotis. Tai reiškia, kad jie suprato savo veikos pavojingą pobūdį, dėl to kilsiančius padarinius, kurių norėjo, bet nepasiekė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti.

Konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą V. N. ir R. P. pripažinti kaltais, padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir paskirti bausmes.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

V. N. ir R. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 111, 121).

Skiriant bausmes kaltinamiesiems, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus, tikslą, kaltinamųjų asmenybes, kaltinamųjų atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamųjų lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino padarę baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigę nuo alkoholio.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamieji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamasis V. N. teistas, taip pat ir realia laisvės atėmimo basume, baustas. Ekspertizės aktas patvirtina, kad jis gali duoti parodymus, stoti prieš teismą, atlikti bausmę, o taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nėra pagrindo (b. l. 55, 76-78).

Kaltinamasis R. P. teistas ir realia laisvės atėmimo basume, baustas, psichoneurologinėje ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas.

Teismas sprendžia, jog kaltinamiesiems pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai, nes kaltinamieji anksčiau buvo teisti ir realiomis laisvės atėmimo bausmėmis. Teismas sprendžia, kad prokurorės pasiūlytos bausmės rūšis ir jų dydis atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės sumažintinos vienu trečdaliu.

V. N. buvo sulaikytas nuo 2016 m. lapkričio 7 d. 21.20 val. iki 2016 m. lapkričio 9 d. 14.20 val., R. P. nuo 2016 m. lapkričio 7 d. 21.20 val. iki 2017 m. lapkričio 9 d. 14.20 val. (b. l. 30, 36, 80, 86). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamiesiems paskirtas bausmes įskaitytinas laikotarpis nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d., kai jie buvo sulaikyti, prilyginant 2 sulaikymo dienas 2 arešto paroms (BK 65 str. 1 d. 1 p. 4).

Kaltinamiesiems paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 38, 87), teismo baudžiamajam įsakymui, panaikintinos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – gipso išlieja su avalynės pėdsaku, guminis plaktukas su medine rankena, saugomi Kauno apskr. VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK, du stiklainiai su kvapais, saugomi Policijos departamento prie LR VRM KTC Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje, sunaikintini, o kompaktinis diskas paliktinas saugoti byloje (b. l. 13, 14, 16, BPK 94 str. 1 d. 3 p., 4 p.).

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. N. 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Į paskirtos galutinės arešto bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d., kai V. N. buvo sulaikytas, prilyginant 2 (dvi) sulaikymo dienas 2 (dviem) arešto paroms.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. N. faktinio sulaikymo vykdant arešto bausmę dienos.

R. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. P. 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Į paskirtos galutinės arešto bausmės laiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 7 d. iki 2016 m. lapkričio 9 d., kai R. P. buvo sulaikytas, prilyginant 2 (dvi) sulaikymo dienas 2 (dviem) arešto paroms.

Bausmę paskirti atlikti areštinėje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. P. faktinio sulaikymo vykdant arešto bausmę dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – gipso išlieją su avalynės pėdsaku, guminį plaktuką su medine rankena, saugomus Kauno apskr. VPK Kauno miesto Žaliakalnio PK, du stiklainius su kvapais, saugomus Policijos departamento prie LR VRM KTC Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje, sunaikinti, o kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.